Atos 24

UNGU TUKUMEMU (IMO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Altopa wali kite pakera omba purumu wali popo tondoli iye awili Ananaias kinye tapu iye mare kinye Rom imbomanga kot pimele uluma lipe manjili iye te yunge imbi Tertulus kinye peya Sisaria kombu puringi. Gavman nokoli iye awili Feliks yunge kumbekerena Pol kot tendengei ningi unguma ningo tiringi.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Kano wali Feliksini Pol kano tukundo meko waio nimu. Orumu wali Tertulus Pol kot tendembai lipe manjirimu unguma pulu mondopa nimbei, “Iye awili Feliks, linonga imboma nuni nokoko kondoronona lino molopo kondopo tono lakopo koromolo. Linonga kombuna ulu alowa awini wendo oromo nalo nuni liko manjiko tapoko teko amenge teko kondorono.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Nuni aku uluma terenomunga linoni nundo paa tereno nimolo. Linoni kombu palinga i uluma paa tereno kau konopu ltemolo.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Nalo ungu awini nimbolio nu konopu umbuni naa timboi. Akumunga kinye ungu mongo alaye pokore nemboi kani nu taka liko konopu penga pilko molko piliwi.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 I iye Pol, yu mongo lili iyemu. Yuni Juda imboma moromele kombu malio palinga mongo lipe tirimo. Yu Nasaret iye Jisasinga manga pupu keri akumunga iye paa timumu.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Gotenga ulke tempelemu kape tepa kalaro mondombai temona linoni yu ambolopo lipolio yu molo nimulu. Aku tepolio linonga mi unguna yu kot tendamili nimulu.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Nalo ele iyema nokoli iye awili Lisiasini ombalie linonga imunana yu enge nimbe lipe mepa wendo purumu.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Aku tepalie nimbei, Pol kot tendengei enonga ambolonge unguma meko pungo nu morona neio nimu. Imunga kinye nu moronona omolo. Kani i nio unguma paimbonje andi iyemu nunu ungu mare waliko piliwi,” nimbe Tertulus i tepa nimu.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 We kano Juda iye pungo moloringi kanomani kape i nimo unguma paimbo ningo ee ningi.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Kano teko ningi ungu pilipelie wali Pol ungu niwi nimbe ki tundu torumu. Aku wali Poloni ungu pundu topa nimbei, “Gavman nokoli iye Feliks, nani nu Israel imbomanga kot pilko unguma moke tendeko koro molorunu kanomu lipo mantiro. Akumunga kinye nunge kumbekerena na nanu enge nimbo angilipo ungu nimboi tono kolto.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Na Jerusalem kombu pumbo Gote popo torumunga winjo nilipo ombolio aku wali 12 kau oi omba pumo akumu nu kape manda kanoko pilko liko manjenio. Akumunga i nimboi tero ungumu mona ltemomunga nu pilko naa tundunio.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 I Juda iye nando ulu alowa tendu nimele aku iyemani na Gotenga ulke tempelena imbo te kinye ungu akupo angileru wali na ambolko naa ltingi. Na imboma kinye mongo naa ltiu. Nani imbo nombeya teko mololi ulke malio kape kombu sitina tukundo kombu marenga kape mongo lipo, ungu topo akupo aku ulu naa teru.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 I kot tenderemele iyemani na ulu temu nimele iye te omba i uluma paa paimbo temo, na mongoni kanandu nipili ningo te paa manda naa liko meko ongela.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Nalo nani i ungumu paimbo nimbo para timbo. Na Jisasini terimu mele tepolio linonga ara kaue kamenga Gote aku tepo popo toro. Aku teromundo Juda imbomani ningei Jisasini terimu aku ulumupe tumbi naa tipelie imboma mokemake ltenderimu nimele. Nalo Mosesinga mane unguna nimo unguma aku na palima ipuki tiro. Iye profetemanga bukuna toko panjiringi unguma kape palima ipuki tiro.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Juda imbomani aku imbo keri pengama pali ono kombuna Goteni topa makinjimbelo ningo nokoko moromele aku ulumu nani kape tembalo lepamo nimbo nokopo moro.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Imunga Gotenga kumbekerena kinye imbo imbomanga kumbekerena ulu toya tolima enge nimbo teamboi kau konopu lteo.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Poinye pulumunga na Israel kombu wendo angileru. Altopo Israel kombu tukundo nanga Kristen imbo koropa nolimanga kou mendepo tipe kaloli mare timboi oru.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Aku ulumu teru wali Juda iye mareni na Gotenga ulke tempelena tukundo kanoko ltenderingi. Aku wali na lino Juda imbomanga kulumie toli ulumu tepo pora tipolio angileru. Nani ulu mongo te naa ltiu. Imbomani kape naa liko makai naa tenderingi.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Nalo Esia kombu mololi Juda iye mare akuna angilkolio na ambolko ltingi. Nani paimbo ulu alowa te tendu lemo aku Esia kombu Juda iyemani nando i uluma terinu ningo nunge kumbekerena angilko kot tendangei.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Manda naa onge lemo, na Jerusalem Kombu Juda iye kaunsilimanga nombeya teringina angileru wali ulu alowa te teruna konoringinje i Juda iye ongema waliko piliwi.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Nalo aku imbomanga kumbekerena ola angileru wali ungu tendekure kau niu. Aku niu ungumupe, Goteni imbo kololima topa makinjimbelo nimbo ipuki tiromunga enoni na kot pilko moke teko kandomele niu. Kinye aku tepo niumunga nani ulu alowa te teru konopu ltemelenje,” nimu.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feliks yu Jisasinga lombili andoli imbomani ipuki tirimele mele oi pilipe lipe manjirimu. Aku tepalie kot pora tipelie nimbei, “Jerusalem ele iyema nokoli Lisias ombalo wali enondo ungu i tepo nimbo panjimbo,” nimu.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Feliksini ele iyema nokoli iyemundo nimbei, “Pol wamongo tapu teko nokaio. Nalo Pol yu aie konopu lembalo melema yunge imbo kanolimani ongo tiko teangei kani wali marenga tukundo yu we molopili ningo imbo akumando molo naa niwi,” nimu.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Altopa wali pokore omba purumu kinye Feliks pumbelie kano yunge ambomu Drusila lipe mepa Sisaria yando orumu. Ambomu yu Juda ambomu. Feliksini yu morondo Pol kano meko waio nimu. Jisas Kraist ipuki tirimele aku unguma Poloni nimuna Feliks pilerimu.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Poloni imboma toya toko molangei unguma nimbe, enono nokoko kondangei unguma nimbe, altopa Goteni imbo moke tembalo unguma nimu kinye Feliks yu pilipe pipili kolorumu. Kano tepalie Polondo nimbei, “Kinye welea puwi. Nu manda nino kani altopa manda konopu lembo wali aku nu owi nimbo,” nimu.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Nalo Poloni yu kot tembalomunga kou wangopili konopu lepalie Feliksini Pol waliwalima owi nimbe ungu ningili.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Nalo altopa poinye talo omba purumu kinye Porsius Festus Feliksinga kombu lipe yu gavman nokoli iye awili molorumu. Nalo Feliksini Juda imboma tepa konopu penga timbeimunga Pol kano ka ulke we pepili nimbe yu purumu.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.