João 19
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NAA
1 Ude täŋpäŋ Pailattä yäwet-pewän komi ämatä Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ päŋku bumta päripuŋ.
1 Por isso, Pilatos tomou Jesus e mandou açoitá-lo.
2 Päripmäŋpäŋ täŋikŋarani ŋode täŋ imiŋkuŋ; Intäjukun äma täŋo gwäpä ude täŋ imina yäŋpäŋ gupmom yenpäŋ kedoŋ täŋpäŋ gwäki terak ähät imiŋkuŋ. Ähät imiŋpäŋ tek säkgämän, intäjukun ämatä täk täkaŋ udewani täŋ imiŋkuŋ.
2 Os soldados teceram uma coroa de espinhos e a puseram na cabeça de Jesus. Também o vestiram com um manto de púrpura.
3 Ude täŋpäŋ dubini-ken tawaŋ itpäŋ Jesu sära man ŋode iwetkuŋ; Juda täŋo intäjukun äma gäk ganiŋ oretkamäŋ! Ude täŋkaŋ iŋami-kengän ut täŋkuŋ.
3 Chegavam-se a ele e diziam: — Salve, rei dos judeus! E davam-lhe bofetadas.
4 Ude täŋpäkaŋ Pailattä äneŋi yäman äpäŋpäŋ Juda äma ekäni ekäni yäwetkuk; Kawut yäk. Näk inken Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ äbätat unita ŋode nadäwut; Äma ŋo imaka waki kubä nämo täŋkuko käyat.
4 Pilatos saiu outra vez e disse aos judeus: — Eis que eu o apresento a vocês, para que saibam que não encontro nele crime algum.
5 Yäŋirän Jesu gupmom yen ähät imiŋkuŋo ba tek säkgämän täŋ imiŋkuŋo u nikek yäman äpäŋirän Pailattä Juda äma yäwetkuk; Äma ŋo waki kawut!
5 Então Jesus saiu, trazendo a coroa de espinhos e o manto de púrpura. E Pilatos lhes disse: — Eis o homem!
6 Täŋpäkaŋ bämop äma intäjukun täŋpani ba Juda täŋo komi ämatä Jesu kaŋpäŋä gera yäŋkuŋ; Päya kwakäp terak ärowän! yäŋ yäŋirä Pailattä yäwetkuk; Näk mominita wäyäkŋewa wakaŋ unita injin iŋitpäŋ päya kwakäp terak urut yäk.
6 Quando viram Jesus, os principais sacerdotes e os seus guardas gritaram: — Crucifique! Crucifique! Pilatos repetiu: — Levem-no daqui vocês mesmos e o crucifiquem, porque eu não encontro nele crime algum.
7 Yäwänä Juda ämatä yäŋkuŋ; U inita näk Anutu täŋo nanaki yäŋ yäk täyak. Ude yäk täyak unita kumäkta biŋam täyak yäk. Äma inita ude yäwani uwä kumäkta baga man kubä pätak yäk.
7 Os judeus responderam: — Temos uma lei e, segundo essa lei, ele deve morrer, porque se fez Filho de Deus.
8 Ude yäŋirä nadäŋpäŋ Pailattä bumta umuntaŋkuk.
8 Pilatos, ouvindo tal declaração, ficou ainda mais atemorizado
9 Umuntaŋpäŋ Jesu äneŋi yäŋikŋat yäpmäŋ päro iwet yabäŋkuk; Gäk de nanik? Yäwänä Jesutä man kowata nämo yäŋkuk.
9 e, entrando outra vez no Pretório, perguntou a Jesus: — De onde você é? Mas Jesus não lhe deu resposta.
10 Ude täŋirän Pailattä ŋode iwetkuk; Gäk man näwetta bitnätan? Ŋode nämo käwep nadätan; Näkä yäwakaŋ api iren ba näkä yäwakaŋä päya kwakäp terak api gutneŋo unita kehäromi namani yäk.
10 Então Pilatos o advertiu: — Você não me responde? Não sabe que tenho autoridade tanto para soltar você como para crucificá-lo?
11 Ude yäwänä Jesutä iwetkuk; Jop yäk. Anutu punin ununitä kehäromi nämo gamiŋkuko yäwänäku näk nutta kehäromi nämo pat gamitek. Unita äma näk ketka terak nepmaŋkuko unitäŋo momitä gäkŋo momi irepmitpäŋ unitäŋo taŋi-inik yäk.
