1 Coríntios 15
Hopi NT (HOP_WBT) vs MNT
1 Taay itupkomu, ura nu hapi lomatuawit umuy yuaaykuqey umuy u’nana. Put hapi uma kwusuya; pu uma put ep hōñi.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Pu uma hapi piw put akw ayo nöṅa, kurs uma nuy hihta umumi yuaaykuqat u’ni’yuṅwee, hal kurs uma paysoq tuptsiwye’‐saa.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Pi nu pay piw hihta kwúsuhqey ura put umumi mohti mātavi, i’ Christ hin pey’taqat itahqaanhtipuy ep mokqata.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Pu ura pam hin pey’taqat an tūamiwhqe pu pāyis talq ahoy tātayi.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Pu ura pam Cephas aw namtakna, nit pu pakwt lȫq sihk̇ay’taqamuy ayaiwyuṅqamuy amumii.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Pantaqat atsve pu’ pam tuptsiwni’yuṅqamuy tsivot tsivót‐sikip súnatnihqamuy amuhpe hóyokiwtaqamuy sūsnik̇aṅw amumi namtakna. Noqw pumuy amuṅaqw suswuhaqnihqam nāt yēse; nīk̇aṅw haqawat pi pay soa.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Pantaqat atsve pu’ pam James aw namtakna, nit pep pu’ sohsokmuy ayaiwyuṅqamuy amumii.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Pu nuhtuṅk pam inumi piw namtakna, soñawnen nāt aw qa pituqw pay nu tihtiwhqat an’i.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Pi nu ayaiwyuṅqamuy amuṅaqw susqahimuu. Soon pi as nu yan’ewaynīk̇aṅw ayaiwtaqey pan túṅwantiwni; pi nu God aw tōnawtaqamuy okiwsana.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Nīk̇aṅw kurs nu hímunen, nu God núokwayat ahpiy pam’i. Nihqe nu qa paysoq put núokwayat makiwa; pi nu pumuy sohsokmuy amuhpenihqe pas pavan maqsonta, nīk̇aṅw pay qa nūu, pi God núokwaat inumum tumalay’ta.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Noqw itam yan yuaatota, sen púmaa, sen nūu. Noqw ōviy uma yan tūtuptsiwa.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Taay, noqw kurs itam Christ mokiwuy aṅqw ahoy tātayhqat yuaatotaqw, ya hintaqw ōviy umuṅaqw haqawat so’pum soon ahoy tātayyaniqat paṅqaqwa?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Pi kurs so’pum pay qa ahoy tātayyaniqw, pahsat kurs Christ pay qa ahoy tātayi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Noqw kurs Christ pay qa ahoy tātayhq, pep pu’ itam haktonsa yuaatota; noqw piw uma kurs haktonsa aw tuptsiwni’yuṅwa.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Noqw híkispi itam God qa súanyuaatotaqey pan núansaniwya. Oviypi pam Christ ahoy tātaynaqat paṅqaqwa. Noqw pay kurs ima so’pum qa ahoy tātayyaniqw, pep pu’ piw Christ qa ahoy tātayniwa.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Ispi kurs so’qam pay qa ahoy tātayyaniqw, pahsat hapi God Christ pay qa ahoy tātayna.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Pu kurs Christ pay qa ahoy tātayniwhq, uma haktonsa tuptsiwni’yuṅwa; uma nāt umuhqaanhtipuy aṅ hinwisa.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Pu ōviy piw ima Christ ep so’qam kurs pay pas súlawhti.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Kurs pay itam yep‐sa qatsit ep Christ aw yanyuṅwnik, pas hapi itam sohsokmuy sinmuy amuṅaqw sus’okiwhinyuṅwni.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Noqw pi pas antsa Christ hapi mokiwuy aṅqw ahoy tātayi; nihqe imuy so’qamuy piw ahoy tātayniqat mahtakna.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Pi sinom sūkw sinot atsviy so’ṅwu. Noqw pan hapi piw puma sūkw sinot atsviy ahoy yesvani.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Pi Adam aṅ sohsoyam só’iwmaqw, pay ōviy piw pan Christ aṅ sohsoyam mokiwuy aṅqw ahoy tātayyani.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Nīk̇aṅw nanāp qeni’yuṅwni, Christ mohtini, aṅk pu’ Christ hisat pituqw put sinomat túwatyani.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Pep pu’ so’ṅwamiq pituqw, pam Nay God aw moṅwtunatyat mātapni, pam ahsupoq moṅwqeqnit ayo yúkut’a, pu sohsokmuy aṅ moṅw’iwyuṅqamuyu, pu aṅ öqalay’yuṅqamuyu.