Lucas 18
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Ã yoa Jesu tinare Cohamacʉre siniare yahuro õ sehe niha:
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 To ã nirire buhero taro ahri quiti mehne piti dahre yahuha tinare:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Wapewahyoro cʉ̃hʉ tópʉ jiha. Ticoro tiro cahapʉ sʉroca majareno õ sehe niha: “Yʉhʉre ñʉ tuhtirirore buhiri dahre dutiga mʉhʉ. Yʉhʉre ni dʉcataga”, ni sinirucuha ticoro tirore.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 To ã nichʉ payʉ tahari tiro “Yoasi yʉhʉ”, nimaha ticorore. To ã nipachʉta ticoro payʉ tahari ã sinirucuro tirore caribobiaro yoaha. To ã caribochʉ, tiro õ sehe niha to basi: “Yʉhʉ Cohamacʉre, masa cʉ̃hʉre ño payoeraja.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Yʉ ã ño payoerariro yʉ jipachʉta ahricoro sehe yʉhʉre caribobiara. Yʉhʉre ã cariboro yʉhʉre pomea wahachʉ yoarohca ticoro. To ã ni yahusãrucuchʉ ticorore ñʉ tuhtirirore buhiri dahre dutiihtja”, niha buhiri dahre dutiriro —niha Jesu.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Ã nino Jesu tinare õ sehe ni yahu namoha:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Tiro yʉhdoro Cohamacʉ sehe to yainare to beseinare ñamipʉ cʉ̃hʉre, dachopʉ cʉ̃hʉre tirore sinirucuinare yʉhtiro, yoadohorohca.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Mʉsare niita nija. Cohamacʉre ti siniriro seheta dóicãta tinare yoadohorohca. ¿To ã yʉhtiriro to jipachʉta yʉhʉ masʉno Cohamacʉ warocariro ahri yahpapʉ tjua tacʉ Cohamacʉre wacũ tuainare bocabocari yʉhʉ? —niha Jesu.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Ã yoa pari turi piti dahre buhero õ sehe ni yahuha Jesu: “Sã sehe noaina jija. Paina sehe ñano yoaina jira”, ni tʉhotuina barore Jesu õ sehe ni yahuha:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Cohamacʉ ya wʉhʉpʉ pʉaro mʉa Cohamacʉre sinia wahaha. Cʉ̃iro fariseo curua macariro jiha. Pairo pʉhtoa yare wapa na cohtariro jiha.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Ã yoa fariseo curua macariro sehe wahcãrʉcʉ sʉ, õ sehe ni yahuha Cohamacʉre: “Cohamacʉ, yʉhʉ paina yare mahñopea mehne nariro, ñano yoariro, paina namosãnumia mehne wʉana tiriro ne jieraja. Paina yoaro sehe ñariro jieraja. Ahriro wapa na cohtariro yoaro sehe ñariro ne jieraja yʉhʉ. Ã jicʉ mʉhʉre ‘Noana’, nija Cohamacʉ.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Yʉhʉ somanaripe pʉa dachore ne chʉeraja, mʉ yare yoacʉ tacʉ. Tuhsʉ jipihtia dohse jiape yʉ wapataa cʉ̃hʉre mahano (diezmo) wa mʉjaja yʉhʉ mʉhʉre ño payocʉ”, niha fariseo curua macariro Cohamacʉre.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Ã yoa wapa na cohtariro sehe yoa cureropʉ muhri yo dʉcʉ sʉ, mʉanopʉre ñʉ mʉoeraha. Ã ñʉ mʉoeraro, to pẽbuhui cjãroca õ, õ sehe ni siniha Cohamacʉre: “Cohamacʉ, yʉhʉ ñaare yoariro jija. Ã jicʉ mʉhʉ pja ñʉga yʉhʉre”, niha tiro Cohamacʉre.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Mʉsare niita nija. Ahriro wapa na cohtariro sehe Cohamacʉ to ñʉchʉ buhiri marieriro to ya wʉhʉpʉ tjuaa wahaha. Wiho mejeta pairo fariseo curua macarirore “Mʉ ñaa buhirire cohãhi”, nieraha Cohamacʉ. “Yʉhʉ noariro waro jija”, ni tʉhoturirore Cohamacʉ bʉoro dahrerohca. Wiho mejeta “Yʉhʉ ñaare yoariro jija. Ã jicʉ tíre tuaro cahyaja” nirirore Cohamacʉ wahchechʉ yoarohca tiro sehere —niha Jesu.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Ã yoa masa ti pohnare wihãinacãre Jesure ña payo dutia ta, to cahapʉ na wihimaha. Ti ã yoachʉ ñʉa Jesu buheina tinacãre na wihiinare tuhtiha.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Ti ã tuhtichʉ ñʉno Jesu wihãinacãre pjirocaha to cahapʉ. Pjiroca tuhsʉ õ sehe niha tiro to buheinare:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Potocã niita nija mʉsare. Ahrinacã Cohamacʉ ti pʉhtoro cjihtore cahmana. Ti yoaro seheta mʉsa cʉ̃hʉ Cohamacʉ mʉsa pʉhtoro cjihtore cahmaerana, pʉhtoro Cohamacʉ to noano sʉho jihtina ne jisi mʉsa —niha Jesu.