2 Pedro 1

Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Man ŋowä Saimon-Pita näkä kudän täyat. Näk Jesu Kristo täŋo watä epän äma ba aposoro kubä. Täŋkaŋ ämawebe nadäkinik nintä yäpmäŋ kuŋat täkamäŋ udegän yäpmäŋ kuŋat täkaŋ inta yäŋpäŋ man ŋo kudän täyat. Nadäkinik yäyat uwä nadäkinik Anutunin ba waki keri-ken nanik nimagurani Jesu Kristo unitäŋo täktäk siwoŋi terak yäpumäŋo u. Nadäkiniknin u imaka jopi nämo, unita iyap takinik täk täkamäŋ.
1 Ayu Simon Peter, Jesu Keriso ana akir wairafin naatu ana tur abarayan.
2 Täŋpäkaŋ Anutu ba Ekäninin Jesu Kristo unitäŋo manbiŋam daniŋpäŋ yäŋpäŋ-nadäk täŋ irirä unitäŋo orakoraki ba bänep pidämtä inken tokŋek-inik pat tamik täyon.
2 Ayu ayoyoyoban God ana manaw ana kabeber naatu ana tufuwamaim nigegewasini, saise God naatu ata Regah Jesu Keriso ana so’ob tutufin etei kwanaso’ob gewas.
3 Jesu Anutu ude itkaŋ kehäromini inipärik kubä unitä kehäromi nimiŋ moreŋirän irit kehäromita biŋam itta, ba kudän Anututä ini gäripi nadäk täyak u täŋpeŋ kuŋatta nadäk kädet ätuta wäyäkŋenaŋi nämo. Ude kuŋatneta mebärini käbop nämo peŋkaŋ wäpi biŋam peŋyäŋek ikek kwawak niwoŋäreŋkuk. Uterak, ba ninta yäŋpäŋ epän säkgämän kubä täŋkuko uterak inita biŋam yäŋpäbä nipmaŋkuk.
3 It ata ma yawas isan God ana fairamaim sawar etei’imak itit. Naatu i taiyuwin ana fair naatu ana gewasinamaim eafit Jesu Keriso’one Kirisiyan anama yawas taso’ob.
4 Ude täŋkuko uwä imaka säkgämän-inik, gwäki ärowani nimikta yäŋkehärom taŋkuko u nimiŋkuko ubayäŋ. Täŋirän iron uterak kome täŋo nadäŋ gärip ba kaŋgärip waki äma täŋo bänepi täŋpänwak täkaŋ u täga irepmitpäŋ bänep nadäk-nadäkjin Anutu täŋo ude bumik äworek täyak.
4 Nati fair ta’imon naatu eomatanen gewagewasih maiyow itit, saise nati siwaramaim iti tafaram ana gurusen kakafih boro kwanahaiw, imih wanatowan anama gewas kwanafarambonen kwanama.
5 Mebäri unitagän kudän siwoŋi mebäri mebäri yäpurärätpäŋ yäpurärätpäŋ täŋpäŋ kuŋat täkot. Nadäkinikjin nikek itkaŋ kudän siwoŋi pewä ahäwäpäŋ kaŋ kuŋarut. Täŋkaŋ kudän siwoŋi terak kuŋatpäŋ kudän siwoŋi Anututä gäripi nadäk täyak unita yäŋpäŋ-nadäk täk täkot.
5 Anayabin iti isan, kwanasinaftobon gewasin a baitumatum tafan kwanaya’abar, naatu gewasin tafan so’ob kwanaya’abar,
6 Ude täŋkaŋ irit kuŋat-kuŋatjinta watäni itkaŋ bäräpi gänaŋ gwäk pimiŋpäŋ kuŋat täkot. Ude täŋkaŋ Anututä iniken kudän siwoŋi u iŋitpäŋ ini bumikgän kuŋat täkot.
6 so’ob tafan roumutufuren kwanaya’abar, roumutufuren tafan, baitafofor kwanaya’abar, baitafofor tafan God ana yawas kwanaya’abar,
7 Ude täŋpäŋ notjiye kowat nadäŋ imän täŋpäŋ iron kädet bureni pewä ahäk täyon.
7 naatu God ana yawas tafan Kirisiyan ana yawas kwanaya’abar, naatu Kirisiyan ana yawas tafanamaim yabow kwanaya’abar.