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Ispi pam soon qa moṅw’iwtani, pas hisat God sohsokmuy tuwqamuy aṅwutaqw, puma put aw maqaptsi’yuṅwniqat pahsavoo.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Noqw nuhtuṅk mokiwu, itahtuwqanihqa, piw súlawhtini.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Pi God Christ pas sohsok hihta aw öqalmaqa. Nīk̇aṅw pam put sohsok hihta aw öqalmaqahqey kítahqe, pas nāp qa put aw maqaptsiy qatu, ōviy pi pam hapi put sohsok hihta aw öqalmaqahqee.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Nīk̇aṅw ason pam sohsok hihta áṅwutaqw, pep pu’ Tiat piw put aw maqaptsiy qátuni, it hakiy put sohsok hihta aw öqalmaqahqat aw’i. Noqw God hapi sohsokmuy amuhpenihqe suspavanni.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Taay, noqw kurs as so’qam pay ahoy qa tātayyaniqw, ya ima so’qamuy amuṅem kūyit akw tuvoylatotiqam hintsatsk̇a? Noqw pas piw puma hinoqw so’qamuy amuṅem kūyit akw tuvoylatoti?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Noqw hinoqw pas piw itam yūmosa unahintaqat yēse?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Nu Jesus Christ Itahtutuyqawhqay ep umuy pihni’taqey ahpiy umumi pas súaṅqawni, itupkomu, Nu nāqavo mómoki.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Kurs nu Ephesus ep hakimuy i’tsivutuy popkotuy amunyuṅqamuy qananahtsopk̇aṅw nāyawve’, ya sen nu hin put akw moṅwvasni, kurs so’qam pay qa ahoy tātayyaniq’ö? Pay pi itam tatam nōnovani, piw hīhikwyani; taq itam qāvo so’ni.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Uma nāmi qa yētotani, hak qahopit a’puñalqw, pam hapi hakiy qatsiyat nukṅwat nukushintsanṅwu.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Uma suan hinwisniqey aw havivok̇alyani, nen qaanhtiput qe’yani; taq haqawat God qa tuwi’yuṅwa. Nu umuy hamantoynaniqe kita.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Noqw haqawa soon qa paṅqawni: Noqw ya so’pum hin hink̇ahk̇aṅw tātayyani? Puma hihta tokoy’k̇ahk̇aṅw ö́kini?
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Um hak qa wuwni’taqa, pi um hihta uyhq pu pam mokq, pu put aṅqw uyiwhqa wúṅwiwmaṅwu.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Pi um hihta ūye’ hintaqat tokoy’taniqat qa pantaqat uyṅwu. Um pay sivosiyat uyṅwu, sen söhövosita, sen himuvoshumita.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Noqw ason God put hintaniqat nāwakne’ pan put tokotoynaṅwu. Pu sohsok hihta sivosiyat hintaqat tokoy’taniqat pam eṅem yúkuṅwu.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Sohsok sikwi qa sunyuṅwa. Sinom pas nāp sikwí’yuṅwa; pu hihtu popkot piw pas nāp sikwí’yuṅwa; pu pāvakiwht piw pas nāp sikwí’yuṅwa; pu masay’yuṅqam piw pas nāp sikwí’yuṅwa.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Pu ōveqatsit ep yesqam piw nāp tokoy’yuṅwa, pu tūwaqatsit ep yesqam nāp tokoy’yuṅwa. Oveqatsit ep yesqam nāp lomavitsaṅway’yuṅwa; pu tūwaqatsit ep yesqam piw sukw lomavitsaṅway’yuṅwa.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Tāwa pas nāp tālawṅway’taṅwu; pu mūyaw piw pas nāp tālawṅway’taṅwu; pu sōtu piw pas nāp tālawṅway’yuṅṅwu. Noqw qa sohsoy sōtu sun tālawṅway’yuṅṅwu.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Noqw pan hapi i’ hak mokt ahoy tātayhqa hintaṅwu. Pam as hovariwk̇aṅw āmiwht, qahováriwk̇aṅw ahoy tātayni.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Pam as hin’eway āmiwht, lolmat pitsáṅway’k̇aṅw tātayni; pam qaöqálay’k̇aṅw āmiwht, a’nö öqalay’k̇aṅw tātayni.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Pam yep qatsit aṅqw tokoy’k̇aṅw āmiwht, Hikwsit aṅqw tokoy’k̇aṅw tātayni. Itam pu’ yep qatsit aṅqw tokot pasiwyuṅwa. Noqw pep pu’ itam pas antsa Hikwsit aṅqw tokot pasiwyuṅwni.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan. Imih biyat tafaram nowan ibo ema’am naatu mar nowan ibo ema’am.