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 To ã niri baharo judio masa pʉhtoa mehne macariro Jesure õ sehe ni sinitu ñʉha:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 To ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Ahri Cohamacʉ dutiare masina mʉhʉ. “Numia mehne ñano yoaecʉ tjiga. Masare wajãecʉ tjiga. Yacaecʉ tjiga. Mahñoa mehne pairore yahusãecʉ tjiga. Mʉ pʉcʉsʉmare ño payoga”, ni dutira Cohamacʉ —niha Jesu.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 To ã nichʉ tiro Jesure õ sehe ni yʉhtiha:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 To ã nichʉ tʉhoro, Jesu tirore õ sehe ni yahuha:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 To ã nichʉ tʉhoro tiro sehe payʉ pache cjʉariro jiro tíre pjacʉoinare wa duaeraro, tuaro cahya, wahaa wahaha.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 To ã cahyachʉ ñʉno Jesu õ sehe ni yahuha painare:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Camello sehe awicã copacãre to sãa nuhri wijaa duachʉ basioerara. To ã jiro yʉhdoro pache pʉro pʉhtoro Cohamacʉ noano to sʉho jiropʉre to waha duachʉ nu mijobiara —niha Jesu.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 To ã nichʉ tirore tʉhoina õ sehe niha:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtiha:
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 To ã nichʉ Pedro tirore õ sehe niha:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 To ã nichʉ Jesu õ sehe niha:
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 Mʉsa cũriro yʉhdoro wapatanahca. Ã jina mʉsa yariari baharo jipihtia dachoripe Cohamacʉ mehne jirucunahca mʉsa —niha Jesu tinare.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Ã yoa Jesu doce to buheinare ti sahsero naaha. Ã naano tinare õ sehe ni yahuha:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Tópʉ masa yʉhʉre ñahaa, judio masa jieraina sehere waahca yʉhʉre. Yʉhʉre ti wari baharo tina yʉhʉre bʉjʉpe, ñano ni, yʉhʉre chahcho puti sihõahca.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Tuhsʉ, yuta dari mehne tjana tuhsʉ wajãahca yʉhʉre. Ti ã wajãri baharo tia dacho wahaboroi masa wijaaihca yʉhʉ —niha Jesu tinare.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 To ã nichʉ to buheina to yahuare noano tʉho ñahaeraha. Cohamacʉ tíre tinare noano tʉho ñahachʉ yoaerasiniha.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Ã yoa Jesu cʉ̃hʉ Jericó wama tiri maca cahacãpʉ sʉha. Tói capari ñʉerariro maha dʉhtʉ cahai duji, niñerure sinino niha.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Ã jiro masa payʉ to cahai ti yʉhdʉachʉ tʉhoro tiro sinituha tinare:
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 —Jesu Nazare macariro waharo nina —ni yahuha paina tirore.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Ti ã ni yahuchʉ tʉhoro tiro õ sehe ni sañurucuha:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 To ã nichʉ to pano waha mʉhtaina sehe, “Dihta mariahga”, ni tuhtiha tirore. Ti ã ni tuhtipachʉta tó pano to sañurucuriro yʉhdo curero sañurucu namoha tjoa:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 To ã ni sañurucuchʉ tʉhoro, Jesu sehe tjuarʉcʉ sʉ, “Pjirocaga tirore”, niha. To ã nichʉ tina sehe capari ñʉerarirore pji wahcãha. Ti ã pji wahcãchʉ tiro Jesu cahapʉ to sʉchʉ Jesu sehe tirore õ sehe ni sinituha:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿Dohse yʉ yoachʉ cahmajari mʉhʉ? —niha Jesu tirore.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 —Ñʉga. Yʉhʉre wacũ tuacʉ, noariro wahara mʉhʉ —niha Jesu tirore.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 To ã nichʉta capari ñʉerariro ñʉa wahaha. Ã noariro waharo, tiro Jesu mehne waha, “Cohamacʉ tuariro jira”, niha tiro. Ã jia masa payʉ capari ñʉerariro to ñʉchʉ ñʉa “Cohamacʉ noariro, tuariro jira”, niha tina cʉ̃hʉ.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.