8 Kudän udewani koreŋpäŋ yäpmäŋ kuŋatneŋ. Yäpmäŋ kuŋarirä taŋi tokŋenayäŋ täkaŋ uwä eruk nadäk Jesu Kristoken nanik yäpuŋo uwä jopi nämo api täŋpek. Nämo, u irit kuŋat-kuŋatjinken bureni ahäŋ-bumbum api täneŋ.
8 Sawar hai ah gagamih i iti kwanabow, naatu kwanabow uma awan nakakaratan na’at, boro nakura’ara’ahi a yan kwanabat, naatu ni’obaiyi ata Regah Jesu Keriso kwanasu’ub.
9 Täŋ, äma kubätä kudän siwoŋi udewani nämo yäpmäŋ kuŋarayäŋ täko uwä Anututä kädet ude kaŋ iwarut yäŋ niwet täyak u nämo nadäwän tumbani yäŋ iwetne. U äma dapuri tumbani ba dapuri waki ude bumik. U momini biani ärutpak täwani unita guŋ täyak.
9 Baise sawar iti men kwanabow a yawas tafanamaim kwanayaya’abar kwa boro mata hinifimabe, ef yok boro men kwananuw. Naatu a yawas atamanin bowabow kakafinamaim kwama’am God notawiy kukusouwi boro nuhi nabur.
10 Eruk notnaye, in äma udewani nämo äworeneŋ. Nämo, Anututä inita biŋam iwoyäŋpäŋ tämagutkuko unita gwäk pimiŋpäŋ iniken äbot itta epäni kehäromi täneŋ. Ude tänayäŋ täŋo uyaku nadäkinikjin nämo pewä putärewäpäŋ täŋyabäk-ken nämo api mäneŋ.
10 Imih au ofonah baitumatumayah God eafi naatu rubini imaim yuwa kwana’asfofor turobe kwanabow. Iti na’atube kwanasinaf kwa boro men kwanare’emih.
11 Kädet ude terak Anututä Ekäninin ba waki keri-ken nanik nimagurani ämanin Jesu Kristo täŋo kaŋiwat yewani paot-paori nämo u gänaŋ ärokta api taniŋ kirewek.
11 Basit ef nati na’atube kwanasisinaf kwa boro ata Regah Jesu Keriso ata baiyawasenayan boro baibasit anababatun nit, ma’ama wanatowan ana aiwob kwanarun.
12 Notnaye, man u nadäkaŋ. Ba Anutu täŋo man buramiŋpäŋ yäpmäŋ kuŋat täkaŋ u bureni-inik yäŋ nadäŋpäŋ kehäromigän iŋit täkaŋ. Upäŋkaŋ näk intä man u täŋguŋ takta gäripi nämo nadätat. Unita yäŋpäŋ kadäni kadäni pen api täwet täŋpet.
12 Iti ao i an gagamin, isan imih ayu boro matanfufur nuhi anakusisib kwananot. Baise kwa i marasika kwaso’obaka naatu God ana tur kwanowar kwabitumatum i turobe.
13 Ŋode kaŋ täŋpa yäŋ nadätat; Nämo kumäŋkaŋ irayäŋ täyat ude bänep nadäk-nadäkjin äneŋi täŋpidäm takta man u wari wari pen api täwet täŋpet.
13 Iti i gewasin maiyow ayu yawasu ama’amamaim a not matanfufur akukusisib kwananot nati boun ao isan.
14 U imata, näkä kumäkta kadäni keräp täyak yäŋ nadätat, Ekäninin Jesu Kristotä näwetkuko ude.
14 Ayu anotanot iti na’atube i ef gewasin, anayabin Jesu Keriso ata Regah bebeyanamaim au tur eowen ayu boro kafa’imo anamorob.
15 Unita näk inken täwetpäŋ täwoŋärek epän kehäromi täŋpayäŋ. Ude täŋpayäŋ täro uyaku kumäŋirawä man täwetpäŋ täwoŋärek täk täyat u juku piŋpäŋ api yäpmäŋ kuŋatneŋ.
