Lucas 5
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Pa nʉmʉ Jesu Genesare wama tiri bʉcʉpariro dʉhtʉ cahapʉ sʉha. Tói to jichʉ ñʉa payʉ masa Cohamacʉ yare tʉho duaa tirore nʉnʉ ti sʉha. Noano wahpa tarʉcʉ sʉha masa peri.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Pʉaria bʉso padʉroi pahsaa bʉsore Jesu ñʉha. Tí bʉso macaina wahi wajãina maja sʉrʉca, ti wañʉyucʉrire cosaa niha.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Ã jiro Jesu Simo yariapʉ samua wahaha. Samu tuhsʉ tia dohoriare dia dʉhtʉ cahai coãriare siõ buhu dutiha. Tuhsʉ, dohoriapʉ duji, masare buheha.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Buhe tuhsʉ, Jesu Simore õ sehe niha:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 To ã nichʉ tʉhoro Simo Jesure õ sehe ni yʉhtiha:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Ã ni tuhsʉ tina doca ñoha. Ã ti doca ñochʉ ti wañʉyucʉre payʉ wahi sãaha. Payʉ ti sãachʉ wañʉyucʉ tʉhnʉa wahamaha.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Ã wahachʉ ñʉa tina paria macainare tina mehne macainare pjirocaha:
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Simo Pedro ã wahi payʉ ti sãachʉ ñʉno, Jesu panoi na tuhcua caha sʉ, tirore õ sehe ni yahuha:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Tiro, jipihtina tiro mehne macaina cʉ̃hʉ payʉ wahi sãachʉ ñʉa, cʉaa wahaha tina cʉ̃hʉ.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Pʉaro Simo Pedro mehne macaina Zebedeo pohna Santiago to bahʉro João mehne, tina cʉ̃hʉ ñʉ cʉaa wahaha. Ti ã cʉachʉ ñʉno Jesu Pedrore õ sehe ni yahuha:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 To ã niri baharo tina ti bʉsore bʉcʉpariro dʉhtʉ cahapʉ waja mo cũnoca, ti ya jipihtiare tóihta cũnoca, Jesu mehne wahaa wahaha.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Ã yoa Jesu pa macai to jichʉ cami bariro tirore piti bocaha. Ã piti bocaro tiro Jesure ñʉ, na tuhcua caha sʉ, õ sehe ni tuaro siniha:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 To ã niri baharo Jesu tirore ña payoro õ sehe niha:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Ã jiro Jesu tirore õ sehe ni dutiha:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 “Yahui tjia”, to nipachʉta jipihtiropʉ masa tirore yahu site namoha. Ti ã yahu sitechʉ tʉhoa masa payʉ tiro cahapʉ sʉha. Dohatiina noaina waha duaa, tina cʉ̃hʉ tiro cahapʉ sʉha.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Ti ã sʉpachʉta Jesu masa marienopʉ Cohamacʉre sinino wahaha.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Pa dachoi Jesu to buhechʉ fariseo curua macaina, judio masare buheina cʉ̃hʉ tói dujiha. Tina jipihtina Galilea yahpai jia macari macaina, Judea yahpai jia macari macaina, Jerusalẽ macaina jiha. Ti ã jichʉ ñʉno Jesu Cohamacʉ tuaa mehne dohatiinare noaina wahachʉ yoaha.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Mahainacã mʉa pjacʉ bʉharirore to coãri cahsaro mehne yo wʉa wihiha. Ã jia tirore Jesu cahai cũ duaa, wʉhʉpʉ yo sãa duamaha tina tirore.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Ã sãa duapahta masa payʉ jichʉ tina tirore yo sãa masieraha. Ã jia tirore wʉhʉ buipʉ yo mʉjaha. Yo mʉja sʉ, mahanocã muji pahmare nawe, tí copai pjacʉ bʉharirore to coãri cahsaro mehneta duhu boroha Jesu cahai jiina watoi.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 “Jesu ahrirore to dohatiare yʉhdʉchʉ yoarohca”, ni tʉhotuha tina. Ti ã ni tʉhotuchʉ masino Jesu pjacʉ bʉharirore õ sehe ni yahuha:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 To ã nichʉ tʉhoa fariseo curua macaina, judio masare buheina cʉ̃hʉ ti basi õ sehe ni tʉhotumaha: “Ahriro ã ni durucuero tjijaro. Tiro masʉno mari yoaro sehe jiro, ñaare to yoari buhiri tiare cohã masierara. Cohamacʉ dihta masa ti ñaare yoari buhiri tiare cohã masina”, ni tʉhotumaha tina.