Marcos 15

UNGU TUKUMEMU (IMO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Otilikondo ipu leli oi Gote popo tondoli iye awilima kinye mane ungumunga ungu imbo iyema kinye tapu iyema kinye we iye mulimulimani nombeya teko moloringi kanona Jisasi kot pilko pora tikolio ungu ningo kamukumu panjiringi. Aku tekolio Jisas kano ka tokolio meko pungo Pontius Pailatenga kindo tiringi.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Aku teringi wali Pontius Pailateni Jisasindo walipe pilipelie nimbei, “Nu Juda imbomanga kingimuya?” nimu.
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Kano wali Gote popo tondoli iye awilimani Jisas yundo ulu awini tepa alowa temo ningo ningi.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 Aku teko ningi wali, Pontius Pailateni Jisas kano altopala i tepa walipe pilerimu, “Nu ungure molo konopu lekolio terenoya? Nundo i nimele unguma te alaye pundu tonio mele kape paa moloya?” nimu.
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Nalo Jisasini ungu te anjo naa nili yu angilerimu. Kanopalie wali Pailateni mini ltepa konopu awini mundurumu.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Goteni Juda imboma oi Isip kombu wendo lipe enonga ungulu komoma tepa ltimu waimu wendo oromo aku waimu kanoko liko langi te karomele. Aku wali enonga oi teli ulu lepalie ka iye te imbi tokolio Pontius Pailatendo wendo liko mundunduwi nimele wali aku ulu tenderemo.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Neya aku wali oi Juda iye mareni Rom imboma makoroko mundungei opa tekolio imbomare toko kondokolio kinye eno ka ulke peringi. Akuna peringi iyemanga Barabas nimbe iye te kape waye ka ulke peringi.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Aku wali Juda imbo pulumuni Pontius Pailatendo enonga oi tendereno kano ulumu tendewi ningo yu waliko pileringi.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 — ausente —
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 — ausente —
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Nalo Gote popo tondoli iye awilimani imbo pulumu nombeya teringi kanoma ungu ningo amondoko kondi tokolio ningei, “Jisas molo. Barabas linonga moki leko mundunduwi neio,” ningi.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Kano wali altopala Pontius Pailateni imbo kanomando nimbei, “Ipe kinye Juda imbomanga king nimele aku iyemu kinye nani ambe teambo konopu lekolio nimeleya?” nimu.
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Aku tepa nimu wali imbo kanomani yando nakai leko ningei, “Yu toko uku tangei niwi,” ningi.
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Aku teko ningi wali Pontius Pailateni imbomando nendo walipe pilipelie nimbei, “Aku ambe telkaya? Yuni ulu pulu ambelemu tepa alowa tendemoya?” nimu.
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 Aku teko ningi wali Pontius Pailateni imbo nombeya teko angileringima tepa olo penga timbeimunga Barabas nimbe iyemu imbomanga moki lepa wendo mundundurumu. Aku tepalie Jisas mapu tangei nimbelie pele yu toko uku topangei ele iyemanga kindo tirimu.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Aku tirimu wali ele iyemani Jisas kano gavman nokoli iye awili Pontius Pailatenga ulke awilina tukundo kiripi tenga meko tuku pungolio kinye we ele iye kanoma waio ningo liko tendekuna nombeya teringi.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Aku wali Jisas wale pakoli kungu kandoli kangi kilu angili paa pengare panjindiringi. Aku tepa wale pakolimu iye kingimani kau pakoromele. Aku wali ka koko mololi munguluwe te pinyewena panjindikolio Jisas kondowa likolio
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 yunge imbi ningo pala munduko ningei, “Nu Juda imbomanga king iye awilimu,” ningi.
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Aku teko ningolio wali Jisas yu kano kelowa pulte teni altokola altokola teni teni pinyewena pakamaka panjiringi. Aku tekolio yu olkambe tondoko komongo toko pondokolio wali yunge imbi kapi ningo pinyewe toko munduringi.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Aku ungu kondowa ltindiko owe tendeko uluma teko pora tikolio wali ne kano kungu kandoli wale pakoli kilu penga kanomu kulko likolio kinye Jisas yunge wale pakoli kanoma kelko pakondoringi. Aku uluma teko pora tikolio kinye yu toko uku tongei meli wendo puringi.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Jerusalem kombu tiye kolko Jisas meli wendo pungo aulke pulena iye te kane kane toringi. Aku iyemunga imbi Saimon, yu Sairini nimbe kombu iyemu. Yu Aleksander kinye Rufus talonga lapa. Yu Jerusalem kombu ombai orumu nalo ele iyemani yu ambolko liko Jisasinga unjo polopeyamu mendewi ningi.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Kano wali Jisas Golgota nimbe kombu tenga meli puringi. Kombu Golgota aku imbimunga ungu pulumu Imbo Kaungala Kombumu.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Akuna mir nimbe konga te Jisas yu mindili naa lipe manjipili ningo no wain kinye teko bembo tikolio Jisas yu nopili ningo tingei teringi nalo molo nimbelie naa norumu.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Aku tekolio wali Jisas unjo polopeyana toko panjiringi. Aku toko panjikolio wali ele iyemani yunge wale pakoli oi kulko ltingima noikolio kinye narini paa limbeloya kanamili ningolio kat mele tekolio wale pakolima yu mele mele moke teringi.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Jisas yu toko panjiringi waimu aku otili oi ena omba enge nili kano wali toringi.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Yu toko panjiringi ungu pulumu imbomani kanange ningolio unjo tenga toko panjikolio ningei, IYE IMU JUDA IMBOMANGA IYE NOMI KINGIMU ningo toringi.
