Romanos 9
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 — ausente —
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Israe masa yʉ coyea yʉ ya yahpa macaina pichacapʉ wahaahca. Cohamacʉre tinare yʉhdo duti duacʉ õ sehe ni duamaca yʉhʉ sehe: “Ti ya buhirire yʉhʉ sehe pichacapʉ wahaihtja. Ã jiro ti yaro jiborirore yʉhʉ sehere buhiri dahrejaro Cristo”, ni duamaca yʉhʉ.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Tina yʉ coyea Israe cjiro panamana ji turiaina jira. Tinare to pohna cjihtire cũha Cohamacʉ. Tuhsʉ, to si sitea mehne ti watoi jia tiha. Tinare jipihtinare to noano wahachʉ yoaa cʉ̃hʉre yahu cũ mʉhtaa tiha. Tuhsʉ, Moise cjirore to dutiri cʉ̃hʉre dóipʉta tinare Israe masareta cũ mʉhtaa tiha. Tirore ti ño payohti macaa cʉ̃hʉre tinareta cũ mʉhtaa tiha. Tuhsʉ, masare to yʉhdohto cʉ̃hʉre yahu cũa tiha tinare Cohamacʉ.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Sã ya curuari waro doce curuari waro jira. Sã ñʉchʉsʉma ji mʉhtarina cjiripʉ ti panamana jia tiha. Ti panamana ji turiainapʉ jija sã Israe masa. Ã jiro mari yoaro sehe pjacʉ tiriro taro, sã coyeiro Israe masʉno waro jire Cristo. Tiro Cohamacʉta jira. Ã jiro tiro jipihtina bui pʉhtoro jira. Jipihtia dachoripe tirore noano ño payojihna mari. Ã ño payorucujihna.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Paina Israe cjiro panamana ji turiaina jipahta Cohamacʉ yaina waro jierara. Ã jina tina to yaina ti jierachʉ ñʉna õ sehe ni tʉhotuboca mʉsa: “ ‘Israe masare yʉ yaina jichʉ yoaihtja’, niparota cãinare Cohamacʉ to niriro seheta yoaerara”, ni tʉhotuboca mʉsa. Ã ni tʉhotuena tjiga.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Õ sehe jira: Paina Abrahã panamana ji turiaina ti jipachʉta “Abrahã panamana ji turiaina waro jira”, ni ñʉerara Cohamacʉ tinare. Ã jiro õ sehe nia tiha Cohamacʉ: “Mʉ macʉ Isaa panamana ji turiaina tina pinihta potocãta mʉ panamana ji turiaina waro jiahca”, ni yahu cũa tiha Cohamacʉ Abrahãre.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 To ã ni yahu cũchʉ ahrire masinahca mari: Abrahã cjiro panamana jipihtina waro Cohamacʉ pohna jieraca. Cohamacʉ to ni cũrire noano tʉhoina tirore wacũ tuaina sehe tinata jica Cohamacʉ pohna. Ã jia tinata jira Abrahã cjiro panamana ji turiaina waro.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Õ sehe niha Cohamacʉ Abrahã cjirore: “Pa cʉhma ahri pja baroihta yʉ tjua tachʉ mʉ namo Sara wihãrirocãre cjʉarohca mʉ macʉre”, nia tiha Cohamacʉ Abrahã cjirore. Ã nino Cohamacʉ Abrahã cjiro macʉno to masa bajuahtore yahu cũyuro nia tiha.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Baharo Isaa cjiro namono Rebeca wama tiricoro pʉaro pohna tia tiha. Ti pʉcʉro Isaa sã ñʉchʉ cjiro jia tiha.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Ãta ni joaa tiha to yare ti joari pũi: “ ‘Jacobo sehere cahĩa tihi. Esaú sehere cahĩera tihi’, niha Cohamacʉ”, ni joaa tiha panopʉ.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 ¿Tíre wacũna dohse ni tʉhotubocari mari? ¿Ti yoahtire ñʉeraparota cʉ̃irore ã besero Cohamacʉ quihõno yoaro nierabocari, mʉsa tʉhotuchʉ? Jierara.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Õ sehe nia tiha Cohamacʉ Moise cjirore: “Diro yʉ pja ñʉ duarirore pja ñʉihtja”, nia tiha tiro Moise cjirore. Ã jiro cʉ̃irore ã besero quihõno yoaro niha Cohamacʉ.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Ã jina mari mʉ sʉro mari cahmano sehe Cohamacʉre marine pja ñʉchʉ yoaeraja mari. Tuhsʉ, ne mari noaare mari yoari wapa cʉ̃hʉre marine pja ñʉerara tiro. To mʉ sʉro to pja ñʉ duaina sehere pja ñʉna.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Egipto macaina pʉhtoro faraõ cʉ̃hʉre to cahmano seheta yoaa tiha tiro. Õ sehe nia tiha Cohamacʉ faraõre: “Egipto macaina pʉhtoro cjihtore cũi nii mʉhʉre yʉ tuare jipihtinare yʉ ñohto cjihtore. Tuhsʉ, jipihtia yahpari macaina yʉhʉre ti masihto cjihtore pʉhtoro sõi nii yʉhʉ mʉhʉre”, nia tiha Cohamacʉ faraõre. Tó seheta nina Cohamacʉ yare ti joari pũi.