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Jesu ti ã ni tʉhotuare masino, õ sehe niha:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 “Mʉ ñaa yoari buhiri tiare yʉhʉ cohã tuhsʉja”, yʉ nichʉ, “Mahñoriro jira”, yʉhʉre nina mʉsa noano masierapanahta. “Wahcãrʉca wahaga”, yʉ nichʉ yʉ niri potocã jia jichʉ dóihta masinahca.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro ahri yahpai ti ñaare yoari buhiri tiare cohã masija yʉhʉ. Masa ti ñaare yoari buhiri tiare cohãhtiro cjihtore cũre Cohamacʉ yʉhʉre. Yʉ ã cohãrine mʉsa masihto sehe õ seheta yoa ñoihtja mʉsa ñʉhti cjihtire —niha Jesu.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 To ã nichʉ tʉhorota jipihtina ti ñʉrocaroi wahcãrʉca, to coãri cahsarore na, to ya wʉhʉpʉ tjuaa wahaha. Ã waharo tiro Cohamacʉre ño payoro, wahchea mehne noano durucuha.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 To ã yoachʉ ñʉa masa sehe jipihtina cʉaa wahaha. Tina cʉaa waha, Cohamacʉre ño payoa, wahchea mehne noano durucuha:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Ã yoa tuhsʉ waha, Leví wama tirirore to dahrari tahtiapʉ jirirore boca sʉha Jesu. Leví sehe pʉhtoa ya cjihtire masare wapa na cohtariro jiha. Ã boca sʉro tirore õ sehe niha:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 To ã nichʉ Leví sehe jipihtia to dahraare duhunoca, Jesu mehne wahaa wahaha.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Baharo Leví ya wʉhʉi bose nʉmʉ Jesure yoa payoro niha. Tói payʉ wapa na cohtaina, paina cʉ̃hʉ Leví mehne dujiha.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Tina mehne Jesu cʉ̃hʉ ti dujichʉ ñʉa mahainacã fariseo curua macaina, judio masare buheina mehne sua, Jesu buheinare õ sehe ni sinitu ñʉha:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Ti ã nichʉ tʉhoro Jesu yʉhtiha tinare. Õ sehe ni piti dahre buheha:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Ã jicʉ ñaare yoainare yahui tai nihi yʉhʉ Cohamacʉre cahma duticʉ. Ti basi “Noaina jija sã”, ni tʉhotuinare yahui tai nierahi yʉhʉ —niha Jesu.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Ã yoa mahainacã masa Jesure õ sehe ni sinitu ñʉha:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Ti ã nichʉ Jesu to tʉhotua mehne quiti dahre buhero taro tinare õ sehe ni yʉhtiha:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Yʉ Pʉcʉ Cohamacʉ yʉhʉre to naari baharo pinihtare yʉ buheina mehne jisi yʉhʉ. Ã jia tí pjapʉta yʉ buheina cʉ̃hʉ chʉ duhuahca —niha Jesu.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Panopʉ macaa buhea wahma buhea mehne ti buhe more duachʉ ñʉno õ sehe ni namoha Jesu tinare piti dahre buhero:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 ’Ã yoa ne se co bisia core wahiquiro cahsaro wajuru mehne mʉna wajuru mehne posaeraro cahmana. Mari ã yoachʉ se co bisia pahmoapʉ mʉna wajurure tʉhrẽnocahna. To tʉhnʉchʉ se co cʉ̃hʉ, wajuru cʉ̃hʉ cohõa wahara.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Ã yoa se co wahma core wahma wajurupʉ posaro cahmana. Mari ã yoachʉ se co cohõera, wajuru cʉ̃hʉ cohõerara. (Tó seheta wahma buhea mʉna buhea mehne buhe moreraro cahmana.)
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Mʉna core masa ti sihniri baharo, wahma core cahmaerara tina. Õ sehe nia tire masa: “Mʉna co wahma co bui curero noaa jira”, nia tire masa —niha Jesu tinare.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.