Atos 27

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paulore Italiapʉ dohoria mehne warocaa taa, tirore paina mehne ti peresu yoarina mehne Julio wama tirirore cũre tina. Julio cien surara pʉhtoro jiro, to ya curua “César yaina surara”, wama tire.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ã jina Adramitio wama tiro macaria dohoriai samui sã. Tia Asiapʉ wahahtia jire. Samu tuhsʉ, tia mehne wahai. Aristarco Tesalónica wama tiri maca macariro sã mehne wahare. Tesalónica Macedonia yahpai jira.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Pa dachoi sã Sidõpʉ sʉi. Tópʉ sʉro Julio Paulore noano yoare. Ã yoaro Paulore tó mehne macaina cahapʉ ñʉno waha dutire. Ã jiro Paulo mehne macaina tirore to cahmaare ti wachʉ “Noanohca”, nire Julio.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Dohoria mehne sã pahãchʉ tuaro wihnono sãre pa sehepʉ wãroca pjohõre. Ã jina Chipre wama tiri nʉco dʉcataroi poto bʉhʉsehei wahai sã.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Pʉ Ciliciare yʉhdʉa, Panfilia cʉ̃hʉre yʉhdʉa, Mira wama tiri macapʉ Licia yahpai jiri macapʉ wahã sʉi.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Tópʉ sʉna, Alejandríapʉ tariare, Italiapʉ wahahtiare dohoriare bocai. Ã jiro sãre tiapʉ surara pʉhtoro naare.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Payʉ dachori pjiro dero waha, “Nu wapʉoca” ni, waha, Gnido wama tiri maca potoi sʉi sã. Tópʉ sʉ yʉhdʉa, wihnono tuaro wã, sã waha duariroi sãre wãrocaerare. Ã jina sã cõ bʉhʉsehepʉ majare paa wahai. Ã jina Creta wama tiri nʉco to dʉcatari pahrẽ sehe sã pahãa waha, Salmo wama tiri ñoacare yʉhdʉai sã.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Tópʉ yʉhdʉ, tí nʉco dʉhtʉ cahai waha, “Nu wapʉoca” ni, waha, Noari Pitamaha wama tiropʉ wahã sʉi. Pitamaha Lasea wama tiri maca cahapʉ jira.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Tópʉ yoari pja sã jiri baharo, sã wahahto sehe cuabiare. Ã jiro ti chʉ duhuri dacho bose nʉmʉ yʉhdʉri baharo, Paulo tinare õ sehe ni yahure:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Tʉhoga mʉsa. Chʉ duhuri dacho bose nʉmʉ baharo mari wahachʉ marine minihto cuabiara. Ahria dohoria, dohoria macaa, mʉsa pache cʉ̃hʉ mari mehne macaina cʉ̃hʉ mari butiboca wahana —nire Paulo.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Wiho mejeta surara pʉhtoro dohoria pʉrore tʉhoro, oturiro cʉ̃hʉre tʉhoro, Paulo to yahua sehere tʉho duaerare waha duaro.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ti pahsari pitamaha noari pitamaha puhiro jichʉ ti pahsari pitamaha jierare. To ã jiri pitamaha jichʉ dohoria macaina payʉ waha dua, Fenicepʉ yoja duamare. Fenice Creta wama tiri nʉco macari pitamaha jiro, wihnono to tariropʉ sʉ̃ mʉja taro sehepʉ cõ bʉhʉsehepʉ, poto bʉhʉsehepʉ cʉ̃hʉre ñʉroca, wihnono tachʉ noano dʉcatari maca jire. To ã jiri pitamaha jichʉ masia tina tópʉ cʉ̃ puhiro ji duamare.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Ã yoa sur sehe pjiroca wihnono ta dʉcare. “Michare noari dacho mari wahahti dacho jira”, ni tʉhotumaha tina. Ã ni tʉhotua tina comaa tañore tʉã wahcõ, Creta nʉco dʉhtʉ caha cahai yojai sã.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Wiho mejeta baharo curero wihnono noreste wama tiri wihnono tuaro wãre.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Ã jiro dohoriare wihnono tuaro wahã wihire. Wihnono to wãrʉcarore waha masierana, majare paha, wihnono mehne wahai sã.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Cauda wama tiri nʉcocã cahapʉ sur sehepʉ waha, tí nʉcocã sãre mahanocã dʉcatare. “Marine nu wapʉoro wahara”, nina tóre pjiria dohoria macaria mahariacã bʉsocare noano waja payo dʉhtei sã.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Tiare dohoriai sã waja payo dʉhteri baharo pjiria dohoriapʉ pjiri da mehne tina wahma ñaha payore. Sirte wama tiri padʉre “Dohoria doca wahã sʉri”, nia cui nire tina. Ã jia tina co turure ti duhu miori baharo dohoria dihtare wihnono wãrocare.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Wihnono, coro mehne tuaro tare. Pa dacho cʉ̃hʉre wihnono mʉnanota tjoa to tachʉ ñʉa tina ti pachere diapʉ dureroca ño tuhsʉ pahãa wahai sã.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Pa dacho dohoria macaare diapʉ cohãre tina ti basi.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Payʉ dachori ñichua dachori jichʉ, sʉ̃ dacho macariro ñahpichoha poca cʉ̃hʉ ne bajuerare. Ã jiro tuaro wihnono tare. Ã jina “Minia wahaja mari. Ã jina yariaa wahanahca”, ni tʉhotumai sã.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ã jia tina yoari pja ti chʉ duhuri baharo Paulo ti pano ducu, õ sehe ni yahure tinare:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Wiho mejeta mipʉ mʉsare yahuja. Cuiena tjiga. Jipihtina mari yʉhdʉnahca. Ahria dohoria dihta marine wahtiabasarohca.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Micha ñamine Cohamacʉ yairo anjo yʉhʉre bajuahre. Cohamacʉ yairo jija yʉhʉ. Ã jicʉ tirore dahra cohtariro jija yʉhʉ. Anjo sehe yʉ cahai taro, õ sehe ni yahuhre:
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 “Paulo, cuiecʉ tjiga. Jipihtina bui pʉhtorore mʉ yoari cjirire mʉhʉre yahuro cahmana. Cohamacʉ noariro jira. Ã jiro tirore mʉ siniriro seheta mipʉre mʉhʉ mehne macaina cʉ̃hʉre yoadohorohca”, nihre yʉhʉre anjo.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ã jina cuiena tjiga mʉsa. Anjo yʉhʉre to niriro seheta waharohca. Cohamacʉre wacũ tuaja yʉhʉ. Ã jicʉ to yahuriro seheta “Potocã tjira”, ni tʉhotuja yʉhʉ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Wiho mejeta marine nʉcopʉ wihnono wãroca, cohãnohca —ni yahure Paulo tinare.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Cʉ̃ ñami pʉa somana baharo pjiri ma Adriático wama tiri mai wihnono sãre tuaro wãre. Tí pjare ñami dacho macai dohoria macaina mʉa sehe “Dʉhtʉ cahapʉ jija mari”, ni tʉhoture tina.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ã ni tʉhotua nʉcʉri taño comaa tañore yuta da mehne dʉhte, duhuroca mio, quihõre. Treinta y seis metro waro cʉãre. Mahanocã waha, quihõre tjoa. Tí pjare veintisiete metro waro cʉãre.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ã jia tãare “Doca wahã sʉri”, nia dohoria oturopʉ pititia tañori comaa tañorine yuta dari mehne dʉhte, duhuroca miore diapʉ. Ã jia “Cjero bohreajaro” ni, tuaro sinire tina.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Dohoria macaina mʉa sehe duhtimare. Tina mahariacãre dohoria macariare diapʉ waja boro, dohoria quenoi comaa tañorine ti boroboriro seheta yoare tina mahariacãre “Marine ñʉri”, nia.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Wiho mejeta Paulo surara pʉhtorore, to surara mehne yahure:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 To ã nichʉ tʉhoa surara sehe mahariacãre dʉhtea darire yihso ta, tiare cohãre.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Bohreahto panocã Paulo tinare tuaro chʉ dutire.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Ã jina mipʉre chʉna taga. Tuaro mʉsare chʉ dutija. Mʉsa cati duana chʉga. Jipihtina mʉsa yʉhdʉnahca —nire Paulo tinare.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 To ã niri baharo Paulo pãore na, jipihtina ti pano Cohamacʉre “Noana” ni, duhu payo, tíre chʉ dʉcare tiro.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 To ã chʉchʉ ñʉa tina cuiro marieina waha, jipihtina tina cʉ̃hʉ chʉre.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Sã jipihtina doscientos setenta y seis masa dohoriapʉ jii sã.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Tina jipihtina yapia waha “Ahria dohoria nʉcʉ nica” ni, payʉ trigo chʉare diapʉ cohãre.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Bohreachʉ dohoria macaina mʉa nʉcore ñʉa, “Õ sehe wama tiri nʉco jira ahri nʉco”, ni ñʉ masierare. Wiho mejeta tina pari tucũi padʉro jichʉ ñʉa, “Mari tí tucũpʉ wahana, tópʉre doca pja sʉboca padʉroi”, nire tina.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ã nia, comaa tañorine dʉhtea darire yihso taroca mioha. Oturi pjĩ dʉhtea dari cʉ̃hʉre yihso tanocare tina. Ti ã yoari baharo dohoria queno macari suhtirore wahcõ dapore poto wihnono wãrocachʉ cahmaa.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Wiho mejeta dohoria queno sehe pa padʉropʉ caha sʉ, nʉja masierare. Ã jiro oturore tuaro pahcõri cjã wahcõchʉ tia oturo wahtia wahare.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 To ã wahachʉ ñʉa õ sehe nire surara:
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Wiho mejeta surara pʉhtoro sehe Paulore wajã duaeraro, jipihtina peresu jiinare wajã dutierare. Ã jiro jipihtina ba masiinare surara pʉhtoro poto dʉhtʉ cahapʉ ba wahã sʉ dutire.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ã jia paina dohoria macaa pjĩni wahti sitea pjĩni mehne bora ñoja, tí pjĩni bui pisa ba nʉjare. Sã tó sehe yoana sã jipihtina dʉhtʉ cahai wahã sʉi.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.