Atos 10
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Ti pjare Cesareapʉ cʉ̃iro Cornelio wama tiriro jiha. Tiro cien surara pʉhtoro jiha. Tina surara sehe ti ya curua Italiano wama tiha.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Cornelio to ya wʉhʉ macaina mehne judio masa jieraina jipahta, Cohamacʉre ño payoina, cua pisaro ñʉina jiha. Tiro judio masa pjacʉoinare yoadohoro payʉ waha. Ã yoa dachoripe tiro Cohamacʉre siniha.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Cʉ̃ nʉmʉ ñamichahapʉ tres jichʉ Cohamacʉ yairo anjo tirore bajuaha. Ã bajuaro Cornelio cahapʉ sãaha.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 To ã nichʉ tʉhoro Cornelio tirore ñʉ, cuiro õ sehe niha:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Ã jicʉ Jopepʉ mʉ mʉare warocaga. Tópʉ Simo Pedro wama tiriro jira. Tirore na ta dutiga mʉ mʉare.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Tiro pairo Simo wahiquina cahsari cahnoriro cahai, pjiri ma dʉhtʉ cahai jiri wʉhʉi jira —niha anjo Corneliore.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Anjo ã ni tuhsʉ, wijaa wahaha. To wijaari baharo Cornelio pʉaro tirore dahra cohtainare, ã yoa cʉ̃iro to surara mehne macarirore pjirocaha. Surara sehe Cohamacʉre ño payoriro jiro, dachoripe Corneliore yoadohoa tiha.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Ã jiro Cornelio tinare anjo to yahuri cjirire yahu pahño, Jopepʉ warocaha tinare.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ã yoa pa dachoi Jopepʉ ti waharo watoi cohari pja jichʉ Pedro sehe wʉhʉ buipʉ Cohamacʉre sinino wahaha.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 To mʉja sʉri baharocã tirore jʉca purĩchʉ chʉ duaha. Wiho mejeta paina to chʉare ti dahrero watoi, tiro sehe õ sehe bajuachʉ ñʉha.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Mʉanore parĩ mʉachʉ, pjiri cahsaro pititia sohtoarire dʉhteri cahsaro to duji tachʉ ñʉha.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Tí cahsaro puhichapʉre payʉ wahiquina bʉa tiniina, chihchõina, wʉina peri cʉ̃hʉ jiha.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Tíre to ñʉri baharo, Pedro durucuro coa tachʉ tʉhoha:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 To ã nipachʉta Pedro õ sehe niha:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 To ã niri baharo Pedro pari turi durucuro coa tachʉ tʉhoha:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ã yoa tia taha ti ã ni durucuri baharo tí cahsaro mʉanopʉ mʉjaa wahaha tjoa.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 To ã mʉjaa wahari baharo, Pedro tuaro wacũ “¿Dohse ni duaro nijari ã bajuaro?” ni tʉhotuha tiro to basi. To ã ni tʉhoturo watoi Cornelio mʉa to warocaina sehe Simo ya wʉhʉpʉ sʉha. “¿Simo ya wʉhʉ nohopʉ jijari?” ni, ti sinituri baharo to ya wʉhʉpʉ sʉha tina.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Sʉ, tina sinitu ñʉ bahrañoha. “¿Simo Pedro wama tiriro ahri wʉhʉi jijari?” ni sinitu ñʉha tina.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Ã jiro Pedro to tʉhoturo watoi Espíritu Santo tirore õ sehe ni yahuha:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Wahcãrʉcaga. Dujiaga. Tina mehne wahaga. Jiape ni tʉhotuecʉta wahaga noano mehne. Yʉhʉ sehe tinare õpʉre warocahi —niha Espíritu Santo Pedrore.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 To ã nichʉ tʉhoro Pedro ti cahapʉ dujia wahaha.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 To ã nichʉta tina sehe õ sehe niha:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Ti ã nichʉ Pedro sehe tinare sã ta duti, chʉa wa, to jiri wʉhʉpʉ carĩ dutiha tinare. Pa dachoi Pedro wahcã, tina mehne wahaa wahaha. Ã yoa paina Cristo yaina Jope macaina Pedrore piti ti wahcãha.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Pa dachoi tina Cesareapʉ sʉha. Ti sʉhto panocã Cornelio sehe to coyeare, tiro mehne macaina cʉ̃hʉre pji cahmachu, Pedrore cohtaa niha.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Ã jiro Pedro Cornelio ya wʉhʉ cahapʉ to tachʉ ñʉno Cornelio sehe tirore piti boca wijaa, to dahpori cahai caha sʉha.