Lucas 20

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pa dachoi Cohamacʉ wʉhʉi Jesu masare noaa buheare buhero niha. To ã buhechʉ sacerdotea pʉhtoa, judio masare buheina, bʉcʉna mehne tiro cahapʉ wihia, tirore õ sehe ni sinitu ñʉha:
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 —Yahuga sãre. ¿Dohseacʉ canʉre ã yoari mʉhʉ? ¿Noa mʉhʉre tíre ã yoa dutiri? —niha tina Jesure.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha tinare:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿João masare to bautisachʉ diro baro sehe tirore bautisa dutia tiari, mʉsa tʉhotuchʉ? ¿O Cohamacʉ dutiera tiari? ¿O masa sehe dutia tiari, mʉsa tʉhotuchʉ? —ni sinituha Jesu tinare.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 To ã nichʉ tina sehe ti basi õ sehe niha:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Ahrina masa sehe “Potocãta João Cohamacʉ yare yahu mʉhtariro jira”, ni tʉhotura tina. Ã ni tʉhotua “João to bautisachʉ Cohamacʉ tirore dutierari jire”, mari nichʉ tʉhoa marine tãa mehne docaboca masa. Ã jina tí cʉ̃hʉre yahu masieraja mari —ni durucuha tina ti basi.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Ã ni durucu tuhsʉa tina Jesure õ sehe ni yʉhtiha:
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Ã yoa Jesu to tʉhotua mehne piti dahre õ sehe ni buhe dʉcaha masare:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Tuhsʉ, se ñiri pja jichʉ wese pʉro to cahamacʉnore wesere ñʉ wihboina cahapʉ warocaha. Wese macaa to toaa dichare to ya coa macaare na dutiro warocamaha. Ã jia ñʉ wihboina sehe to cahamacʉnore wiho piti boca cjãnocaha tirore. Ã cjãnocaa, tina tirore dichare waerapahta tjuaa dutiha tirore.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Ã jiro wese pʉro pairo to cahamacʉnore tí wese macaa toaa dichare na dutiro warocamaha tjoa. Ã jia wesere ñʉ wihboina tiro cʉ̃hʉre cjã, ñano yoaha. Ã yoa tuhsʉ tirore tí dichare waerapahta tjuaa dutiha tjoa.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Tirore ti ã yoari baharo wese pʉro pairo cahamacʉnore warocamaha tjoa. To ã warocachʉ ñʉa, wesere ñʉ wihboina sehe tiro cʉ̃hʉre cami dahre, tí wese dʉhtʉ cahai cohãnocaha tirore.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ’Ti ã yoari baharo wese pʉro õ sehe ni tʉhotumaha: “¿Dohse yoaihcari yʉhʉ? Õ sehe yoaihtja. Yʉhʉ yʉ macʉre yʉ cahĩrirore warocaihtja. Tina tirore ño payoboca”, ni tʉhotumaha wese pʉro sehe.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Ã jia to macʉnore to warocarirore to sʉchʉ ñʉa ñʉ wihboina sehe ti basi õ sehe ni durucuha: “Ahriro wese pʉro macʉno jira. Baharo ahri wesere cjʉahtiro jira. Tirore wajãjihna. Mari ã yoachʉ ahri wese mari ya wese tjuarohca”, nimaha tina ti basi.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Ã ni tuhsʉa wese pʉro macʉnore wese dʉhtʉ cahai cohã, wajãnocaha tirore. ¿Ti ã yoachʉ ñʉno dohse yoarohcari wese pʉro wesere ñʉ wihboinare? —niha Jesu.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 —Tiro wesere ñʉ wihboinare wajãno taro, paina sehere wesere ñʉ wihbo dutirohca —ni yʉhtiha Jesu to basi.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Ti ã nichʉ Jesu sehe tinare õ sehe ni sinituha:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Jipihtina tia tãca bui bora pjainare payʉ dihicã peri yihsorohca tia tãca. Tuhsʉ, tia tãca masʉno bui bora pjaro, tahãnocanohca tirore. Ã tahãno to pjacʉ cjirore daa manaricã wahachʉ yoarohca. (Tó seheta yʉhʉre cahmaeraina, yʉ buhiri dahrehtina ñano yʉhdʉahca) —niha Jesu.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 To ã nichʉ tʉhoa judio masare buheina sacerdotea pʉhtoa cʉ̃hʉ, “Jesu wesere ñʉ wihboina quiti mehne marine tuhtiro nina”, ni tʉhotuha tina. Ã ni tʉhotua tina Jesure ñaha duamaha. Ã ñaha duapahta tina masare cui niha.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Ã cuia, Jesure ti ñahahtí pjare cohtasiniha tina. Ã jia tina quihõno yoaina yoaro sehe ji mahño dutiha painare. To ñano ni yʉhtichʉ yoa duaa nimaha tirore yahusã duaa. Ã jia Jesure sinitu dutia warocaha mahñoinare. Jesu ñano to ni durucuchʉ tʉhoa tí yahpa macaina bui pʉhtorore peresu yoa dutia taa nimaha.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Ã jia tina Jesure mahño cũ õ sehe ni sinitu ñʉmaha:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Yahuga sãre. ¿Ne, Roma macarirore jipihtina bui pʉhtorore gobierno macaare marine waparo cahmajari, mʉ tʉhotuchʉ? ¿Mari dutia wapa dutijari, mʉ tʉhotuchʉ? —ni sinituha tina Jesure.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Ti ã nichʉ tʉhoro Jesu ti ñano yoa duaare masino, tinare õ sehe ni yʉhtiha:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 —Mipʉre niñeru tʉre na tahga. Tí tʉre ñʉjihna —niha.