Mateus 14
Guahibo NT (GUH_WBT) vs VC
1 Herodes, Galileanacua pevetsinë. Nexata Herodes Jesús vënëlivaisitanetsi Dioso pesaëta pinijicuene pexanaponaejava.
1 Por aquela mesma época, o tetrarca Herodes ouviu falar de Jesus.
2 Nexata Herodes pijajivijavabelia jamatabëcuenenavëxaniabiaya jumaitsi Jesús yabara: —Juanpijinëmi raeta jivibautisabinëmi icatsia asaë petëpaecujinae. Bajaraxuata caëjëpatsi Dioso pesaëta pinijicuene pexanaenexa, jai Herodes Jesús yabara.
2 E disse aos seus cortesãos: É João Batista que ressuscitou. É por isso que ele faz tantos milagres.
3 Bajarapacuenia Herodes jumaitsi tsipaji abaxë Juanpijinë itsa asaë, Herodes pijajivi, vajabitsaëvi, itoroba Juanpijinë pevaetabinexatsi. Nexata vajabitsaëvi Juanpijinë cobecëtsiaya caponatsi penaneconitsivi pejebabiabiboyabelia. Bajarapacuenia Herodes pijajivi itoroba Herodes pijava, Herodíasva, pejamatabëcueneta. Herodíasva picani copiata pita Felipe, Herodes pejuyapijinë. Nexata Herodes pejuyapijinë pijava yacajërëta.
3 Com efeito, Herodes havia mandado prender e acorrentar João, e o tinha mandado meter na prisão por causa de Herodíades, esposa de seu irmão Filipe.
4 Nexata Herodes pejuyapijinë pijava peyacajërëtsixae, Juanpijinë abaxë itsa apo vaetabitsi, Herodes muxujioba. Juanpijinë jumaitsi Herodesjavabelia: —Acuenebi raja nejuyapijinë pijava nepitsijava, jai Juanpijinë Herodesjavabelia.
4 João lhe tinha dito: Não te é permitido tomá-la por mulher!
5 Bajarapacuenia Juanpijinë Herodes pemuxujiobixae, Herodes picani jamatabëbeyaxuabatsi Juanpijinë. Itsiata baitsi jane abaxë apo beyaxuabitsi. Tsipaji Herodes cujunava jivi. Daxitajivi Juanpijinë yapëtanetsi Diosojumepaebinëcuene.
5 De boa mente o mandaria matar; temia, porém, o povo que considerava João um profeta.
6 Nexata Herodes itsa najamatabënapita penaexanaematacabi, fiesta exana. Herodes junata jivi ayaibitsaëto. Nexata bajarapafiestamatacabi pejionëyo, pijava pexënatoyo, pijacujirucuenia caevayo yavajiba daxita Herodes pejunatsivi pitabarata. Nexata Herodes bitso barëitajitsipa peyavajibijava pejionëyo.
6 Mas, na festa de aniversário de nascimento de Herodes, a filha de Herodíades dançou no meio dos convidados e agradou a Herodes.
7 Nexata Herodes najumecapanepaeya pexaniajaijumeta jumaitsi pejionëyojavabelia: —Xua jitsipame nevajëtsianame. Nexata itsa nevajëtsianame, itsacuenejava ata carajutsianatsi, jai Herodes najumecapanepaeya pejionëyojavabelia.
7 Por isso, ele prometeu com juramento dar-lhe tudo o que lhe pedisse.
8 Nexata bajarapovayo pena pitorobicueniatsi jumaitsi mapacueniaje Herodesjavabelia: —Nerajure platota Juan jivibautisabinë pematabocoto, jai bajarapovayo Herodesjavabelia.
8 Por instigação de sua mãe, ela respondeu: Dá-me aqui, neste prato, a cabeça de João Batista.
9 Bajarapacuenia Herodes pejionëyo itsa jumaitsitsi, Herodes bejamatabëjiobi tsanajetsireca. Herodes nexata acuenebi: “Jume,” pejaijava. Tsipaji baja najumecapanepaeya jumaitsi pejionëyojavabelia pexaniajaijumeta daxita Herodes pejunatsivi pitabarata. Nexata Herodes jejai.
9 O rei entristeceu-se, mas como havia jurado diante dos convidados, ordenou que lha dessem;
10 Nexata Herodes pijajivi, vajabitsaëvi, itoroba penaneconitsivi pejebabiabiboyabelia pevësiucutaxuabinexatsi Juanpijinë.
10 e mandou decapitar João na sua prisão.
11 Bajaraxuacujinae vajabitsaëvi Juanpijinë pematabocoto tocaparenatsi platota. Nexata Herodes rajutsiaexana pejionëyojavabelia. Bajarapova juya pena rajuta. Nexata baja Herodíasva yapëtane capanepaeya baja Juanpijinë pebeyaxuabijavatsi.