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Wiho mejeta Pedro tirore na wahcõ õ sehe niha:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 To ã ni tuhsʉri baharo Cornelio tirore na sãa wahaha to ya wʉhʉpʉ. Tópʉ sãa sʉro masa peri tí wʉhʉpʉ cahmachu tirore cohtainare ñʉha Pedro.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Tinare ñʉno õ sehe ni yahuha tinare:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 To ã nichʉ tʉhocʉ õpʉre mʉsa cahapʉre tahi. Mʉsa yʉhʉre pjirocachʉ “Ne wahaeraja”, nierahi. ¿Dohse jiro baro yʉ õpʉ tachʉ cahmari mʉsa? —niha Pedro tinare.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 To ã nichʉ tʉhoro Cornelio sehe õ sehe niha:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Ã ducuro tiro yʉhʉre õ sehe nihre: “Cornelio, mʉhʉ Cohamacʉre mʉ sinichʉ tiro tʉhohre. Ã yoa pjacʉoinare ti cahmaare mʉ wachʉ noano masino, Cohamacʉ mʉhʉre yoadohorohca.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Ã jicʉ Jopepʉ mʉ mʉare warocaga, Simore, Pedro wama tirirore mʉ cahapʉ ti na tahto sehe. Tiro pairo Simo wahiquina cahsari cahnoriro ya wʉhʉi, pjiri ma dʉhtʉ cahai jiri wʉhʉi jira tiro. Mʉ cahapʉ wihiro mʉhʉre yahurohca”, ni yahuhre yʉhʉre tiro.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 To ã nichʉ tʉhocʉ dóicãta yʉ mʉare mʉhʉre na ta duticʉ warocahi yʉhʉ. Ã jicʉ noano yoacʉ tari jira mʉhʉ sã cahapʉre. Ã jina sã jipihtina õre Cohamacʉ to ñʉrocaroi jina nija sã. Jipihtiare Cohamacʉ mʉhʉre to yahu dutirore tʉho duana, cohtahi sã —niha Cornelio Pedrore.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 To ã nichʉ tʉhoro, Pedro õ sehe ni yahuha:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Ã jiro jipihtia macari macaina Cohamacʉre cua pisaro ti ñʉchʉ, noaare ti yoachʉ Cohamacʉ sehe tinare ñʉ wahchera.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Cohamacʉ sã judio masa cahai Jesucristore noaa buheare yahuhtirore warocare. Masa Cohamacʉ mehne noano ji masica Jesu to yaria masa mʉjano mehne. Tí buheare mʉsa masina. Jesucristo sehe jipihtina masa pʉhtoro jira.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 João bautisariro masare, “Mʉsa ñaa yoari buhiri tiare masiga”, ni yahu, to bautisari baharo, Galileapʉ noaa buheare Jesu sehe yahu dʉcare. Baharo Judea yahpapʉ cʉ̃hʉre tí buheare yahu pahñore.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ahriro Jesu Nazare macarirore Cohamacʉ sehe to tuaare Espíritu Santo mehne to yoa masihtire ware Jesure. Ã jiro Jesu noano yoaro wahare. Ã waharo watĩa sãanohrinare, ñano yʉhdʉinare jipihtinare noaina wahachʉ yoare. Cohamacʉ Jesu mehne jiri jire.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Judea yahpai, Jerusalẽ cʉ̃hʉre jipihtia to yoarire sã ñʉhi. Baharo tina crusapʉ cjã puha wajãhre tirore.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Wiho mejeta tia dacho wahaboroi Cohamacʉ tirore masori jire. Maso, Jesure sãre bajuachʉ yoari jire Cohamacʉ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Tí pjare Jesure jipihtina ñʉerare. Sã dihtare bajuahre tiro. Cohamacʉ to cahmainare, Jesure ñʉ, painapʉre yahuhtinare panopʉ sãre beseha. Sã sehe Jesu to masari baharo tiro mehne chʉ, sihnihi.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ã jiro tiro sãre õ sehe ni dutihre. “Masare õ sehe ni yahuga. Yʉhʉ Jesu jipihtina catiinare, yariaina cjiri cʉ̃hʉre ti ñaa yoari buhiri tiare yahuhtiro buhiri dahrehtiro yʉ jichʉ yoare yʉhʉre Cohamacʉ. Ã jina tíre masare yahuga”, ni dutihre Jesu sãre.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Dohse jiina baro Jesure ti wacũ tuachʉ ñʉno Cohamacʉ ti ñaa yoari buhiri tiare borohca. Tíre jipihtina Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri panopʉ macaina yahuyuha —ni yahuha Pedro.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Tí jipihtiare to ã ni yahuro watoi, jipihtina tíre tʉhoinapʉre Espíritu Santo sãarʉcʉ sʉa wahaha.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 —Mari yoaro seheta Espíritu Santore cjʉara ahrina cʉ̃hʉ. Ã jina tina bautisa duaa ti sinichʉ, tinare, dʉcataena tjijihna —niha Pedro tinare.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Ã ni tuhsʉ judio masa jierainare Jesu yaina ti jiare ñohto sehe bautisa dutiha Pedro. Ti ã yoari baharo “Sã mehne mahaa dachoricã tjuasiniga”, niha tina Pedro cʉ̃hʉre.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.