João 12

Hopi NT (HOP_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Noqw pu Amutsva Yūmosanihqat ep nōviwniqat aw navaysikis tālat pētiqw, Jesus Bethany ep pitu; pep Lazarus ura as mokqa qatu; ura Jesus put mokqat ahoy tātayna.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Noqw Lazarus sinomat pep Jesus eṅem tapkiqw nōvatota; noqw Martha tūnopni’ta; noqw Lazarus nuhtum put amum tunösvoñat aw qatu.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Pahsat pu qȫqaat Mary wihkuyit kwaṅwáhovaqtuqat sūp tuwanit pan putu kwusut, Jesus kukyat lelwi, nit hȫmiy akw put kukyat hȫna. Pam wihkuyi nard yan túṅwantiwhqe a’nö hihk̇ay’ta. Noqw pam pantsakq kīve wihkuyit hovalaṅwuat tuyqawva.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Pahsat pu suhk̇a put aw nánatuwnaqa, momṅwituy amumi put mātapniqa, Judas Iscariot, it Simon tiat paṅqawu:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Ya hinoqw tis nāpi kwaṅwáhovaqtuqa wihkuyi qa payhp sunat sīvat ōviy huyiwhqe ōokiwyaqamuy amumi qa noiwa?
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Yan pam hiṅqawu, qa pas pi pas antsa ōokiwyaqamuy tunatyawk̇aṅwo, pi pam uyiṅwunik̇aṅw sivamokit aw tunatyawtaqe, hihta paṅsoq taṅatiwhq put kímaṅwuniqe ōviy’o.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Noqw ōviy Jesus paṅqawu: Uma qa wuhtit aw hiṅqaqwani; pam nuy hisat tūamiwniqat aw it warani’ta.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Himu pi aṅ ōokiwyaqam umumum sutsep yanyuṅwa; noqw pay nu qa sutsep umumum yantani.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Noqw ōviy k̇aysiwhqam Jew‐sinom yaw Jesus pep qátuhqat nanapta; nihqe puma qa Jesus‐sa ōviy ep öki, puma it Lazarus ura pam mokiwuy aṅqw ahoy tātaynaqat aw yórikyaniqey ōviy pīwu.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Noqw ōviy God awwat mohpeq momṅwit pay Lazarus piw enaṅ nīnayaniqey nānami yuaatota,
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Yaw put atsviy k̇aysiwhqam Jew‐sinom lasyaqe Jesus aw tūtuptsiwaqw ōviy’o.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Noqw qavoṅvaqw sinom qaan’ewakw hintaqam nōviwhqat ep ökihqam yaw Jesus Jerusalem aw pitutoqat nanaptaqe,
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Puma palm‐tsotskit nantaqayat ūyitotaqe, pank̇ahk̇aṅw put ahsawvawisa paṅqawk̇ahk̇aṅwo: Öqawmaṅwu! Israel‐sinmuy moṅwíam Tutuyqawhqat natṅwaniyat aṅ pitutoqa pas k̇aptsitiwaa.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Noqw Jesus mōrot puhuwuṅwiwtaqat túwahqe, epeq evetskilti; pi ura pan pey’ta:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Uma qa tsawiniwyuṅwni, Zion ep sínomu; meh, umuhmoṅwi mōrot tiyat akw tsokiwmak̇aṅw aṅqw pituto, yan’i.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Noqw put aw nánatuwnayaqam as mohti īit qa māmatsya; nīk̇aṅw Jesus a’nö hímuniwhtiqw pahsat pu puma ura pam yan pēniwhqat u’naya, pu yan put yukunayaqata.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Noqw sinom put ámumyaqw pam tūamit aqw Lazarus wáṅwayhqe mokiwuy aṅqw ahoy tātaynaqw aw tayyuṅqam put tuawi’yuṅwa.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Paniqw ōviy sinom piw put ahsawvawisa, yaw pam it k̇ātumalat tumaltaqat nanaptaqe ōviy’o.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Noqw ōviy Pharisee‐sinom nānami paṅqaqwa: Meh, itam qa hihta aniwni’wisa; sinom sohsoyam put aṅkya.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Noqw hakim Greek‐sinom okiwlalwaniqe nuhtum nōviwhqat ep öki.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Nihqe puma Philip Galileet ep kitsókit Bethsaidat aṅqwnihqat aw ö́kihqe paṅqaqwa: Tāqa, itam as Jesus aw yórikyaniqey nānawakna.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Noqw Philip Andrew awnihqe put āawna; noqw Andrew Philip amum Jesus put āawna.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Noqw Jesus lavayhtiqe amumi paṅqawu: Nu Sinot Tiat pas hímuniwhtiniqat hapi aw pitu.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Pas antsaa, pas antsa nu umumi paṅqawni: Pas söhövosi tutskwami qa pohse’, qa hovare’, sutsep sūk̇aniṅwu; pas pam hovare’, pep‐sa a’nö aniwnaṅwu.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Qatsiy k̇ahk̇awnaqa put kwayhni; pu yep qatsit ep pas nāp qatsiy aw qa suhtaq’ewnihqa hapi qatsit qaso’taqat himuy’vani.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Inuṅem tumalay’taniqey nāwaknaqa pas kurs hin qa inuṅkni, nen nuy háqamniqw itumal’aya piw pepni. Pu inuṅem tumalay’taqa Inay ahpiy k̇aptsi’tiwni.