Atos 22

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Yʉ coyea, yʉ yoarire yahuihtja mʉsare. Yʉ yahuchʉ tʉhoga mʉsa —niha Paulo.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 To ã nichʉ Paulo judio masa ya mehne to durucuchʉ tʉhoa masa sehe dihta marieina tjuaha. Ã jiro Paulo tinare õ sehe ni yahuha:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉhʉ judio masʉnota jija. Tarso wama tiri macai, Cilicia yahpai jiri macai masa bajuai yʉhʉ. Wiho mejeta ahri maca Jerusalẽihta bʉcʉai yʉhʉ. Tuhsʉ, yʉhʉre Gamalie wama tiriro buhea tire. Ã jicʉ yʉhʉ mari ñʉchʉsʉma cjiri dutiare noano buhei. Mipʉre Cohamacʉre mʉsa yoaro seheta yʉhʉ cʉ̃hʉ ño payoa timai.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ã jicʉ Jesu yainare ñano yoaa ticʉrʉ yʉhʉ. Cãina tinare wajãa ticʉrʉ yʉhʉ. Mʉare, numia cʉ̃hʉre ñaha, peresu yoaa tii yʉhʉ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Sacerdotea bui pʉhtoro, judio masa bʉcʉna mehne yʉ tuahti pũri cjihtire Jesu yainare ñaha dutia pũrine yʉhʉre joabasare. Mari coyeare Damasco macainare tí pũrine ñoi tai nimai Jesu yainare ñahai tai. Tinare ñaha, na ta peresu yoai tai nimai. Jerusalẽpʉ tinare na ta duamai buhiri dahrei tai. Õ sehe yʉ nichʉ sacerdotea bui pʉhtoro, judio masa bʉcʉna cʉ̃hʉ noano masina —ni yahuha Paulo.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Ã ni tuhsʉ õ sehe ni yahu namoha:
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 To ã si siteroca borochʉta yʉhʉ yahpapʉ bora caha sʉai yʉhʉ. Yʉ bora caha sʉri baharo durucuro coa tare yʉhʉre. “Saulo, Saulo ¿dohseacʉ yʉhʉre ñano yoajari?” ni durucuro coa tare yʉhʉre.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 “Pʉhtoro, ¿diro baro jijari mʉhʉ?” ni sinitui yʉhʉ. “Yʉhʉ Jesu Nazare macariro, mʉ ñano yoariro jija yʉhʉ”, ni yʉhtire yʉhʉre tiro.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yʉ ã wahachʉ yʉhʉ mehne macaina buhriarore ñʉre. Wiho mejeta yʉhʉ mehne to durucuchʉ tʉhoerare tina.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Pʉhtoro, ¿dohse yoaihcari yʉhʉ?” ni sinitui Jesure. “Wahcãrʉcaga. Damascopʉ wahaga. Tói mʉ wahachʉ, mʉhʉre jipihtia yʉ yoa dutihtire pairo yahurohca mʉhʉre”, nire tiro yʉhʉre.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Tuaro to minoa siterocachʉ, yʉ capari wapoa wahare yʉhʉre. Ã jia, yʉhʉ mehne macaina yʉ wamomacare ñaha, Damascopʉ tʉã wahcãre yʉhʉre.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Tói Anania wama tiriro, Cohamacʉre ño payoriro, marine Cohamacʉ dutiare yoa pahñoriro jire. Tó macaina judio masa jipihtina ti ño payoriro jire.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ã jiro tiro yʉ cahai wihi tarʉca yʉhʉre yahure. “Coyeiro Saulo, ñʉga pari turi tjoa”, nire tiro. To ã niri baharo pari turi ñʉi yʉhʉ. Ã ñʉ dʉcacʉ tirore ñʉi yʉhʉ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Yʉ ã ñʉchʉ tiro Anania yʉhʉre yahure: “Cohamacʉ to cahmaare noano masihtirore panopʉ bese tuhsʉyuhti mʉhʉre. Ã jiro ‘Yʉ macʉ noarirore ñʉ, tʉhorohca’, ni yahuyuhti mʉhʉre Cohamacʉ panopʉ. Tiro jira mari ñʉchʉsʉma mʉna ti ño payoriro.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ã jicʉ mʉhʉ mʉ ñʉrire, mʉ tʉhorire yahuihca mʉhʉ jipihtinare.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Ã jina mipʉre yoari pja jiena tjijihna. Wahcãrʉcaga. Ã jicʉ bautisariro jiga. Jesure mʉ sinichʉ mʉ ñaare yoari buhirire cohãnohca”, nire yʉhʉre tiro —niha Paulo.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Ã ni tuhsʉ Paulo õ sehe ni yahu namoha:
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Yʉ tói jichʉ Jesu yʉhʉre bajua tire. Ã bajuaro yʉhʉre yahure. “Jerusalẽ macaina yʉ yare mʉ yahuchʉ tʉho duaerara. Ã jicʉ cjero pa sehepʉ wahaga”, nire Jesu yʉhʉre.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 To ã nichʉ tʉhocʉ yahui tirore: “Pʉhtoro, mʉ yainare judio masa buhea wʉhʉsei jiinare yʉ ñaha, cjãri cjirire masina Jerusalẽ macaina.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Ã jicʉ mʉhʉre yahurirore Estebã sehere ti wajãchʉ ñʉcʉ ‘Noano yoa wajãna’, nimai. Tirore ti wajãchʉ ti suhtire cjʉabasai yʉhʉ. Tí cʉ̃hʉre masina ahri maca macaina. Ã jia yʉ yahuchʉ tʉhoboca yʉhʉre”, ni yahui yʉhʉ Jesure.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Yʉ ã nichʉ tʉhoro Jesu yʉhʉre õ sehe ni yahure: “Yoaropʉ judio masa jierainare buhehtirore warocaihtja mʉhʉre. Ã jicʉ wahaga mʉhʉ”, nire yʉhʉre yʉ pʉhtoro —niha Paulo masare.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 To yahu mʉhtari dihtare noano tʉhomaha masa. Wiho mejeta judio masa jieraina cahai Jesu Paulore to warocahtire to yahuchʉ tʉhoa tina sañurucu dʉcaha tjoa:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ã jia tina sañurucu namo, sua mehne ti suhtire wahba siterʉca, dihta mehne docaha.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Surara pʉhtoro surara ya wʉhʉpʉ Paulore na sãa dutiha to surarare. Ã jiro surara pʉhtoro “¿Dohse yoa Paulo mehne sua ã ñaca sañurucua nijari masa?” ni sinitu duamaha. Paulore tíre sinituro taro, yuta dari mehne tjana dutimaha tirore.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Wiho mejeta tirore ti dʉhteri baharo, tiro cahai jirirore surara pʉhtorore õ sehe ni yahuha Paulo:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 To ã nichʉ tʉhoro surara pʉhtoro, to bui pʉhtorore õ sehe ni yahuro wahaha:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 To ã niri baharo surara bui pʉhtoro sehe Paulore sinituro wahaha:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 To ã nichʉ tʉhoro surara bui pʉhtoro sehe tirore õ sehe ni yahuha:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 To ã nichʉ tʉhoa tirore tjanaborina wahaa wahaha.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Ã yoa surara pʉhtoro judio masa Paulore ti yahusãrire noano masi duaha. Ã masi duaro pa dachopʉ comaa darire tirore to pjã dutiri baharo, sacerdotea pʉhtoare, judio masa bʉcʉna mehne cahmachu dutiha surara pʉhtoro. To ã cahmachu dutiri baharo tiro tópʉ Paulore na wahcã, ti pano duhu dapoha tirore.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.