11 Jesus respondeu:
12 Ude yäwänkaŋ Pailattä iniŋ kireŋpewän kukta kädetta wäyäkŋeŋkuk. Upäŋkaŋä Juda naniktä gera pähap ŋode yäŋkuŋ; Gäkä äma u kakätäŋ-pewi kwänä gähä intäjukun ämaka Sisatä not nämo api täŋ gamek yäk. Gäk nadätan? Äma kubätä inita näk intäjukun äma itat yäŋ yäweko uwä Sisata iwan täŋ imek yäk.
12 A partir desse momento, Pilatos queria soltá-lo, mas os judeus gritavam: — Se você soltar este homem, não é amigo de César! Todo aquele que se faz rei é contra César!
13 Ude yäŋirä Pailattä nadäŋpäŋ Jesu yäŋikŋat yäpmäŋ yäman äpäŋpäŋ bägup kubä wäpi Mobä Iriŋ Wädäwani uken kuŋpäŋ äma man yäpmäŋ daniwanitä bägup-ken maŋitkuk. (Mobä Iriŋ Wädäwani uwä Juda täŋo man terak Gabata yäŋ yäk täŋpani).
13 Quando Pilatos ouviu essas palavras, trouxe Jesus para fora e sentou-se no tribunal, no lugar chamado Pavimento, em hebraico Gabatá.
14 Kepma uwä Pasova täŋtuŋum täktäk kadäni-ken. Täŋpäkaŋ kepma bämopi täŋirän Pailattä Juda äma yäwetkuk; Kawut! In-täŋo intäjukun ämajin ŋo yäk.
14 E era a preparação da Páscoa, por volta do meio-dia. E Pilatos disse aos judeus: — Eis aqui o rei de vocês.
15 Yäwänä gera terak yäŋkuŋ; Yäpmäŋ kewe! Yäpmäŋ kewe! Päya kwakäp terak kumbän! Yäŋirä Pailattä ŋode yäwet yabäŋkuk; Intäjukun ämajin ŋo päya kwakäp terak utpewa kumäkta nadäkaŋ, bure? Yäwänä bämop äma intäjukun täŋpanitä iwetkuŋ; Nintäŋo intäjukun ämanin mäyap ikek nämo. U Sisa kubägän! yäk.
15 Eles, porém, clamavam: — Fora! Fora! Crucifique-o! Então Pilatos perguntou: — Devo crucificar o rei de vocês? Os principais sacerdotes responderam: — Não temos rei, senão César!
16 Ude yäwäkaŋ Pailattä Jesu päya kwakäp terak utta yäniŋ kireŋkuk.
16 Então Pilatos entregou Jesus para ser crucificado, e eles o levaram.
17 Täŋpäkaŋ komi ämatä Jesu iŋitpäŋ päya kwakäp imä buramiwänkaŋ kome kubä wäpi Gwäki Kokäp (u Juda man terak Golgota) uken kuŋkuŋ.
17 Jesus, carregando ele mesmo a sua cruz, saiu para o lugar chamado Calvário, Gólgota em hebraico.
18 Päŋku kome uken ahäŋpäŋ päya kwakäp terak utkuŋ. Täŋpäkaŋ äma waki täŋpani yarä, bok däpmäŋpäŋ kubä kukŋi kubä kukŋi, Jesu ini uwä bämop teŋkuŋ.
18 Ali o crucificaram e com ele outros dois, um de cada lado, e Jesus no meio.
19 — ausente —
19 Pilatos escreveu também um título e o colocou no alto da cruz. E o que estava escrito era: “ Jesus Nazareno, o Rei dos Judeus ”.
20 — ausente —
20 Muitos judeus leram este título, porque o lugar em que Jesus havia sido crucificado era perto da cidade; e estava escrito em hebraico, latim e grego.
21 Täŋpäkaŋ bämop äma intäjukun täŋpani ätutä u daniŋpäŋ nadäŋkaŋ päŋku Pailat iwetkuŋ; Juda täŋo intäjukun äma kudän täno uwä goret kudän tän yäk. Ŋode kudän tänaŋi; Äma ŋowä inita Näk Juda täŋo intäjukun äma yäŋ yäk täŋkukonik yäk.
21 Os principais sacerdotes dos judeus disseram a Pilatos: — Não escreva: “Rei dos judeus”, e sim: “Ele disse: Sou o rei dos judeus.”
