Atos 17
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT
1 Täŋpäkaŋ Pol kenta Silas yotpärare yarä wäpi Amfipolis ba Apolonia u yärepmitpeŋ Tesalonaika yotpärare-ken ahäŋkumän.Polkät Sailas kädet ŋode kuŋakumän|src="Paul Journey - 2.jpg" size="col" loc="Full page landscape - around Chap 17" ref="ACT 17.1" Uken Juda äma täŋo käbeyä yot kubä itkuk.
1 Então Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga judaica.
2 Eruk, u ahäŋpäŋä Pol uwä ini täk täŋkuko udegän Sabat yaräkubä ude Juda naniktä käbeyä yot gänaŋ u äroŋpäŋ Juda ämawebe ukät Ekäni täŋo man yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ. Ude täŋkaŋ Ekäni täŋo man kudän ätu yäwetpäŋ yäwoŋärek täŋpäŋ ŋode yäwetkuk;
2 Como era seu costume, Paulo foi à sinagoga e, durante três sábados seguidos, discutiu as Escrituras com o povo.
3 Kristo, Anutu täŋo iwoyäwani uwä kumäŋpäŋ äneŋi akukta biŋam yäwani yäk. Täŋpäkaŋ Jesu täŋo wäpi biŋam täwet täyat uwä Kristo ubayäŋ.
3 Explicou as profecias e provou que era necessário o Cristo sofrer e ressuscitar dos mortos. “Esse Jesus de que lhes falo é o Cristo”, disse ele.
4 Man ude yäwerirän Juda ämawebe ätutä nadäwä bureni täŋpäpäŋ Pol kenta Silas yäwatkuŋ. Täŋkaŋ Grik nanik ätu Anutu iniŋ orerani u mäyaptä penta yäwatkuŋ. Ba uken nanik webe wäpi biŋam ikek udegän, mäyap yäwatkuŋ.
4 Alguns dos judeus que o ouviam foram convencidos e se uniram a Paulo e Silas, bem como muitos gregos tementes a Deus e várias mulheres de alta posição.
5 Täŋpäkaŋ ämawebe päke unitä Pol kenta Silas u yäwarä yabäŋpäŋ Juda ämatä kokwawak nadäŋkuŋ. Ude täŋpäŋ äma wakiwaki käbeyä bägup-ken u ini-ini ittäŋ kwani u mäyap yämagut päbä yepmaŋpä ämawebe yotpärare u nanik jop manman terak yäput-yäwettäko man yäŋ täŋuruk-uruk pähap täŋkuŋ. Ude täŋ irirä äma wakiwaki unitä Pol kenta Silas yepmäŋit päbä ämawebe u keri terak pena yäŋkaŋ päŋku äma kubä wäpi Jeson unitä yotken bäräŋeŋ kuŋpäŋä wäyäkŋeŋkuŋ.
5 Alguns judeus, porém, ficaram com inveja, reuniram alguns desordeiros e desocupados e, com a multidão, começaram um tumulto. Invadiram a casa de Jasom em busca de Paulo e Silas para entregá-los ao conselho da cidade,
6 Päŋku wäyäkŋewä wawäpäŋ Jeson-kät äbot täŋpani ätu ugänpäŋ yepmäŋit yäpmäŋ kome unitäŋo intäjukun äma u iŋamiken yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ kuŋkuŋ. Ude täŋkaŋ gera terak ŋode yäŋkuŋ; Äma komeni komeni kuŋatkaŋ kädet wakiwaki täk täŋkuŋo ukeŋo äbäŋo itkaŋ ŋo yäk.
6 mas, como não os encontraram, arrastaram para fora Jasom e alguns outros irmãos e os levaram diante do conselho. Gritavam: “Aqueles que têm causado transtornos no mundo todo agora estão aqui, perturbando nossa cidade,
7 Jesontä äma u yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ ini yotken kuŋkuk yäk. Nadäkinik täŋpani äma päke u intäjukun ämanin wäpi Sisa unitäŋo man kädet urani. Unitä ŋode yäk täkaŋ; Intäjukun äma kudupi kubä itak, u wäpi Jesu yäŋ ude yäk täkaŋ.
7 e Jasom os recebeu em sua casa! São todos culpados de traição contra César, pois afirmam que existe um outro rei, um tal de Jesus”.
