João 21
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NAA
1 Täŋpäŋ ätu itpäŋ kepma kubä iwaräntäkiye Taibirias gwägu dubini-ken irirä ahäŋ yämiŋkuko unitäŋo manbiŋam ŋode;
1 Depois disso, Jesus se manifestou outra vez aos discípulos junto ao mar de Tiberíades. Foi assim que ele se manifestou:
2 — ausente —
2 Estavam juntos Simão Pedro, Tomé, chamado Dídimo, Natanael, que era de Caná da Galileia, os filhos de Zebedeu e mais dois discípulos de Jesus.
3 — ausente —
3 Simão Pedro disse aos outros: — Vou pescar. Os outros responderam: — Nós também vamos com você. Foram e entraram no barco, mas, naquela noite, não pegaram nada.
4 Eruk kome yäŋewänä Jesu gwägu pomi-ken ahäŋpäŋ itkuk. Ahäŋpäŋ irirän iwaräntäkiyetä kaŋpäŋ u Jesutä ahätak yäŋ nämo kaŋpäŋ nadäwä täreŋkuŋ.
4 Ao romper o dia, Jesus estava na praia, mas os discípulos não reconheceram que era ele.
5 Täŋpäŋ yäwetkuk; Notnaye, in pis ätu yäpmäŋkaŋ ba nämo? Yäwänä nämo yäŋ iwetkuŋ.
5 Jesus lhes perguntou: Eles responderam: — Não.
6 Ude yäwäwä Jesutä yäwetkuk; In yäk taŋi ukeŋo yäpmäŋkaŋ gäpe bure käda pewi äpmoŋpäpäŋ pis ätu yäpnayäŋ yäk. Yäwerän udegän täŋpäŋ pis mäyap yäk gänaŋ äpmoŋpäpäŋ yäk u äneŋi gäpe terak wädäŋpäŋ pena yäkŋat täŋpä waŋkuŋ.Gwägu tom yäpmäkta piä täkaŋ|src="HK074C.jpg" size="span" loc="Top or bottom!" copy="Horace Knowles" ref="JHN 21.6"
6 Então Jesus disse: Assim fizeram e já não podiam puxar a rede, tão grande era a quantidade de peixes.
7 Täŋpäŋ iwaräntäki kubä, Jesutä gäripi pähap nadäk täŋkuko unitä Pita iwetkuk; U Ekäninin! yäk. Yäwänä Pita Jesu käwayäŋ yäŋkaŋ, moräŋ itkaŋ epän täŋ itkukopäŋ tek äneŋi täŋpäŋ gwägu gänaŋ tubäpeŋpäŋ gwägu weŋtäŋ gägäni-ken kuŋkuk.
7 E o discípulo a quem Jesus amava disse a Pedro: — É o Senhor! Simão Pedro, ouvindo que era o Senhor, cingiu-se com a sua túnica, porque tinha tirado a roupa, e lançou-se ao mar.
8 Kuŋirän noriye gäpe terak pen itkuŋo unitä gäpe täŋpewä pis yäk u wädäŋ yäpmäŋ gägäni-ken mäden äroŋkuŋ. Gwägu terak itkuŋ-ken unitä gägäni udude Jesutä itkuk-ken u ban nämo, 100 mitas udegän.
8 Os outros discípulos vieram no barquinho puxando a rede com os peixes, porque estavam somente a uns noventa metros da margem.
9 Eruk kuŋtäŋgän gägäni udude ahäŋpäŋ kaŋkuŋ; Kädäp kubä ijiŋirän gwägu tomkät käräga ätukät kädäp gänaŋ buan ijiŋ irirä.
9 Ao saltarem em terra, viram ali umas brasas com peixe por cima; e também havia pão.
10 Täŋpäkaŋ Jesutä yäwetkuk; Gwägu tom yäpmaŋo u ätu yäpmäŋ äbut yäk.
10 Jesus lhes disse:
11 Yäwänä Saimontä gäpe-ken päŋku yäk u gwägu gägäni-ken wädäŋpäŋ abä peŋkuk. U gänaŋ pis mäyap, 153 udetä itkuŋopäŋ yäk u nämo däkŋeŋkuk.
11 Simão Pedro entrou no barco e arrastou a rede para a terra. A rede estava cheia, com cento e cinquenta e três grandes peixes. E, mesmo sendo tantos peixes, a rede não se rompeu.
12 Täŋpäŋ Jesutä yäwetkuk; Äbä ketem penta näna yäk. Ude yäŋirän u Ekäninin yäŋpäŋ gäk netä yäŋ iwetta umuntaŋkuŋ.
12 Jesus disse a eles: Nenhum dos discípulos ousava perguntar: “Quem é você?” Porque sabiam que era o Senhor.
13 Täŋirä Jesutä pis kenta käräga u yäpmäŋkaŋ yämän naŋkuŋ.
13 Jesus veio, pegou o pão e deu a eles. Depois fez a mesma coisa com o peixe.
14 Jesu awaŋ gänaŋ naniktä akuŋpäŋ iwaräntäkiye kadäni yarä uku ahäŋ yämiŋkuk. Eruk ŋonitäwä kadäni yaräkubä ude täŋkuk.
14 E esta já era a terceira vez que Jesus se manifestava aos seus discípulos depois de ressuscitado dentre os mortos.
15 Gwägu tomkät käräga u naŋ moreŋpäŋ Jesutä Saimon iwetkuk; Saimon, Jon täŋo nanaki, Notkaye ŋonitä näka nadäk täkaŋ u irepmitpäŋ gäk näka nadäkinik täk täyan? Yäwänä iwetkuk; Ekäni, näk gäka nadäkinik täŋ gamik täyat u nadätan yäk. Yäŋirän Jesutä iwetkuk; Eruk, yawaknaye watäni kaŋ it yämi!