22 Yäwäwä Pailattä yäwetkuk; Kudän täro unitägän ini irän yäk.
22 Pilatos respondeu: — O que escrevi escrevi.
23 — ausente —
23 Os soldados, pois, quando crucificaram Jesus, pegaram as roupas dele e dividiram em quatro partes, uma parte para cada soldado; e pegaram também a túnica. A túnica, porém, era sem costura, toda tecida de alto a baixo.
24 — ausente —
24 Por isso, os soldados disseram uns aos outros: — Não a rasguemos, mas vamos tirar a sorte para ver quem ficará com ela. Isso aconteceu para que se cumprisse a Escritura, que diz: “Repartiram entre si as minhas roupas e sobre a minha túnica lançaram sortes.” E foi isso que os soldados fizeram.
25 Täŋpäkaŋ Jesu miŋi uwä nanaki täŋo päya kwakäp dubini-ken itkuk. Täŋkaŋ miŋi täŋo noripaki kubä, Klopas webeni wäpi Maria ukät Maria Makdala komeken nanik u imaka, penta itkuŋ.
25 E junto à cruz estavam a mãe de Jesus, a irmã dela, Maria, mulher de Clopas, e Maria Madalena.
26 Ude irirä Jesutä miŋi ba iwaräntäki kubä, Jesutä ini gäripi-inik nadäŋ imik täŋkuko u irirä yabäŋkuk. Yabäŋpäŋ miŋi ŋode iwetkuk; Nanakka kubä ŋo yäk. Ude yäŋpäŋ iwaräntäki u ŋode iwetkuk; Webe ŋowä gäkŋo meŋka yäk.
26 Vendo Jesus a sua mãe e junto dela o discípulo amado, disse:
27 Täŋpäkaŋ kadäni ukengän iwaräntäki uwä Jesu miŋi yäŋikŋat yäpmäŋ eŋini-ken päŋku watäni it täŋkukonik.
27 Depois, disse ao discípulo: Dessa hora em diante, o discípulo a tomou para casa.
28 Ude yäwetpäŋä Jesutä Imaka kudup täŋpa täretak yäŋ nadäŋpäŋ, eruk yäŋkuk; Umeta nekaŋ yäk. Man keräpi ude yäŋirän Anutu täŋo man bian kudän täwani kubä bureni ahäŋkuk.
28 Depois, vendo Jesus que tudo já estava consumado, para que se cumprisse a Escritura, disse:
29 Umeta nekaŋ yäwänä wain ume jägämi, ume käbot kubä itkuko uken nanik imaka kubä yabut bumik uterak piŋ ibatkuŋ. Piŋ ibatpäŋ päya kubä wäpi hisop unitäŋo momi kubä terak pädät täŋpäŋ yäpmäŋ päŋaku Jesu meni-ken peŋkuŋ.
29 Estava ali um vaso cheio de vinagre. Embeberam de vinagre uma esponja e, fixando-a num caniço de hissopo, aproximaram a esponja da boca de Jesus.
30 Täŋirä Jesutä ume u naŋpäŋä yäŋkuk; Piäna täretak uba yäk. Ude yäŋpäŋä gwäki gurot maŋpäŋ kumbuk.
30 Quando Jesus tomou o vinagre, disse: E, inclinando a cabeça, entregou o espírito.
31 Täŋpäkaŋ kepma Jesu kumbuko uwä Pasova täŋtuŋum täktäk kadäni. Täŋpäŋ kwep ude uwä Sabat yäŋkaŋ ŋode täŋkuŋ; Äma kumbanitä orekirit kadäni-ken päya kwakäp terak irirä orekirit täŋo baga irepmitne yäŋpäŋ Juda ämatä päŋku Pailat iwetkuŋ; Gäk yäwetpewi komi ämatä päŋku äma päya kwakäp terak itkaŋ unitäŋo kuroŋi däpmäŋ tokärä bäräŋeŋ kumbäkaŋ komegup yäpmäŋ kewewut yäŋ iwetkuŋ.
31 Então, para que os corpos não ficassem na cruz durante o sábado, visto que era o dia da preparação e era grande o dia daquele sábado, os judeus pediram a Pilatos que fossem quebradas as pernas dos crucificados e fossem tirados das cruzes.
32 Ude iwerirä Pailattä yäwet-pewän komi ämatä päŋku äma Jesu kukŋi kukŋi itkumäno unitäŋo kuroŋi däpmäŋ tokätkuŋ.
32 Os soldados quebraram as pernas dos homens que tinham sido crucificados com Jesus, primeiro de um, depois do outro.
33 Täŋpäŋ Jesu kuroŋi däpmäŋ tokätna kumbän yäŋkaŋ doraŋpäŋ kaŋkuŋ; Jesu uku kumäŋirän. Ude kaŋpäŋä kuroŋi nämo däpmäŋ tokätkuŋ.
