João 8
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Jesu tʉ̃cʉpʉ Olivo wama tidʉpʉ wahare.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Ã yoa pa dachoi bohrearo jichʉ Cohamacʉ wʉhʉpʉ tiro sʉre tjoa. To ã sʉchʉ ñʉa masa payʉ tiro cahai cahmachure. Ti ã cahmachuchʉ ñʉno tiro sehe dujitjiãhno tinare buhe dʉcare.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 To ã buhero watoi sã coyea judio masa buheina, fariseo curua macaina mehne tí wʉhʉpʉ numinore na tare. Ticoro mʉno mehne to ñano yoachʉ waro wacũenoca sʉ pja sʉha tina ticorore. Ã sʉ pja sʉa ticorore Cohamacʉ wʉhʉpʉ na sãare tina. Na sãa sʉ tuhsʉ jipihtina panoi ticorore duhu dapo,
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 õ sehe nire:
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Cohamacʉ dutiare Moise cjiropʉ marine to cũri õ sehe nina: “Mʉno mehne ñano yoaricorore tãa mehne doca, wajãga”, nia tiha Cohamacʉ dutia. Mʉhʉ waro, ¿dohse ni tʉhotujari ahrire? —ni siniture tina Jesure.
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Jesu to ñano nichʉ tʉho duaa nimare tina tirore yahusã duaa. Ti ã sinitupachʉta Jesu sehe puhsa nuju sʉ, yahpapʉ to wamo pica mehne joare.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Ã jiro ã ti ni siniturucuchʉ Jesu sehe wahcãrʉca, tinare õ sehe ni yahure:
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Ã ni tuhsʉ pari turi tiro puhsa nuju, yahpapʉ joare tjoa.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Tíre tʉhoa ti ñaa yoarire wacũa, ti wahmisʉma sehe wijaa mʉhtare. Ti baharo tina mehne macaina cʉ̃hʉ wijaa pihtia wahare. Ã ti wijaa pihtiari baharo numino tói ducuricoro Jesu mehne tjuare.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Ã jiro Jesu wahcã nuju sʉ, ticorore õ sehe ni sinitu ñʉre:
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 —Mariahna, pʉhtoro —ni yʉhtire ticoro.
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Pari turi Jesu tí wʉhʉpʉ jiinare õ sehe ni yahure:
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 To ã nichʉ tirore fariseo curua macaina õ sehe nire:
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtire:
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Mʉsa mʉ sʉro mʉsa ñʉri dihtare masina mʉsa. Ã jina noano masierara mʉsa. Ã masierapanahta yʉhʉre ñano ni durucura mʉsa. Yʉhʉ sehe yʉ mʉ sʉro masare ne ã nieraja.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Ã jicʉ masa ti jia tiare ñʉ masicʉ yʉ mʉ sʉro ñʉ masieraja. Yʉhʉ pini yʉ Pʉcʉ yʉhʉre warocariro mehne ñʉ masija. Ã jicʉ masa ti jia tiare yʉ ñʉ masia tí potocã tjira.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Mʉsare dutia ti joari pũi õ sehe ni yahura: “Pʉaro masa cʉ̃no potori ti yahuchʉ ti yahua potocã tjira”, ni yahu joari jira.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Yʉhʉre yahuriro mehne sã pʉaro tjija. Yʉhʉ yʉ jia tiare yahuja. Tuhsʉ, yʉ Pʉcʉ cʉ̃hʉ yahura yʉhʉ sehere. Tirota jira yʉhʉre warocariro —nire Jesu.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 —¿Nohopʉ jicari mʉ Pʉcʉ? —ni siniture tina.
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Jesu tinare buhero ã ni durucure Cohamacʉ wʉhʉi ti niñeru duhu sãa caa poca cahai. To ñano yʉhdʉhti pja dʉhsasinire. Ã jia tina mehne to jipachʉta tina tirore ñahaerare.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Pari turi Jesu tinare õ sehe ni yahure tjoa:
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 —“Yʉ wahahtopʉre mʉsa sehe waha masisi”, ¿to nichʉ tʉhoa ahriro to basi wajã yariarohcari ã nino? —nire sã coyea judio masa ti basi.
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Ti basi ti ã nichʉ masino õ sehe ni yahure Jesu tinare:
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Mʉsa yʉ jia tiare yʉ nirire “Potocã jierara” nina, mʉsa ñaa buhiri tiina yarianahca mʉsa. Ã jicʉ “Mʉsa ñaa buhiri tiina yarianahca mʉsa”, nimahi mʉsare —nire Jesu tinare.
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 —¿Noa baro jijari mʉhʉ? —ni siniture tina.
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Mʉsare yʉ yahuhti pjíro dʉhsasinina. Tuhsʉ, mʉsa ñano yoari buhirire mʉsare yʉ yahuhto cjihto pjíro dʉhsasinina mini. Ã jicʉ yʉhʉre warocariro to yahuri cjirire ahri yahpa macainare yahuja. To yahuri potocã tjira —nire Jesu tinare.
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 “Yʉhʉre warocariro”, to nichʉ tʉhoa “Mari Pʉcʉ jica”, ni tʉhotuerare tina.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Ti ã ni tʉhotuerachʉ ñʉno Jesu õ sehe ni yahure tinare:
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Yʉhʉre warocariro sehe yʉhʉ mehne jira. To cahmaare jipihtia dachoripe yoarucuja. Ã jiro yʉhʉre tiro ne cohãerara —nire Jesu tinare.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 To ã nichʉ tʉhoa, tirore masa payʉ wacũ tuare.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Ã jia paina judio masa Jesure wacũ tuare. Ã jiro Jesu tinare õ sehe ni yahure:
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Ã jina potocã masinahca mʉsa. Potocã jiare masina, ñaa yoaare duhu masinahca. Ã jina cahamaca yoaro sehe ji namosi mʉsa —nire Jesu tinare.