8 Ude yäŋirä ämawebe päke ukät kome u nanik täŋo äma ekäni ekänitä man u nadäŋkaŋ kikŋutpäŋ-nadäwätäk pähap täŋkuŋ.
8 Ao ouvir isso, o povo da cidade e o conselho se agitaram.
9 Eruk ude täŋkaŋ Jeson-kät nadäkinik täŋpani ätu yepmäŋitkuŋo u yäwerä komi yotta gwäki pewäkaŋ yäniŋ kireŋpewä kuŋkuŋ.
9 Então os oficiais obrigaram Jasom e os outros irmãos a pagarem fiança, e depois os soltaram.
10 Eruk, kome bipmäŋirän, äbot täŋpani noriyetä Pol kenta Silas yepmaŋpä yotpärare kubä wäpi Beria uken kuŋkumän. Kumaŋ Beria kome u ahäŋpäŋä Juda nanik täŋo käbeyä yot kome u itkuko u gänaŋ äroŋkumän.
10 Ao anoitecer, os irmãos enviaram Paulo e Silas a Bereia. Quando lá chegaram, foram à sinagoga judaica.
11 Ämawebe Juda äbotken nanik Beria kome u irani unitäŋo bänep nadäk-nadäki u tägagämän, Juda ämawebe Tesalonaika kome irani unitäŋo yärepmitkuk. Täŋpäkaŋ Pol täŋo man nadäŋpäŋ gäripi-inik nadäŋkuŋ. Ude täŋkaŋ kepma kepma Anutu täŋo man kudän täwani u daniŋpäŋ yäŋpäŋ-nadäk täk täŋkuŋ, Pol täŋo man ŋo bureni ba bureni nämo yäŋ nadäkta.
11 Os judeus que moravam em Bereia tinham a mente mais aberta que os de Tessalônica e ouviram a mensagem de Paulo com grande interesse. Todos os dias, examinavam as Escrituras para ver se Paulo e Silas ensinavam a verdade.
12 Täŋkaŋ Juda nanik ämawebe mäyap-iniktä nadäkinik täŋkuŋ. Ba Grik webe, guŋ äbotken nanik wäpi biŋam ikek ätu, ba Grik äma ätu imaka, udegän nadäkinik täŋkuŋ.
12 Como resultado, muitos judeus creram, assim como vários gregos de alta posição, tanto homens como mulheres.
13 Ude täŋirä Juda äbotken nanik Tesalonaika kome irani unitä manbiŋam ŋode nadäŋkuŋ; Pol uwä Beria komeken Ekäni täŋo manbiŋam yäŋahäŋpäŋ yäwet itak yäŋ ude nadäŋpäŋä päŋku yotpärare uken ahäŋpäŋ ämawebe yäput-yäwettäko Pol Silasta kokwawak nadäŋ yämiŋkuŋ.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo estava pregando a palavra de Deus em Bereia, foram até lá e criaram um alvoroço.
14 Täŋirä äbot täŋpanitä Pol bäräŋek-inik iniŋ kireŋpewä kome, gwägu pähap dubini-ken äpmoŋkuk. Täŋ, Silas kenta Timoti uwä pen Beria kome-kengän itkumän.
14 Os irmãos agiram de imediato e enviaram Paulo para o litoral, enquanto Silas e Timóteo permaneceram na cidade.
15 Eruk äma Pol yäŋikŋat yäpmäŋ kuŋkuŋo uwä Pol yäŋikŋat yäpmäŋ pen kumaŋ Atens yotpärare taŋi uken kuŋkuŋ. Täŋpäkaŋ äneŋi kunayäŋ yäwäwä Poltä Silas kenta Timotita man ŋode pewän kuŋkuk; Ek bäräŋeŋ näkä itat-ken ŋo kaŋ äbun yäk.
15 Os que acompanharam Paulo o levaram até Atenas e, depois, voltaram a Bereia com instruções para Silas e Timóteo irem ao encontro dele o mais depressa possível.
16 Poltä Silas kenta Timotita Atens komeken itsämäŋ yäpmäŋ kuŋkuk. Täŋkaŋ yotpärare u gänaŋ yäwik jopi, äma keritä täŋpani mäyap-inik irirä yabäŋkuk. Ude yabäŋpäŋ Pol bänepitä jägämi-inik nadäŋkuk.
16 Enquanto Paulo esperava por eles em Atenas, ficou muito indignado ao ver ídolos por toda a cidade.
17 Jägämi nadäŋkuko unita Juda täŋo käbeyä yotken kuŋkaŋ Juda nanikkät Grik äma Anutu burenita nadäŋ imani ukät man unita yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ. Ba kepma kepma yotpärare unitäŋo käbeyä bägup-ken kuŋkaŋ ämawebe jop itkuŋo ukät man kowata kowata yäk täŋkuŋonik.
