Atos 28

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ã yoa tí nʉcopʉ sã jipihtina maja sʉrʉcʉ sʉna tí nʉco wamare masii. Malta wama tiri nʉco jire.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Tí nʉco macaina masa sãre noano yoare. Ã jina sã coro waari baharo yʉsʉa yʉhdʉare sãre. Ã jia tó macaina sehe pichaca wijã tuhsʉ, sãre sohma dutire.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Paulo pichare na ta, na tiãre. To na tiãri baharo tí picha puhichapʉ sãariro agã tuaro sichʉ tʉhoturo wijaa taro, Paulo wamomacai bahca wãha sʉre yahawero marieno.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 To bahca wahã sʉchʉ ñʉa tí nʉco macaina ti basi õ sehe ni durucure:
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Wiho mejeta Paulo agãre pichacapʉ wajã siterocare. Tirore agã purĩerare.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 “Wipirohca” nia, cohtamare tina. Ne wipierare tirore. “Tiro yariaa waharohca” nia, tina cohtamare. Tirore purĩerare. Yoari pja baharo to wipierachʉ ñʉa, to purĩerachʉ ñʉa, soro tʉhoture tina. “Ahriro cohamana mehne macariro jiboca”, nimare tina.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Ti ba wahã sʉriro cahacãi Publio wama tiriro ya weseri jire. Tiro tí nʉco macariro pʉhtoro jire. Ã jina tiro sãre to noano yoachʉ, tia dacho waro to ya wʉhʉi jii sã.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Publio pʉcʉro yojaro ti, juaro tiriro jire. Ã jiro tiro camai coãre. Ã jiro Paulo dohatiriro ya tahtiapʉ sãa, Cohamacʉre sini, to wamomacarine tiro bui duhu payo, noariro wahachʉ yoare tirore.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 To noariro wahachʉ ñʉa jipihtina paina tí nʉco macaina dohatiinare Paulo cahapʉ na tare. Ti ã na tachʉ ñʉno Paulo noaina wahachʉ yoare tina cʉ̃hʉre.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Baharo tina payʉ sãre wapa marieno ware. Sã wahahto panocã jipihtia sã cahmaare, sã wahana sã chʉhtire dohoriapʉ dure sãare tina.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Tia sʉ̃ tí nʉcopʉ sã jiri baharo dohoria mehne wahai sã. Tia dohoria quenoi pʉaro cohamana Cástor, Pólux wama tiina ti masʉ ducure. Alejandríapʉ taria jire tia. Puhiro puro tí nʉcopʉ tia dohoria pahsare.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Waha, Siracusa wama tiri macapʉ sʉna, tia dacho waro tí macare jii sã.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Tí macare wijaa, waha, Regio wama tiri macapʉ sã sʉi. Pa dachoi surpʉ wihnono ta, sãre wãrocare. Pʉa dacho baharo Puteoli wama tiri macapʉ sʉi.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Tópʉ Jesu yaina mahainacã sãre piti bocare.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Tó macaina Jesu yaina sehe Romapʉ sã sʉhtire tʉhoa, Apio wama tiropʉ pache duaropʉ sãre piti bocare. Paina Jesu yaina Tia Wʉhʉ wama tiropʉ sãre piti bocare. Ti ã piti bocachʉ ñʉno Paulo wahchea mehne Cohamacʉre “Noana” ni, noano yajeri sãa wahare.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Romapʉ sã sʉri baharo ti peresu ti yoarinare tó macarirore peresu cohtaina pʉhtorore yahure. Wiho mejeta Paulo sehere cʉ̃irota cũre tó macaina pʉhtoa. Ã jiro tirore cʉ̃irota surara cohtare.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Tia dacho baharo Paulo judio masa pʉhtoa mehne cahmachuno taro, tinare pjire. Ti cahmachuri baharo tiro tinare õ sehe ni yahure:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Ti ã yoachʉ Roma macaina yʉhʉre sinitu, yʉ ñano yoaerariro yʉ jichʉ yʉhʉre “Buhiri tiriro jira”, ni masierare. “¿Ne yaba buhiri wajãbocari mari tirore?” nihre yʉhʉre tina. Ã jia yʉhʉre sinituina sehe yʉhʉre wio duamahre.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Wiho mejeta judio masa sehe yʉhʉre wiochʉ cahmaerare. Yʉ coyeare judio masare yʉhʉre ti yoarire yahusã duaeraja. Wiho mejeta yʉhʉre ti wio duaerachʉ ñʉcʉ, “Jipihtina bui pʉhtoro Césare yʉ yoarire poto yahu duaja yʉhʉ”, ni sinihi.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Ã jicʉ mʉsare ahrire yahu duacʉ pjihi. Cristo marine yʉhdohtiro judio masa mari cohtariro to yare yʉ yahuri buhiri yʉhʉ peresupʉ jija. Ã jicʉ tíre mʉsare yahui tai pjihi —nire Paulo judio masa pʉhtoare.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 To ã nichʉ tʉhoa tina sehe tirore õ sehe ni yahure:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Wiho mejeta Jesu yare mʉ yahuri curua macainare jipihtiropʉ masa ñano ti durucuchʉ sã masija. Ã masina mʉ buheare mʉ yahuchʉ tʉho duaja sã —nire tina tirore.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Ã ni tuhsʉ, “Pa dachopʉ jijihna”, nire tina. Pa dachopʉ Paulo mehne cahmachu mʉhtaina yʉhdoro masa payʉ to jiropʉ wihire. Ñami curerocã pʉhtoro Cohamacʉ to sʉho jiare noaa buheare tiro buhe dʉca, pʉ, ñamipʉ Moise cjirore Cohamacʉ to cũri dutiare, ã yoa Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri ti joari cjiri cʉ̃hʉre buhere. Ã buhero, tinare Jesure “Tiro tjica mari cohtariro”, ni masichʉ yoa duaro nimare Paulo.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Cãina to buherire noano mehne tʉhore. Wiho mejeta paina sehe tʉho duaerare.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Ã jia tina ti basi pʉa curua tju wa, wahaa taa nire. Ti wahahto pano Paulo Isaia cjiro to durucuri cjirire tinare yahure. Õ sehe nire tinare:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 — ausente —
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 — ausente —
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Ã ni tuhsʉ, Paulo õ sehe ni yahu namore:
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [To ã nichʉ tʉhoa judio masa tíre ti basi tuaro cahma sayo, wijaare.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pʉa cʉhma waro Paulo to ã waparucuri wʉhʉpʉ jire. Tói jiro, jipihtina to wʉhʉpʉ wihiinare wahchea mehne piti bocare tiro.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Ã jiro tiro cuiro marieno pʉhtoro Cohamacʉ to sʉho jiare, pʉhtoro Jesucristo ya cʉ̃hʉre buhea tire. To ã buhechʉ ne paina tirore “Buhei tjiga”, nierare.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.