15 Imih anasinaftobon koufair anit, saise ayu anamomorob ufunamaim iti sawar a notamaim hinama men nuhi hinaburumih.
16 In nadäkaŋ; Ekäninin Jesu Kristotä kehäromi nikek äbayäŋ täyak unitäŋo manbiŋam uku täwetpäŋ täwoŋärek täŋ yäpmäŋ äbumäŋo uwä äma täŋo kobap manpäŋ nämo täwetkumäŋ. Nämoinik, dapunintä Anutu täŋo wäpi biŋam peŋyäŋek pähap ikek uterak ahäŋirän bureni kaŋkumäŋo unita yäk täkamäŋ.
16 Kwa au’uwi kwanowar, ata Regah Jesu Keriso ana fair auman boro namatabir maiye nan tafaramaim. I ana fair aki aso’ob, anayabin men sabuw hai baifuwenamaim hibinanakwar anowar a’o’omih. Baise aki taiyuwi mataiyan ana fair gagamin a’i’itin i kwa a tur a’o’owen.
17 Nin kaŋpäŋ nadäŋitna Anutu Nanintä oraŋ imiŋpäŋ wäpi biŋam iniŋ oretkuk. Täŋkaŋ Anutu wäpi biŋam säkgämän-inik, inipärik kubä iranitä Jesu ŋode iwerirän nadäŋkumäŋ; Ŋowä nanakna bureni, näkŋaken bänepna gämäni-inik. Unita gäripi pähap nadäk täyat yäŋ yäŋkuk.
17 Anayabin aki nati’imaim, God i Tamah naatu ana bonamanamarin auman Jesu Keriso ifai bobora’ara’ah naatu marane fanan Jesu isan eo, “Iti orot i Ayu Natu au yabow, i isan Ayu abiyasisir gagamin maiyow.”
18 Man kotäk uwä, pom kudupi uterak iritna kunum gänaŋ naniktä äpäŋirän nadäŋkumäŋ.
18 Aki Jesu Keriso ana bai’ufununayah nai tounu bairi nati oyaw kakafiyin tafanamaim abat, God isan marane eafare eo aki taiyuwi tainiyan anowar.
19 Ude kaŋpäŋ nadäŋkumäŋo unita man profet bianitä yäŋahäwani unita nadäkinik bureni täk täkamäŋ. Unita in imaka, manbiŋam u juku peŋpäŋ nadäŋpäŋ yäpmäŋ kuŋarirä api tägawek. Profet täŋo man u topän täŋo peŋyäŋektä bipmäŋ urani gänaŋ peŋyäŋek täyak ude. Topäntä ijiŋ yäpmäŋ kuŋtäyon kome yäŋek täyak udegän man unitä bänepjin-ken peŋyäŋeŋ tamiŋ yäpmäŋ kuŋtäyon guk pähap wäpi abäyäŋektä kaŋ ahäŋ tamän.
19 Anayabin aki God fanan anowar, dinab sabuw Keriso isan hio i turobe. Kwa kwanabow gewas fanah kwanab anayabin i kwa a hinow na’atube emamarakaw naatu a Maragias ana marakaw na’atube dogor wanawanan ekukusisiar.
20 Täŋpäkaŋ ŋodeta nadäkinik täŋput; Imaka kämi ahäkta yäwani profet bianitä yäŋkuŋo u iniken nadäk terak nämo yäŋahäŋkuŋ.Anutu täŋo man pipiyäŋpäŋ daniŋ itak|src="HK072B.jpg" size="col" loc="Near the verse" copy="Horace Knowles" ref="2PE 1.20"
20 Nati i an gagamin kwanaso’ob gewas. Dinab iyab God ana tur Bukamaim hikikirum i men hai notamaim hikirumamih.
21 Nämo, profet man biani kubä ämatä iniken nadäk terak kubä nämoinik ahäŋkuk. Nämo, Kudupi Munapiktä bänepi täŋpidäm taŋ yämiŋirän Anututä man yämani u yäŋahäŋkuŋ.
21 Naatu men kafa’imo orot babin ta uwih hikirumamih. Aiyabin! Baise iyab God rurubiniyih i God ana tur hikirum Anun Kakafiyih u’uwih na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.