Lucas 4

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesu Espíritu Santo to dutiriro seheta yoa pahñoriro jiro, tiro Jordão wama tiri mapʉ jiriro tjuaa wahaha. To ã tjuaa wahachʉ Espíritu Santo sehe tirore masa marienopʉ naaha.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Tópʉ sʉro cuarenta dachori waro jiha. Tópʉ to jiro wato watĩno sehe Jesure ñaare yoachʉ cahmamaha. Ã jiro ñaare yoa dutimaha tirore. Tí dachorire Jesu chʉeraha. Ã jiro tí dachori pihtichʉ waro tiro jʉca baaha.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 To ã jʉca baachʉ ñʉno watĩno õ sehe nimaha Jesure:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 To ã niri baharo watĩno sehe tirore tʉ̃cʉ mʉadʉ buipʉ na mʉja sʉrota jipihtia macari perire ño bahrañoha Jesure.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Ã ñono Jesure õ sehe ni yahuha:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Yʉhʉre mʉ ño payochʉ ahri macari jipihtia macarine mʉhʉre waihtja —niha watĩno Jesure.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesu õ sehe ni yʉhtiha tirore:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 — ausente —
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 — ausente —
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 — ausente —
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Jesu pju bora ño duaeraro õ sehe ni yʉhtiha tirore:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Ã jiro watĩno jipihtia ñaare Jesure yoa dutimaha. Ã duti tuhsʉro mahanocã duhu wahcãsiniha.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Baharo Jesu Galileapʉ tjuaa wahaha. Ã jiro, tiro Espíritu Santo tuaa mehne yoaha. Tói jipihtiropʉ masa tirore quiti tiha.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Judio masa buhea wʉhʉsei tiro buhea tiha. Ã jia jipihtina masa tirore noano durucuha.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 — ausente —
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 — ausente —
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Cohamacʉ to Espíritu yʉhʉ mehne jiro, yʉhʉre dutira.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Mari pʉhtoro Cohamacʉ to yainare pichacapʉ wahaborinare to yʉhdohtore yʉhʉre yahu dutiro warocare”,
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Ã ni buhe tuhsʉ Jesu ti pũre noari tia turẽnoca, wʉhʉ macarirore wia tuhsʉ, dujiha. To dujichʉ ñʉa tói jiina jipihtina tiro dihtare ñʉha.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Ti ã yoachʉ tiro tinare õ sehe ni yahu dʉcaha:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 To ã nichʉ tʉhoa “Ahriro noariro jira”, ni tʉhotuha tina. Ã jia tina to noano buhechʉ tʉhoa, cʉaa wahaha. Ã cʉaa waha, õ sehe niha tina ti basi:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Ti ã nichʉ masino Jesu õ sehe ni yahuha tinare:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 ’Ahrire yahuihtja mʉsare. Cohamacʉ yare yahu mʉhtarirore to ya maca macaina cahmaerara. Ã jina yʉhʉre cahmaerara mʉsa õi yʉ bʉcʉariro jichʉ.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Yʉhʉre tʉhoga mipʉre. Panopʉ Elia to jiri pjapʉre tia cʉhma noano pa cʉhma dacho maca waroi ne coro taeraha. Ã jiro jipihtiropʉta ne chʉa mariaha. Tí pjare payʉ wapewahya Israe yahpapʉ ti jipachʉta Cohamacʉ Elia cjirore tinare yoadoho dutiro warocaeraha. (Eliare, Cohamacʉ ya cʉ̃hʉre ti cahmaerachʉ ñʉno tinare yoadoho dutiro warocaeraha.)
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 To ya macare ã yoa dutieraparota pa yahpai Sidõ cahai jiri macai Sarepta wama tiri maca macaricoro wapewahyorore yoadoho dutiro Elia cjirore warocaha Cohamacʉ.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Baharo Cohamacʉ yare yahu mʉhtariro Eliseo cjiro to jiri pjapʉre Israe yahpapʉ payʉ cami baina ti jipachʉta cʉ̃iro Israe masʉnore ne noariro wahachʉ yoaeraha Eliseo cjiro. To ya yahpa macainare yoaeraparota Naaman wama tirirore Siria yahpa macariro dihtare noariro wahachʉ yoaha tiro. Ã yoaro Israe masare yoadohoeraro, Israe masʉno jierariro sehere yoadohoha Cohamacʉ —niha Jesu tinare.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 To ã nichʉ tʉhoa jipihtina tí wʉhʉi jiina sua yʉhdʉa wahaha.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Ã jia tina wahcãrʉca, Jesure na wijaa, tí maca dʉhtʉ cahai jiri cʉnʉpʉ tirore tjuroca boro duamaha.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ti ã yoa duapachʉta Jesu ti watoihta wahaa wahaha.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Baharo Jesu Galilea yahpai jiri macapʉ Capernau wama tiri macapʉ sʉ, Sabado jichʉ masare buheha.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Tiro noano masi pahñoriro to buhechʉ tʉhoa masa tʉho cʉaa wahaha.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Tí wʉhʉi watĩno to cohtotariro jiro, õ sehe ni tuaro sañurucuha:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Mʉhʉ Jesu Nazare macariro sãre cariboi tjia mʉhʉ. ¿Dohse yoai tai nijari sãre? ¿Mʉhʉ sãre butichʉ yoai tai nijari? Yʉhʉ masija Cohamacʉ macʉno, ñaa marieriro mʉ jiare —ni sañurucuha Jesure.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 To ã nichʉ tʉhoro Jesu tuhtiha watĩnore:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Tói jiina jipihtina to ã wahachʉ ñʉ cʉaa wahaha. Ã jia ti basi õ sehe ni durucuha:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 To ã yoachʉ ñʉa tí yahpapʉ jipihtiropʉ masa Jesu yoarire yahu siteha.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Judio masa ti buheri wʉhʉre wijaa, Simo ya wʉhʉpʉ sãa sʉha Jesu. Tói Simo marechono dohati, tuaro juaro tiha. Ã jia tina ticoro to dohatichʉ yahuha Jesure.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Ti ã yahuri baharo tiro ticoro cahai sʉ, juarore suru dutiha. To ã suru dutiri baharo ticorore juaro surua waha, dóihta noaricoro wahaha. Ticoro ã waharo wahcã nuju sʉ, tinare chʉare payoha.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Sʉ̃ sãari baharo jipihtina masa tó cahai jiina dohatiinare Jesu cahapʉ na sʉha. Dohatiina payʉ soro jia dohatiare cjʉaha. Ã jiro Jesu to wamomacari mehne tina bui ña payo, jipihtinare ti dohatiare noano yʉhdʉchʉ yoaha.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Watĩa cʉ̃hʉre Jesu to wijaa dutichʉ tina wijaa wahaa, õ sehe ni sañurucuha:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Bohrea mʉja tachʉ Jesu tí macai jiriro waha, masa marienopʉ sʉha. To ã sʉri baharo masa tirore maca, boca sʉa õ sehe niha:
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Ti ã nipachʉta tiro sehe õ sehe ni yʉhtiha:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Ã ni tuhsʉro judio masa ya yahpa macaa wʉhʉsei, judio masa ti buhea wʉhʉsei tiro buhe tiniha.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.