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 To ã nichʉ tʉhoa tina õ sehe ni yʉhtire:
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Ti ã nichʉ tʉhoro õ sehe nire tiro:
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Cahamacʉno sehe to pʉhtoro ya curua macariro jipihtia dachoripe jirucuerara. Ã jiro painare dutiriro jierara. Tí wʉhʉ macariro sehe to macʉno sehe jipihtia dachoripe potocãta tí curua macariro jira tiro. (Yʉhʉ sehe Cohamacʉ macʉno jija. Ã jicʉ dutiriro jija. Mʉsa ñaa yoaare duhu dutiihtja.)
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Ã jina yʉhʉ Cohamacʉ macʉno ñaare yʉ duhuchʉ yoarina jina potocãta ñaare duhurina jira mʉsa. (Ã jina tí ñaa cahamaca yoaro sehe ji namoerara mʉsa.)
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Abrahã cjiro panamana ji turiaina mʉsa jichʉ masija. Ã jipanahta yʉ yahua sehere tʉho duaerara mʉsa. Ã jina yʉhʉre wajã duara mʉsa.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Yʉ Pʉcʉ yʉhʉre to masichʉ yoari cjirire yahuja mʉsare. Yʉ ã yahupachʉta mʉsa pʉcʉ watĩno mʉsare to dutiare yoara mʉsa cʉ̃hʉ —nire Jesu tinare.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 —Abrahã cjiro panopʉ macariro sã ñʉchʉ cjiro jia tiha. Ã jiro watĩno sã pʉcʉ jierara —ni yʉhtire tina.
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Cohamacʉ yʉhʉre potocã to yahuare mʉsare yʉ yahupachʉta yʉhʉre wajã duara mʉsa. Abrahã cjiro sehe ne ã yoaera tiha.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Mʉsa pʉcʉ to yoariro seheta yoara mʉsa —nire Jesu tinare.
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yʉhtire:
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 ¿Dohseana yʉ durucuare tʉhoerajari mʉsa? Yʉ yahuare tʉhona bihoerara mʉsa. Ã jina tʉho duaerara mʉsa.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Mʉsa pʉcʉ sehe watĩno jira. Ã jina watĩno cahmaa sehere yoa duara mʉsa. Ahri yahpa wahmanopʉ to ji dʉcachʉpʉ, mipʉ cʉ̃hʉre tiro masare wajãrucuriro jira. Tirore potocã durucua mariahna. Ã jiro tiro potocã ne durucuerara. Tiro wahmanopʉre mahño mʉhta dʉcariro jia tiha. Ã jiro tiro ã mahñorucuriro jiro, mahñoare yahura.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Yʉhʉ sehe mʉsare potocã yahuja. Ã yʉ yahuchʉ yʉhʉre tʉhoerara mʉsa.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 “Mʉhʉ ñano yoariro jira”, yʉhʉre ni masierara mʉsa. ¿Potocã mʉsare yʉ yahupachʉta dohseana tʉhoerajari mʉsa?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Cohamacʉ pohna sehe to durucuare tʉhora. To pohna jierana, to durucuare tʉho duaerara mʉsa —nire Jesu tinare.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 To ã nichʉ tʉhoa judio masa tirore õ sehe nire:
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Ti ã nichʉ tʉhoro õ sehe ni yʉhtire Jesu:
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Yʉhʉre masa ti ño payohtire macaeraja yʉhʉ. Yʉ Pʉcʉ sehe masare yʉhʉre ño payo dutira. Tiro pinihta yʉ jia tiare noano ñʉ masino, ãta ño payo dutira. Tuhsʉ, yʉhʉre ti cahmaerari buhiri buhiri dahreriro jirohca tiro.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Potocãta mʉsare nii nija. Yʉ dutiare yoariro jipihtia dachoripe Cohamacʉ mehne ã jirucurohca —nire Jesu.
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 To ã nichʉ tʉhoa õ sehe nire tina:
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 ¿Sã ñʉchʉ cjiro Abrahã yʉhdoro tuajari mʉhʉ? Tiro cjiro, Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri cʉ̃hʉ yariaa wahaha. ¿Mʉhʉ sehe diro baro jijari mʉhʉ ã ni durucucʉ? Mʉhʉ ã niboriro jierara —nire tina.
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Ti ã nichʉ tʉhoro Jesu õ sehe ni yahu namore:
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Mʉsa sehe yʉ Pʉcʉre ne masierara. Yʉhʉ sehe tirore masija. “Tirore masieraja” nicʉ, mʉsa yoaro seheta mahñoa payʉriro jiboa yʉhʉ. Potocãta tirore masija. Ã jicʉ to dutiare yoaja.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Ahri yahpapʉ yʉ tahtore mari ñʉchʉ cjiro Abrahã cjiro masia tiha. Ã masino tiro wahchea tiha —nire Jesu.
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 To ã nichʉ tina õ sehe ni yʉhtire:
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 —Potocã mʉsare niita nija. Abrahã to jihto pano yʉhʉ sehe ji mʉhta tuhsʉa tii —nire Jesu tinare.
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 To ã nichʉ tʉhoa tina sehe tãare na, tirore doca duamare. Ti ã doca duapachʉta Jesu sehe Cohamacʉ wʉhʉi jiriro duhti wijaa wahare.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.