17 Por isso, ia à sinagoga debater com os judeus e com os gentios tementes a Deus e falava diariamente na praça pública a todos que ali estavam.
18 Täŋpäkaŋ kome uken äma äbot yarä nadäk-nadäki ärowani wäpi Epikurian ba Stoiktä itkuŋ. Täŋpäŋ kadäni kubä äma nadäwani äbot yarä uken nanik ätutä Ekäni täŋo manta yäŋpäŋ yäŋ-awätpäŋ Polkät man kowat yäwän täŋkuŋ. Poltä Jesu täŋo manbiŋam ba kumbani-ken nanik akuŋkuko unitäŋo man yäwetkuko unita ukät nanik ätutä ŋode yäŋkuŋ; Äma jop manman yäwani uwä jide yäwayäŋ yäŋpäŋ yäyak? Yäŋirä ätutä yäŋkuŋ; Kome ätu täŋo anutu unitäŋo manpäŋ käwep yäyak.
18 Paulo também debateu com alguns dos filósofos epicureus e estoicos. Quando lhes falou de Jesus e da ressurreição, eles perguntaram: “O que esse tagarela está querendo dizer?”. Outros disseram: “Parece estar falando de deuses estrangeiros”.
19 Ude yäŋpäŋ Pol yäŋikŋat päŋku äma ekäni ekäni täŋo käbeyä wäpi Areopagus uken teŋpäŋ iwet yabäŋkuŋ; Gäk man kudupi yäyan u jideta yäyan? Niweri nadäna yäk.
19 Então levaram Paulo ao conselho da cidade e disseram: “Pode nos dizer que novo ensino é esse?
20 Gäkŋo man ŋo nadäŋitna inide kubä täyak unita man yäyan unitäŋo mebäri niweri nadäna! yäŋ iwetkuŋ.
20 Você diz coisas um tanto estranhas, e queremos saber o que significam”.
21 Täŋpäkaŋ Atens ämawebe täŋo mebäri uwä ŋode; Kome mähemkät äma äbani Atens kome irani-kät imaka kubä nämo täk täŋkuŋonik. Nämo, u kadäni kadäni käbeyä täŋpäŋ man kudupi kudupita yäŋpäŋ-nadäk täk täŋkuŋo unita Pol täŋo man u nadänayäŋ yäŋkaŋ yäŋkuŋ.
21 (Convém explicar que os atenienses, bem como os estrangeiros que viviam em Atenas, pareciam não fazer outra coisa senão discutir as últimas novidades.)
22 Ude yäŋpäŋ iwet yabäŋirä Poltä äma ekäni ekäni bämopi-ken itpäŋ ŋode yäwetkuk; Näkä in Atens nanik äma tabäk täyat uwä anutujin yäniŋ oretta gwäk pimiŋpäŋ täk täkaŋ yäk.
22 Então Paulo se levantou diante do conselho e assim se dirigiu a seus membros: “Homens de Atenas, vejo que em todos os aspectos vocês são muito religiosos,
23 Pengän yotpärare ŋo gänaŋ kuŋattäŋgän mobä änok pewani kubä kaŋkut. Mobä uterak man kudän kubä ŋode kudän täwanipäŋ daniŋkut; Ŋowä anutu nintä nämo nadäwani kubäta täŋpani. Eruk, apiŋo Anutu intä nämo nadäŋkaŋ iniŋoret täkaŋ unitäŋo mebäri ŋode yäŋahäŋpäŋ täwera nadäwut;
23 pois, enquanto andava pela cidade, reparei em seus diversos altares. Um deles trazia a seguinte inscrição: ‘Ao Deus Desconhecido’. Esse Deus que vocês adoram sem conhecer é exatamente aquele de que lhes falo.
24 Nämo nadäk täkaŋ uwä Anutu kunum kenta kome ba imaka imaka kome terak itkaŋ ŋo pewän ahäwäpäŋ kunum kenta kome täŋo Ekäni pähap itak. Anutu uwä yot ämatä täŋpäŋ kudupi yot yäŋ iwerani gänaŋ nämo it täyak yäk.
24 “Ele é o Deus que fez o mundo e tudo que nele há. Uma vez que é Senhor dos céus e da terra, não habita em templos feitos por homens
25 Ba imaka kubäta nämo wäyäkŋek täyak. Äma nintä imaka kubä täga nämo täŋkentäŋ imine. Nämo, ini-tägän ämata irit-kuŋat-kuŋat ba imaka päke u kudup nimik täyak.