33 Quando, porém, chegaram a Jesus, vendo que já estava morto, não lhe quebraram as pernas.
34 Täŋpäkaŋ komi äma kubätä Jesu järapi-ken bohamtä yäputkuk. Täŋirän uterakgän ume nägät maŋkumän.
34 Mas um dos soldados lhe abriu o lado com uma lança, e logo saiu sangue e água.
35 (Imaka ahäŋkuko u äma dapuritä kaŋkuko unitä ini ŋo kudän täŋirän bureni-inik täyak. Uwä nadätak; Man ŋo bureni yäk. Intä nadäkinik täŋput yäŋpäŋ yäŋahätak).
35 Aquele que viu isso dá testemunho, e o testemunho dele é verdadeiro. E ele sabe que diz a verdade, para que também vocês creiam.
36 Täŋpäkaŋ Anutu täŋo man kudän täwani kubä ŋode pätak uwä kehärom tawän yäŋpäŋ ude u ahäŋkuk; Kujari kubä nämo api tokätneŋ yäk.
36 E isso aconteceu para que se cumprisse a Escritura: “Nenhum dos seus ossos será quebrado.”
37 Ba Anutu täŋo man kudän täwani kubä pen ŋode pätak; Äma yäputkuŋo u api käneŋ.
37 E outra vez diz a Escritura: “Olharão para aquele a quem traspassaram.”
38 Eruk ätu itkaŋ äma kubä Arimatea nanik wäpi Josep unitä päŋku Pailat Jesu täŋo komegup änekta iwet yabäŋkuk. (Josep uwä Jesuta nadäŋ imani äma kubä upäŋkaŋ Juda äma ekäni ekänita umuntaŋpäŋ nadäkiniki kwawak nämo yäŋahäk täŋkukonik). Unitä päŋku iweränkaŋ Pailattä yäŋtäreŋ imiŋkuk. Yäŋtäreŋ imänkaŋ päŋku Jesu täŋo komegup päya kwakäp terak nanik ketäreŋkuk.
38 Depois disso, José de Arimateia, que era discípulo de Jesus — ainda que em segredo, porque tinha medo dos judeus —, pediu a Pilatos permissão para tirar o corpo de Jesus. E Pilatos deu permissão. Então José de Arimateia foi e retirou o corpo de Jesus.
39 Äma kubä bok täŋkumäno uwä Nikodimas, bian bipani kubäta Jesuken kuŋkuko u. Nikodimas unitä Jesu täŋo gupi käbäŋ täwek yäŋpäŋ gakŋi käbäŋi tägagämän nikek yäpmäŋ kuŋkuk. Gakŋi täpuripäŋ nämo yäpuk. Taŋi, bäräpini uwä 30 kilogram udepäŋ yäpuk.
39 E Nicodemos, aquele que anteriormente tinha ido falar com Jesus à noite, também foi, levando cerca de trinta e cinco quilos de um composto de mirra e aloés.
40 Yäpmäŋ päŋku Josep täŋken täwänkaŋ Jesu täŋo komegup gakŋi käbäŋi tägagämän upäŋ ärut imiŋkaŋ tek pakipäŋ uwäk täŋkumän. Juda naniktä äma kumbani änek täkaŋ ude iwatpäŋ täŋkumän.
40 Tomaram, pois, o corpo de Jesus e o envolveram em lençóis com os óleos aromáticos, como é costume entre os judeus na preparação para o sepultamento.
41 Täŋpäkaŋ Jesu utkuŋo kome u kukŋi käda epän tobät kubä itkuk. Uken mobä gänaŋ ikek, äma änekta biŋam yäwani kubä itkuk. U gänaŋ äma kubä nämo äneŋpani, jop ini ude irani.
41 No lugar onde Jesus foi crucificado havia um jardim; neste jardim havia um túmulo novo, no qual ninguém ainda tinha sido colocado.
42 Unita Sabat keräp täyak yäŋ nadäŋpäŋ äma yarä uwä Jesu gupi yäpmäŋ mobä awaŋ u gänaŋ päŋku peŋkumän. Mobä awaŋ u tuän itkuko unita u peŋkumän.
42 Ali, por causa da preparação dos judeus e porque o túmulo ficava perto, colocaram o corpo de Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.