Lucas 22
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Ã yoa tí pjare bʉcaerari pãore ti chʉhti bose nʉmʉri mahanocã dʉhsaha. Tí bose nʉmʉri pascua wama tiha.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Ã jia sacerdotea pʉhtoa, judio masare buheina mehne Jesure wajã duaa, ti wajãhtore wacũ macaha. Jesure wajã duapahta, masa sehere cuiha, “Suari”, nia.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Ã yoa watĩno Juda Iscariotere ñano to yoa dutichʉ Juda sehe yʉhtiha tirore. Juda doce buheina mehne macariro jimaha.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Ã yoa tiro sacerdotea pʉhtoare, Cohamacʉ wʉhʉ macaina surara pʉhtoa mehne cʉ̃hʉre sʉhʉduro wahaha. Ti cahapʉ sʉ, tinare Jesure to ñohtore sʉhʉduha tina mehne.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 To ã nichʉ tʉhoa, tina wahche, “Mʉhʉre niñerure wapanahtja”, niha tina Judare.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Ti ã nichʉ Juda “Jai, tirore mʉsare ñoihtja”, ni masa ti ñʉeraro watoi Jesure ñʉ tuhtiinare to ñohti ñamine cohtasiniha.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Bʉcaerari pão bose nʉmʉri ti ji dʉcari dacho jiha. Ã jiro pascua macaina cjihtire ovejare ti chʉhtinare ti wajãhti nʉmʉ jiha.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Tí pjata Pedrore, João cʉ̃hʉre Jesu õ sehe ni yahuha:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 —¿Mari pascua macaa chʉhtire noho baroi cahnoyu dutirocaijari mʉhʉ sãre? —ni sinituha tina tirore.
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Ã wahana tiro to sʉho sãari wʉhʉpʉ sʉna tí wʉhʉ pʉrore õ sehe ni yahuga. “ ‘¿Dí tahtiai yʉhʉ yʉ buheina mehne pascua macaa chʉare chʉnahcari?’ ni sinitu dutirocahre buheriro”, niga tí wʉhʉ pʉrore.
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Mʉsa ã nichʉ tʉhoro, tópʉ mʉano macari tahtiare pjiri tahtiare, noano ti cahnoyuri tahtiapʉre mʉsare ñonohca wʉhʉ pʉro. Tói mari chʉhti cjihtire dahrega mʉsa —niha Jesu tinare.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 To ã nichʉ tina tí macapʉ wahaha. Tópʉ ti sʉchʉ tinare to niriro seheta wahaha. Ã jia tina pascua macaa chʉare dahreha.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Ti chʉri pja jichʉ Jesu doce to buheina mehne chʉ dujiha.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 — ausente —
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 — ausente —
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 — ausente —
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 — ausente —
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ã ni tuhsʉ pão curire na, Cohamacʉre “Noana”, niha. Ã ninota, tí curire nuha, witiha tinare. Tí curire witirota, tinare õ sehe ni yahuha:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Ã chʉ tuhsʉ tó seheta tiro tinare sihniri wahwa cʉ̃hʉre waha. Ã waro, tinare õ sehe ni yahuha:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 ’Mipʉre tʉhoga mʉsa. Yʉhʉre ñʉ tuhtiinare yʉhʉre ñohtiro mipʉre yʉhʉ mehne õi dujira.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Cohamacʉ to dutiriro seheta yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro yariaihca. To ã yaria dutipachʉta yʉhʉre ñʉ tuhtiinare ñoriro pinihta ñabiaro yʉhdʉrohca —niha Jesu tinare.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 To ã nichʉ tina sehe ti basi õ sehe ni sinituha:
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Baharo Jesu buheina õ sehe ni durucuha:
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Ti ã ni durucuchʉ tʉhoro Jesu tinare õ sehe ni yahuha:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Mʉsa sehe tó sehe yoasi mʉsa basi. Mʉsa mehne macariro mʉsa wahmi sehere to bahʉro yoaro sehe jiro cahmana. Mʉsa mehne macariro pʉhtoro ji duaro cahamacʉno yoaro sehe jiro cahmana tirore.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 ¿Diro jijari pʉhtoro? ¿Chʉ dujiriro sehe pʉhtoro jijari? ¿O chʉare duhu payoriro sehe pʉhtoro jijari? Chʉ dujirirota jica pʉhtoro. To ã jipachʉta yʉhʉ sehe cahamacʉno yoaro seheta mʉsare yoadohoi tai.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 ’Masa yʉhʉre ti ñano yoapachʉta mʉsa sehe yʉhʉre duhuerare.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Ã jicʉ yʉ Pʉcʉ yʉhʉre to pʉhtoro sõriro seheta mʉsa cʉ̃hʉre pʉhtoa sõihtja yʉhʉ.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Yʉhʉ pʉhtoro yʉ jichʉ yʉ chʉri mesai mʉsa cʉ̃hʉ chʉ, sihninahca. Ã yoana mʉsa pʉhtoa dujiare dujinahca. Mʉsa tói dujina Israe masare doce curuari macainare besenahca mʉsa ñaina, noainare —niha Jesu to buheinare.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Ã ni tuhsʉ Pedrore Jesu õ sehe ni yahuha:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 To ã sinichʉ ñʉcʉ yʉhʉ sehe Cohamacʉre sini payohi mʉhʉre. Yʉhʉre mʉ wacũ tua duhuerahti cjihtire sini payohi mʉhʉre. Ã jicʉ mʉhʉ yʉhʉ mehne macariro pari turi jicʉ mʉ coyeare yʉ yainare yoadohoga mʉhʉ —niha Jesu Pedrore.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 To ã nichʉ Pedro õ sehe ni yʉhtiha:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Ã ni tuhsʉ Jesu to buheinare õ sehe ni yahuha:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 —Tí pjare mʉsare dʉhsaerapachʉta mipʉ sehere niñeru wajurure cjʉana tíre naga. Pjiri wajurure cjʉana cʉ̃hʉ naga. Ã jina mʉsare ñosari pjĩ mariachʉ mʉsa suhtire duana tí pjĩne nuchʉga.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Ahrire mʉsare nii nija. Cohamacʉ yare ti joari pũi ti niriro seheta yʉhʉre ã waharo cahmana. Õ sehe niha tí pũi: “ ‘Tiro dutiare yʉhdʉrʉcaina mehne macariro jira’, niahca masa”, ni joaa tiha —niha Jesu.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 —Ñʉga pʉhtoro. Pʉa pjĩ ñosaa pjĩnine cjʉaja sã —niha to buheina.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Ã yoa Jesu to ã yoarucuriro seheta Olivo wama tidʉ tʉ̃cʉpʉ wahaha. To ã wahachʉ to buheina tiro mehne wahaha.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Tópʉ sʉro tiro tinare õ sehe ni yahuha:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ã ni tuhsʉ tiro to sahsero mahanocã waha namo, na tuhcua caha sʉ,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Cohamacʉre õ sehe ni siniha:
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 [To ã sinichʉ mʉanopʉ duji tariro anjo Jesure bajua, yoadohoha tirore.
43 — ausente —
44 Tuhsʉ, Jesu ñano yajeripohna ti, tuaro mehne Cohamacʉre siniha. Ã jia to so witia di yahpari yoaro sehe jia tirore wijaa, yahpapʉ bora caha sʉha.]