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Jisas toko panjiringi aku tendeku wali wapu iye talo kape aku kombuna toko panjiringi kala. Te yunge imbo kindo toko uku toko, te yunge koya kindo toko uku toko panjiringi.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 Aku teringi ulumuni oi Gotenga ungu toko panjiringimu neya aku wali ara tirimu. Aku ungumu i tepa:
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Aku wali imbo ongo pungoliomani Jisas yu ungu taka tondoko ongo nipula tekolio ningei, “Ya, nuni Gotenga ulke tempelemu talaye tipolio kelepa wali yupoko omba pumbelo wali altopo takombo ninu kano iyemuya?
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 Kinye nu unjo polopeyana mainye ongo nunu teko liwi!” ningi.
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Aku wali imbomani neya teko ningi mele aku tekola Gote popo tondoli iye awilima kinye mane ungumunga ungu imbo iyemani enonga nendo yando Jisasinga kondowa ltindikolio ningei, “Yuni imbo wema tepa koinjo ltimu nalo yu yunu manda naa tepa ltimo.
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Da iye Kraist nimbe yu Israel imbomanga king nimo iye imu, kinye yu unjo polopeyana mainye ombalo ulu kanopolio wali yu ipuki tiemili,” ningi. Aku wali wapu iye talo Jisas yu kinye waye toko panjiringi kano iye taloni kape Jisas yundo ungu taka tondoko ningili kala.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Aku wali awi tangoli imbo dindo nimo kano wali kombu pali tumbulu topalie ena mongo yupoko omba purumu.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Aku wali Jisas are nimbelie nimbei, “Eli, Eli, lama sabaktani,” nimu. Aku ungumunga pulumu i tepa, “Nanga Gote, na ambe telka tiye koltonoya?” nimu.
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Akuna nondoko angileringi imbomareni aku nimu ungumu pilkolio wali ningei, “Pileio, yu Elaija nimele kano iyemu alako toromo,” ningi.
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Kano teko ningi wali iye teni lkipe pumbelie koma mele no panjiko ltimele aku tepa melteni no wain kou mandopa puli kombili teli tenga nomu panjipe lipelie kinye luwe punduna uku topalie la tipe lipe Jisasinga kere punduna undu tindipe anjipelie nimbei, “Elaijani yu unjo polopeyana mainye omba ltimonje, oi nokopo kanamili,” nimu.
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Kano wali Jisas are awilite nimbelie kolopa ltimu.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Aku tendeku ena mongona Gotenga ulke tempelemunga tukundo kiripi wengendelimu pipi tiko maminye waltiko uku toringimu mundo ora topa pulundo wendo pumbe ekondo ekondo terimu.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Kano wali ele iyema nokoli iye te Jisas toko panjiringi unjo polopeya puluna angilerimu akumuni Jisas kolorumu mele kanopalie nimbei, “Araya! I kano iyemu paa Gotenga Malo ltemo!” nimu.
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Ambomare tule teko kanoko angileringi. Aku ambomanga imunana Maria Makdala kombu ambomu kinye ungulu Jems kinye Josep talonga anumu Maria kinye ambo Salome waye angileringi.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Aku ambomani Jisas yu Galili kombu molorumu wali yu lombilko taporingi. Nalo we ambomare awini Jisas yu kinye waye Jerusalem kombu oringima kape akuna angileringi kala.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 — ausente —
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 — ausente —
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Kano wali Pailateni Jisas oi kolomo nimu ungu pilipelie konopu awini mundupelie ami iye 100 nokoli iyemu owi nimbelie Jisas oi paa kolopa limonje nimbe walipe pilerimu.
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Kano ami iyemanga nokoli iyemuni Jisas kolorumu mele nimu ungumu pilipelie wali Pailateni Josepondo Jisasinga onomu pungo lipuwi nimu.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Kano wali Joseponi wale pakoli kake pengare pame tepa meli pumbelie kinye Jisasinga onomu unjo polopeyana mainye lipe kumo topalie kou anga lumburuko noiringirenga tuku pumbe noipe ono terimu. Aku ono tepalie kou anga kere pulumunga kou muluwele awili kangore pera tipe mundupelie pipi tirimu.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Aku terimu ulu Maria Makdala kombu ambomu kinye ungulu Joseponga anumu imbi nopi ambo Maria waye Jisasinga onomu noirimu kombumu kanoringili.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.