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Pas nu hin unaṅwti. Ya sen nu hiṅqawni? Inaa, um it tuwanit aṅqw nuy ayo távini, sen nu kítani? Noqw pi nu yaniqw it tuwanit aw pitu.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Inaa, um pas hímunihqey namtaknani, nu kítani. Pahsat pu ōveqatsit aṅqw hakiy tönaat paṅqawu: Nu pas hímunihqey pay namtakna, nihqe nāt nu piw panhtini.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Noqw ōviy sinom pep hoṅqam put nanaptaqe úmukqat paṅqaqwa; noqw haqawat paṅqaqwa: God hoṅviayaat put aw yuaayku, kitota.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Noqw Jesus lavayhtiqe paṅqawu: I’ hakiy tönaat qa inuṅem töqti, pi umuṅem’i.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Pu’ hapi it qatsit tunatyayat aṅ hinwisqamuy amuṅem hin yukiltini; pu’ hapi yep qatsit aw moṅwi ayo tūviwni.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Noqw nūu, ason nu nahoylehtsit ep hāyiwe’, nu sinmuy sohsokmuy nāmi tsovalani.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Yan pam hin mokniqey lavayhtiqe paṅqawu.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Noqw sinom lavayhtotiqe put aw paṅqaqwa: Pi itam tutavot aṅqw nanaptaqw yaw Christ sutsep qátuni; noqw hinoqw Sinot Tiat pas kurs hin qa nahoylehtsit ep hāyiltiniqat um paṅqawu? Ya i’ Sinot Tiat hak hímuu?
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Pahsat pu Jesus pumuy amumi paṅqawu: Pay nu tālat ank̇aṅw umumum hihsavo yantani; nāt tālat umumum yantaqw uma kwilalatotani, noqw qatāla umuy qa wihkini; taq qatalpuva kwilalataqa haqaminihqey qa navoti’taṅwu.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Nu nāt umumum yantaqw uma inumi tūtuptsiwe’, talpuva hinwisni; nen uma tālat ep sinoiwyuṅwni. The Unbelief of the Jews Yan Jesus lavayhtit ahpiynihqe pumuy amuṅaqw nātupk̇a.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Noqw pay as pi nāmahin pam pumuy amutpik nihtiwtaqat hihta k̇ātumalat mahtaknaqw puma put aw qa tūtuptsiwa.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Yan God lavay’ayaat Esaias hin lavayhtiqat aw antsaniwa. Ura pam paṅqawu: Tutuyqawhqa, ya hak itahtuawiy tuptsiwa? Ya Tutuyqawhqa hakiy aw öqalay mahtakna.
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Yanta; noqw ōviy soon put tūtuptsiwani, ura Esaias piw paṅqawhq ōviy’o.
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Pam pumuy pōsiyamuy qatālawna, pu pumuy unaṅwayamuy owata, taq k̇a puma pōsiy akw tutwak̇ahk̇aṅw, pu unaṅway akw māmatsye’, ahoy nánamtökyaqw, nu pumuy qalaptsinani.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Yan ura Esaias lavayhti God pitsáṅwayat lolmat aw yórikqee, nihqe put hakiy lavayhti.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Noqw pay as pi nāmahin yantaqw pay imuy mohpeq momṅwituy amuṅaqw k̇aysiwhqam nuhtum put aw tūtuptsiwa; nīk̇aṅw pay Pharisee‐sinmuy amutsviy put qa paṅqaqwa, hakton sen puma tsotsvakikimi pumuy amumi uhtayaniq’ö.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Puma pi sinmuy amuṅaqw tayawinpit nānawaknaqe, God aṅqw tayawinpit qa hihtatota.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Noqw pu’ Jesus tsa’lawhqe paṅqawu: Inumi tuptsiwni’taqa hapi qa inumi tuptsiwni’tat, hakiy aṅqw nuy távihqat aw tuptsiwni’taṅwu.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Pu inumi taytaqa hapi nuy aṅqw távihqat aw tayma.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nu tāla sinmuy amumi pitu, inumi tuptsiwni’taqa haqe’ qatālat qa aṅ hinmaniqat ōviy’o.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Nu sinmuy amuṅem hin yukunaniqe qa paniqw pew pitu, pi nu sinmuy ayo óyaniqe pitu. Nihqe ōviy nāmahin pi hak ilavayiy navotk̇aṅw put qa tuptsiwhq nu qa put hinwat yúkuṅwu.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Hak nuy qa nakwhak̇aṅw ilavayiy qa ömahtaqa hihta akw hinwat yukuniwni. Ilavayi hapi so’ṅwamiq put hin yukunani.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Pi nu qa nāp nahpiy yuaata. Ina nuy aṅqw távihqa hapi pas nāp nuy hihta hiṅqawniqat inumi tutapta, pu hihta hin lavayhtiniqat pīwu.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Noqw nu navoti’taqw Ina hihta tutaptaqe sinmuy qatsit qaso’taqat himuy’vayaniqat ōviy put tutapta. Noqw paniqw hapi ōviy pam inumi hin tutaptaqat nu panwat sohsok yuaayku.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.