25 e não é servido por mãos humanas, pois não necessita de coisa alguma. Ele mesmo dá vida e fôlego a tudo, e supre cada necessidade.
26 Täŋpäkaŋ äma kubä täŋpäŋ peŋkuko uken naniktä äma äbori äbori ahäŋ yäpmäŋ kuŋkumäŋ. Ahäŋpäŋ it yäpmäŋ kuneta ini-tägän kadäni ba kome bagani täŋkireŋpäŋ täŋkireŋpäŋ peŋ nimiŋkuk yäk.
26 De um só homem ele criou todas as nações da terra, tendo decidido de antemão onde se estabeleceriam e por quanto tempo.
27 Täŋpäkaŋ bänepnintä wäyäkŋek epän täŋtäŋ kuŋtäŋgän Anutu nadäŋ imikinik täŋpäŋ kaŋ-ahäneta käwep, ude täŋ nimiŋkuk. Upäŋkaŋ nin kubäkubäta ban nämo it nimik täyak.
27 “Seu propósito era que as nações buscassem a Deus e, tateando, talvez viessem a encontrá-lo, embora ele não esteja longe de nenhum de nós.
28 Nämo, unita ŋode yäwani; Nin unitäŋo nadäk kehäromi terak itkaŋ imaka imaka täk täkamäŋ. Täŋkaŋ injinken nadäwani äma ätutä udegän ŋode yäŋkuŋ; Nin urakken ahäwani yäk.
28 Pois nele vivemos, nos movemos e existimos. Como disseram alguns de seus próprios poetas: ‘Somos descendência dele’.
29 Eruk, nin Anutu unitäŋo nanakiye unita nin ŋode nämo nadäne; Anutu uwä äma iniken nadäk-nadäkpäŋ gol ba siliwa, ba mobäpäŋ wäbät kujat äma keritä täk täkaŋ udewani yäŋ nämo nadäne. Nämoinik!
29 E, por ser isso verdade, não devemos imaginar Deus como um ídolo de ouro, prata ou pedra, projetado por artesãos.
30 Bian ämawebetä nämo nadäwä tumbäpäŋ nadäk udewani nadäŋpäŋ täŋpeŋ kuŋarirä Anututä yabäŋ koreŋkuk. Upäŋkaŋ apiŋo ämawebe komeni komeni bänep sukurekta peŋ yäwet täyak.
30 “No passado, Deus não levou em conta a ignorância das pessoas acerca dessas coisas, mas agora ele ordena que todos, em todo lugar, se arrependam.
31 U kadäni pähap kubä ämawebe manken yepmakta iwoyäŋkuk. Uken äma kubä iwoyäŋkuko unitä kudän siwoŋi terak api yäpmäŋ daniwek. Täŋpäkaŋ u bureni-inik api täŋpet yäŋ niwoŋärekta äma uwä kumbani-ken nanikpäŋ yäpmäŋ päŋaku teŋkuk.
31 Pois ele estabeleceu um dia para julgar o mundo com justiça, por meio do homem que ele designou, e mostrou a todos quem é esse homem ao ressuscitá-lo dos mortos”.
32 Täŋpäŋ Poltä äma kubä kumbani-ken nanikpäŋ yäpmäŋ akukakuk täŋo man yäwerirän äma ätutä yäŋärok iwetkuŋ. Täŋ, ätutä yäŋkuŋ; Man yäyan u kadäni kubä äneŋi yäŋiri kaŋ nadäna!
32 Quando ouviram Paulo falar da ressurreição dos mortos, alguns riram com desprezo. Outros, porém, disseram: “Queremos ouvir mais sobre isso em outra ocasião”.
33 Ude iwerirä Pol yepmaŋpeŋ kuŋkuk.
33 Então Paulo se retirou do conselho,
34 Täŋpäkaŋ äma ätutäwä Pol iwatpäŋ Jesuta nadäkinik täŋkuŋo u kubäwä wäpi Dionisius, äma ekäni ekäni täŋo käbeyä wäpi Areopagus uken nanik kubä. Ba webe kubä wäpi Damaris ukät ämawebe ätutä nadäkinik täŋkuŋ.
34 mas alguns se juntaram a ele e creram. Entre eles estavam Dionísio, membro do conselho, uma mulher chamada Dâmaris, e alguns outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.