44 — ausente —
45 Cohamacʉre sini batoa wahcãrʉcʉ sʉ, tiro to buheina cahapʉ wihiha. Ã to wihichʉ to buheina tuaro cahyaina jia, carĩa niha.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ã jiro Jesu tinare õ sehe ni yahuha:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 To ã ni durucuro watoi masa payʉ wihiha. Juda doce buheina mehne macariro cjiro masare mʉ tã tariro jiha. Ã jiro tiro Jesu cahai wihi, wahsupu wihmiha tirore.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 To ã wihmichʉ Jesu tirore õ sehe ni sinituha:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 To ã niri baharo Jesu buheina masa Jesure ti ñahahtire masia, tirore sinituha:
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Ti ã niri baharo cʉ̃iro Jesu buheina mehne macariro sehe sacerdotea bui pʉhtoro cahamacʉnore to ñosari pjĩ mehne to cahmonore poto bʉhʉsehei jiri cahmonore cjã pahrẽnocaha.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 To ã yoachʉ ñʉno Jesu tirore õ sehe niha:
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Ã yoa tuhsʉ sacerdotea pʉhtoare, Cohamacʉ wʉhʉ macaina surara pʉhtoare, bʉcʉna cʉ̃hʉre tirore ñaha tainare Jesu õ sehe ni sinituha:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Dachoripe Cohamacʉ wʉhʉpʉ mʉsa mehne yʉ jichʉ, mʉsa yʉhʉre ne ñahaerare. Ã jipachʉta mipʉre mʉsa ya dacho yʉhʉre mʉsa ñano yoahti dacho jira. Mipʉ watĩno to ñano yoahti dacho cʉ̃hʉ jira —niha Jesu.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Tina Jesure ñaha tuhsʉ sacerdotea bui pʉhtoro ya wʉhʉpʉ naaha tina tirore. Ti tópʉ naachʉ Pedro yoaropʉ tinare ñʉ nʉnʉ tiha.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Pʉhtoro wʉhʉpʉ sʉ, tói wʉhʉ cahai jiri wapai, noari wapa dacho macai pichaca wijãha paina. Ti ã wijãchʉ ñʉno Pedro pichaca cahai dujiina mehne dujiha.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 To ã dujiri baharo cʉ̃coro cahamacono tirore noano ñʉ, painare õ sehe ni yahuha:
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 To ã nichʉ tʉhoro Pedro õ sehe ni yʉhtiha:
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ticoro to ã niri baharocãta pairo Pedrore ñʉ, õ sehe niha tjoa:
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Cʉ̃ hora baharo pairo painare õ sehe ni yahuha:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 To ã nichʉ Pedro õ sehe ni yʉhtiha:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 To ã duchʉta Jesu wʉhʉ cahai jiriro Pedrore majare ñʉrocaha. To ã yoachʉ Pedro sehe Jesu to yahurire wacũha. “Micha ñami caraca to duhto pano, ‘Yʉhʉ Jesure masieraja’, niihca mʉhʉ. Tia taha ã niihca mʉhʉ”, Jesu to niri cjirire wacũha Pedro.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Ã wacũno Pedro tópʉ jiriro wijaa ta, tuaro tiirucuha.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Ã jia Jesure cohtaina surara tirore bʉjʉpe, cjã mʉjaha.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Ã cjã mʉja, to caparire dʉhte dʉcata, tirore õ sehe ni sinituha:
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Ã jia payʉ ñano ni durucuha tina tirore.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Bohrearoi judio masa bʉcʉna, sacerdotea pʉhtoa, judio masare buheina cʉ̃hʉ cahmachuha. Ti ã cahmachunoi paina tina cahapʉ Jesure na taha.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 —Yahuga sãre. ¿Cristota jijari mʉhʉ? —ni sinituha tina Jesure.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Mʉsare yʉ sinituchʉ yʉhʉre yʉhtisi mʉsa.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Mʉsa yʉhtierapachʉta baharo curero jipihtia dachoripe yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro Cohamacʉ tua yʉhdʉariro to poto bʉhʉsehei dujiihtja —niha Jesu.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 To ã nichʉ tina jipihtina sinituha tjoa pari turi:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 To ã nichʉ tʉhoa, tina õ sehe ni durucuha ti basi:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.