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yahuha:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Ã to noano yʉhtichʉ, masa ti ñʉrocaroi Jesure ñano ni durucuchʉ yoa masieraha tina. Ã jia Jesu yʉhtiare tʉhoa, tina cʉaa waha, dihta mariea wahaha.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Ã yoa mahainacã saduceo curua macaina Jesu cahapʉ wihiha. “Cohamacʉ yariainare masosi”, ni tʉhotuina jiha saduceo curua macaina. Ã jia tina õ sehe niha tirore:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 —Buheriro, õ sehe ni buhea tiha Moise cjiro: “Cʉ̃iro to wahmino namo tiriro pohna mariaparota to yariachʉ ñʉno to bahʉrore to wahmino namono cjirore nʉoano cahmana. Ã yoaro to wahmino mʉnano to pohna tiboro seheta pohna tiro cahmana to bahʉrore. Ã jia to pohna to wahmino mʉnano pohna yoaro sehe jiahca”, ni joaa tiha Moise cjiro —niha tina.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Tíre ni tuhsʉ ahri quitire yahu namoha tjoa Jesure:
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Ã jiro pairo to bahʉro cʉ̃hʉ to wahmino namono cjirore nʉoaha. To ã nʉoari baharo to wahmino yoaro seheta pohna mariaparota tiro cʉ̃hʉ yariaa wahaha.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Ã jiro ahriro bahʉro cʉ̃hʉ to wahmino mʉnano yoaro seheta pohna mariaparota yariaa wahaa. Ã dihta wahaha cʉ̃iro pohna waro. Ne pohna mariapahta yaria pihtia wahaha.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Ti namono cjiro cʉ̃hʉ ti baharota yariaa wahaha.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 ¿Ne Cohamacʉ jipihtinare yariaina cjirire to masochʉ diro namono sehe jibocari ticoro pototi? Tina jipihtina ticorore namo tirina cjiri jiha. ¿Ã jiro diro baro namono jirohcari? —ni sinituha tina.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Ti ã dʉhtepachʉta paina sehe pa turu macaina sehe ã jierara. Paina mʉare, numia cʉ̃hʉre to yainare Cohamacʉ ñaa marieina jichʉ yoarohca. Tina ti yariari baharo masa mʉjaahca. Ã yoa tina tópʉ wamomaca dʉhterara.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Ã jia tina anjoa yoaro seheta ne yariasi. Tina Cohamacʉ to masorina jia, Cohamacʉ pohna jira.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Mipʉre yariarina cjiri ti masa wijaahto sehere mʉsare yahuihtja. Tíre Moise cjiro noano yahu pahñoa tiha. To mahadʉcã jʉ̃ri quitire õ sehe ni yahua tiha tiro: “ ‘Yʉhʉ Abrahã, Isaa, Jacobo ti pʉhtoro tjija’, ni yahure Cohamacʉ yʉhʉre”, ni joaa tiha Moise cjiro.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Ti yariari baharo “Ti pʉhtoro tjija”, ni yahua tiha Cohamacʉ. Ã niparota yariarina cjiri pʉhtoro jierara Cohamacʉ. “Ti pʉhtoro tjija”, to nia mehne catiina ti jichʉ masija mari. Tiro catiina pʉhtoro jira. Jipihtina masa catira Cohamacʉ to ñʉchʉ —niha Jesu tinare.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 — ausente —
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 — ausente —
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Baharo Jesu õ sehe ni yahuha tinare:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Davi cjiro to basi Salmopʉ to joari tjupʉ õ sehe ni joaa tiha:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Ã jicʉ mʉhʉre ñʉ tuhtiinare mʉhʉre yʉhdʉrʉcabasaihca yʉhʉ’, nire Cohamacʉ yʉ pʉhtorore”,
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Ã ni joaro Davi cjiro pʉhtoro tiha Cristore. Davi cjiro Cristo ñʉchʉno cjiro jiparota Cristore pʉhtoro tiha. ¿Davi cjiro Cristo ñʉchʉno cjiro jiparota dohse jiro baro tiro pʉhtoro tiari Cristore? —ni yahuha Jesu. (Cristo sehe Davi cjiro pʉhtoro jira.)
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Masa payʉ Jesure ti tʉhoro watoi Jesu sehe to buheinare õ sehe ni yahuha:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —Mari judio masare buheina ti ñaa yoaare ñʉna noano wacũ masiga. Ã jina ti yoaro sehe yoaena tjiga. Tina yoaa suhti sãa, masa ti ñʉrocaroi majarea, pache duaropʉ paina pʉhtoare noano ño payo ti sinino sehe ti piti bocasinichʉ cahmana tina. Ã cahmaina jia, tina mari judio masa buhea wʉhʉsei noaa dujia dihtare bese duji duara. Tuhsʉ, bose nʉmʉ jichʉ tó cʉ̃hʉre noaa dujia dihtare cahmana.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Tina wapewahya numia ya wʉhʉsere ti ya cʉ̃hʉre mana tí numiare. Ã yoaina jia, tina masa ti ñʉrocaroi yoari pja Cohamacʉre sinimana masare ñʉ dutia. Ti ã yoachʉ tinare Cohamacʉ pjíro buhiri dahrerohca —niha Jesu tinare.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.