45 Oviy pi ura yan pey’ta: I’ Adam mohti’maqa tātayṅwuqey pan yukiwta, yan’i. Noqw pay i’ Adam nuhtuṅknihqa hikwsi hakiy tātaynaniqey pan yukiwta.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Nik̇aṅw Hikwsit aṅqwnihqa qa mohtii, pi yep qatsit aṅqwnihqa; pu Hikwsit aṅqwnihqa pay ason aṅkti.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 I’ mohti sino tutskwat aṅqw yukilti; nihqe pam yep qatsit tunatyawta. Noqw aṅknihqa sino hapi Tutuyqawhqa, ōveqatsit aṅq’ö.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Pay pi tutskwat aṅqw yukiwtaqa hin hintaqw ima tutskwat aṅqw yukiwyuṅqam hapi pay piw panyuṅwa; pu ōveqatsit aṅqwnihqa hin hintaqw pay ōviy hapi ōveqatsit aṅqwyaqam piw panyuṅwa.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Noqw pay pi itam tutskwat aṅqw yukiwtaqat an yukiwyuṅqey pan hapi ōviy itam piw ōveqatsit aṅqwnihqat an yukiwyuṅwni.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Noqw it nu paṅqawni itupkomu: Pas kurs hin hak tokoy’k̇aṅw piw uṅwáy’k̇aṅw God moṅwtunatyayat himuy’vani; piw pas soon hak hovariwk̇aṅw qatsit qahováriwtaqat himuy’vani.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Meh, nu hihta tupkiwtaṅwuqat umuy āawnani. Itam qa sohsoyam so’ni; nīk̇aṅw itam sohsoyam alöṅtotini.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Nāt yank̇ahk̇aṅwo, hakiy pōsiyat uhpukqat pan halayvita, nuhtuṅk tötöqpit töqtiq’ö. Pi tötöqpi töqtiqw, pu so’pum qahink̇ahk̇aṅw ahoy tātayyani, noqw itam alöṅtotini.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Pi itam itahtokoy sakwítiṅwuqat hihta pas qa sakwítiṅwuqat enaṅ nāhoyṅwayani; pu mokṅwuqat hihta pas qa mokṅwuqat énaṅ’a.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Noqw ōviy i’ sakwítiṅwuqa pas qa sakwítiṅwuqat yuwsiqw, pu i’ pay mokṅwuqa pas qa mokṅwuqat yuwsiqw, pahsat pu i’ yan lavayi pey’taqa aw antsaniwni: Mokiwu áṅwutiwhqe súlawhti.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Taay, mokiwu, ya um hihta akw hakiy áṅwutani? Taay, mokiwu, ya um hihta akw hakiy múani, yan’i.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Pi qaanhtipu hapi mokiwuy hōyat antaṅwu. Noqw hin hinwisniqa tutavo hapi qaanhtiput öqaltoynaṅwu.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Noqw pay kwakwhat pi God Itahtutuyqawhqay Jesus Christ aṅ itam hihta aṅ kūyuṅwniqat pan yuki’ta.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Yanta aw iunaṅwam itupkomu, ōviy uma hūrs hoṅni; pas qa wayayatotani; sutsep Tutuyqawhqat aṅ qaöwihinyuṅwni; pi uma qa paysoq Tutuyqawhqat eṅem tumalay’yuṅqey navoti’yuṅwa.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.