15 Depois de terem comido, Jesus perguntou a Simão Pedro: Ele respondeu: — Sim, o Senhor sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
16 Jesutä ude yäŋpäŋ äneŋi iwetgän täŋkuk; Saimon, Jon täŋo nanaki, gäk näka nadäŋ namikinik täk täyan ba nämo? Yäwänä iwetkuk; Ekäni, näk gäka gäripi nadäŋ gamik täyat u nadätan. Yäwänä Jesutä iwetkuk; Eruk, yawaknaye watäni kaŋ it yämi!
16 Jesus perguntou pela segunda vez: Ele respondeu: — Sim, o Senhor sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
17 Täŋpäŋ äneŋi pen ŋode iwetgän täŋkuk; Saimon, Jon täŋo nanaki, gäk näka nadäŋ namikinik täk täyan ba nämo? Jesutä kadäni yaräkubä ude iwet yabäŋkuko unita Pitatä nadäŋ bäräp täŋpäŋ iwetkuk; Ekänina, gäk imaka imaka kudup nadäwi tärek täkaŋ unita näk gäka gäripi nadäŋ gamikinik täk täyat u kudup nadätan! Ude yäwänä iwetkuk; Eruk, yawaknaye watäni kaŋ it yämi!
17 Pela terceira vez Jesus lhe perguntou: Pedro ficou triste por Jesus ter perguntado pela terceira vez: “Você me ama?” E respondeu: — O Senhor sabe todas as coisas; sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
18 Näk bureni gäwera nadä; Gäk gubaŋi-ken itkaŋ tek wädäwi ärowäpäŋ gäkŋaken gärip terak kuŋat täŋkunonik. Täŋ, gäk tägawani täŋpayäŋ täyan-ken gäk ketka yäpi-siwoŋtaŋiri äma kubätä ketka bok topmäŋpäŋ kome kukta bitnäk täyan-ken api wädäŋ yäpmäŋ kwek yäk.
18 Em verdade, em verdade lhe digo que, quando era mais moço, você se cingia e andava por onde queria. Mas, quando você for velho, estenderá as mãos, e outro o cingirá e o levará para onde você não quer ir.
19 (Man Jesutä iwetkuko uwä Pitatä Anutu wäpi biŋam yäpmäŋ akukta kädet jide terak api kumbeko unita yäŋahäŋkuk). Iwetpäŋ Pita iwetkuk; Näk kaŋ näwat!
19 Jesus disse isso para significar com que tipo de morte Pedro havia de glorificar a Deus. Depois de falar assim, Jesus acrescentou:
20 Ude iweränä Pitatä äyäŋutpäŋ iwaräntäki kubä Jesutä gäripi pähap nadäk täŋkuko u mäden yäwarirän kaŋkuk. (Iwaräntäki uwä Pasova ketem penta naŋkuŋ-ken ugän Jesu tubeŋ kuŋpäŋ ŋode iwet yabäŋkuko u; Ekäni, netätä gäk iwan keri terak api gepmaŋpek yäk?)
20 Então Pedro, voltando-se, viu que o discípulo a quem Jesus amava vinha seguindo; era o mesmo que na ceia havia se reclinado sobre o peito de Jesus para perguntar: “Senhor, quem é o traidor?”
21 Eruk Pitatä noripaki u mäden yäwarirän kaŋpäŋ Jesu iwetkuk; Ekäni, äma ŋo imaka, jide iwerayäŋ?
21 Ao vê-lo, Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, e quanto a este?
22 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Gäk nadäwätäk nämo täŋpen. U kadäni käroŋi it yäpmäŋ äroŋirän näk äneŋi abäŋira kaŋ kumbän yäŋ nadäŋ imero u täŋpänä näkŋaken gäripna iwaret, gäkŋo gärip nämo. Täŋ, gähä näk kaŋ näwat!
22 Jesus respondeu:
23 Jesutä man ude yäŋkuko unita noriyetä ŋode nadäŋkuŋ; Notninpak uwä nämo api kumbek yäk. Upäŋkaŋ Jesutä äma u nämo api kumbek yäŋ ude nämo yäŋkuk. Nämo, u ŋode yäŋkuk; U kadäni käroŋi it yäpmäŋ äroŋirän näk äneŋi abäŋira kaŋ kumbän yäŋ nadäŋ imero u täŋpänä näkŋaken gäripna iwaret yäŋ yäŋkuk.
23 Então se espalhou entre os irmãos a notícia de que aquele discípulo não morreria. Ora, Jesus não tinha dito que tal discípulo não morreria, mas: “Se eu quero que ele permaneça até que eu venha, o que você tem com isso?”
24 Täŋpäkaŋ iwaräntäki manbiŋam yäŋahätak ŋo ba kudän täyak ŋo u näkŋa. U jop nämo yäwani, manbiŋam burenigän yäk täyak yäŋ nadäkamäŋ.
24 Este é o discípulo que dá testemunho a respeito destas coisas e que as escreveu; e sabemos que o seu testemunho é verdadeiro.
25 Täŋpäkaŋ Jesutä imaka imaka täŋkuko unitäŋo manbiŋam kudän täyat ŋogän nämo täŋkuk. Nämo, imaka imaka kuduptagän ŋo kudän täyat yäwänäku man kudän unitä ahäŋpäŋ kome terak ŋo jiraŋ ude tokŋeŋ moretek.
25 Há, porém, ainda muitas outras coisas que Jesus fez. Se todas elas fossem relatadas uma por uma, penso que nem no mundo inteiro caberiam os livros que seriam escritos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.