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Ã jiro to pja ñʉ duainare to mʉ sʉro pja ñʉna tiro. Tuhsʉ, paina sehere to mʉ sʉro yʉhtierachʉ yoara tiro. To cahmano seheta yoara tiro.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 To ã yoariro jichʉ ñʉna yʉhʉ sehere õ sehe niboca mʉsa: “Cohamacʉ marine to cahmano seheta to yoachʉ mari sehe tirore yʉhdʉrʉcana bihosi. ¿Mari ã yʉhdʉrʉcana bihoerapachʉta dohse jiro baro marine buhiri dahre duajari tiro?” ni susini sinituboca mʉsa yʉhʉre.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Tíre õ sehe ni yʉhtija mʉsare: ¿Masa wiho jiina jipanahta Cohamacʉre tuhtijari mʉsa? Dihi biato dahrerirore “¿Dohseacʉ yʉhʉre õ sehe jiri biato yoari mʉhʉ?” tí biato to ni sinituboriro seheta nina nica mʉsa Cohamacʉre. Tó sehe ni masierara mʉsa.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Dihi biato dahreriro dihi mehne to yoa duaro seheta yoara. Ã yoaro cʉ̃ria dihica mehne noaare cũhti biatore yoa masina tiro. Tia dihica mehneta wiho jiare cũhti biato cʉ̃hʉre yoa masina tiro. Tiro yoaro seheta Cohamacʉ cʉ̃hʉ to yoa duaro seheta yoara.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Ã jiro Cohamacʉ pichacapʉ to cohãhtinare ti ñaa yoarire to ñʉ yabiare, to tuaa cʉ̃hʉre ñono taro, tinare dói buhiri dahre duamaha. Ã dói buhiri dahre duaparota, yoari pja ti ñaa yoaare ã ñʉnocasiniha. Ã jiro tinare buhiri dahrerasiniha.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Ãta yoaha Cohamacʉ noabiariro to jiare, to tuaa cʉ̃hʉre mari masihto cjihtore. Panopʉ marine to pja ñʉina cjihtire tiro beseri jire jipihtia to tuaare to noaa cʉ̃hʉre mari cjʉahto cjihto sehe.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Ã jina mari sehe to beserina jinata nija. Ã jia to beserina sehe cãina judio masa dihta jierara. Cãina judio masa jieraina cʉ̃hʉ jira to beserina.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Ãta nina judio masa jierainare Cohamacʉ yare Osea cjiro to joariro seheta:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 “ ‘Yʉ yaina jierara mʉsa’, Cohamacʉ to nia yahpari macaina tina Cohamacʉ catiriro pohnata jiahca”,
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Tuhsʉ, panopʉ macariro Isaia cjiro cʉ̃hʉ Israe masare õ sehe ni yahua tiha: “Pjiri ma macaa padʉ yaparicãre mari quihõna bihoeraja. Israe masa tí yaparicã peri payʉ ti jiro sehe jiina ti jipachʉta mahainacã Cohamacʉ yʉhdorohca tinare.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Cohamacʉ ahri yahpa macainare payʉ masare to nino seheta cjero mehne potocãta buhiri dahre bahrañonohca”, nia tiha Isaia cjiro.
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Ã yoa pari turita Isaia cjiro õ sehe ni joaa tiha tjoa:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Ã tjira. Ã jina ahrire masi namoga mʉsa: Judio masa jieraina Cohamacʉre macaerapahta tirore bocare. Jesucristore ti wacũ tuachʉ ñʉno, “Buhiri marieina, noaina jira”, ni ñʉre tinare Cohamacʉ.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Wiho mejeta judio masa sehe “Cohamacʉ dutiare mari yoachʉ tiro marine yʉhdorohca”, nia Cohamacʉ Moise cjirore to dutiare yoapahta, bihoerare. Ti ã bihoerachʉ ñʉno, Cohamacʉ “Noaina jira”, ni ñʉerare tinare. Ã jia noaina ji duapahta bihoerare.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Õ sehe yoaa, tina bihoerare: Tina Cohamacʉre wacũ tuaro marieno ti mʉ sʉro Moise cjirore to dutirire yoa duamare, to yaina ji duaa. Mari piti dahre buhechʉ Cristo tãca yoaro sehe jiriro jira. Ti mʉ sʉro yoainare Cristo pʉha tu borachʉ yoari tãca yoaro sehe jiriro jira. Mʉroca wahcãriro sehe tãcapʉ pʉha tu, bora sʉ caharo to wacũ wahcãnopʉre ne sʉerara. (Pʉha tu borariro yoaro seheta tina Cristore tãca yoaro sehe jirirore cahmaeraina Cohamacʉ cahapʉ ne sʉsi.)
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Ãta ni joaa tiha Cohamacʉ yare ti joari pũi:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.