11 A cabeça foi trazida num prato e dada à moça, que a entregou à sua mãe.
12 Nexata Juanpijinë pijajivi parena itsajota Juanpijinë boca petëpaenë. Pitatsi petëpaenë. Nexata Juanpijinë pijajivi mëthëtatsi. Bajaraxuacujinae bajarapamonae pona Jesúsjavabelia petsipaebinexa Juanpijinë pebeyaxuabijavatsi.
12 Vieram, então, os discípulos de João transladar seu corpo, e o enterraram. Depois foram dar a notícia a Jesus.
13 Jesús vënëlivaisitane Juanpijinë pebeyaxuabijavatsi. Nexata Jesús ëpijajivi jerata barëpona itsabelia ajibi jivi. Itsiata baitsi jane jivi ayaibitsaëtoxaneto yapëtane itsabelia Jesús pona. Nexata pijatomaranë vecuapona. Matatsënëa najetarubena pepëjaitsivitsi Jesús.
13 A essa notícia, Jesus partiu dali numa barca para se retirar a um lugar deserto, mas o povo soube e a multidão das cidades o seguiu a pé.
14 Itsa Jesús nonotajuna jeravecua, tane jivibitsaëtoxaneto. Nexata Jesús itaxutobejiobiatane bajarapamonae. Tocapatatsi piavitanevi. Nexata Jesús tojamatejemayaexana piavitanevi.
14 Quando desembarcou, vendo Jesus essa numerosa multidão, moveu-se de compaixão para ela e curou seus doentes.
15 Itsa baja caniviyo tsaponae, Jesús pijajivi cujibarenatsi. Nexata Jesús pijajivi jumaitsi: —Caniviyo rabaja bitso. Majotaje ajibi pexaejava. Tsipaji itsajivi ata pijabo apo xainae. Itorobare baja jivi peponaenexa tomaraxijavabelia pecomuacaenexa pexaejava, jai Jesús pijajivi.
15 Caía a tarde. Agrupados em volta dele, os discípulos disseram-lhe: Este lugar é deserto e a hora é avançada. Despede esta gente para que vá comprar víveres na aldeia.
16 Nexata Jesús jumaitsi pijajivijavabelia: —Apo beponae raja abaxë. Paxamë parajure pexaejava, jai Jesús pijajivijavabelia.
16 Jesus, porém, respondeu: Não é necessário: dai-lhe vós mesmos de comer.
17 Nexata Jesús pijajivi jumaitsi: —Paxainajë saya cinco papanbëbeje, anijanëyobeje dujuainëyobeje yajava, jai.
17 Mas, disseram eles, nós não temos aqui mais que cinco pães e dois peixes. _
18 Nexata Jesús jumaitsi pijajivijavabelia: —Panetocarenamëre pan maberenaje, dujuainëyobeje yajava, jai Jesús.
18 Trazei-mos, disse-lhes ele.
19 Nexata Jesús itoroba daxitajivi penaenexa ponajavata. Nexata Jesús pita cinco papanbëbeje, anijanëyobeje dujuainëyobeje yajava. Athëbëa benaëcotsia. Jumaitsi Diosojavabelia: —Pexaniacuene panetoexaname. Panerajutame pataxaejava, jai Jesús Diosojavabelia. Bajaraxuacujinae Jesús pan epatsicacapona. Pijajivijavabelia rajuta bajarapapan. Nexata juya Jesús pijajivi tsicobetsana jivijavabelia.
19 Mandou, então, a multidão assentar-se na relva, tomou os cinco pães e os dois peixes e, elevando os olhos ao céu, abençoou-os. Partindo em seguida os pães, deu-os aos seus discípulos, que os distribuíram ao povo.
20 Daxita xaniavaetsia nabane. Bajaraxuacujinae Jesús pijajivi caetuata pan, dujuai yajava, jivi peyajuvënëcopabejebijavanë. Nexata vënëba doce xuabeje bemapirecuenia pexanaejavanë.
20 Todos comeram e ficaram fartos, e, dos pedaços que sobraram, recolheram doze cestos cheios.
21 Pamonae pexaejava xane, ayaibitsaëtoxaneto. Cinco mil ponëbeje namataëjëtatsi xaniavaetsia. Petiriavi, pejevaxi ata, apo namataëjëtsitsi.
21 Ora, os convivas foram aproximadamente cinco mil homens, sem contar as mulheres e crianças.
22 Jesús jivi ayaibitsaëtoxaneto pexaejava perajutsicujinae, Jesús pijajivi bepijia runaeyaexanareca jera ënëabereca. Jesús pijajivi copiata itoroba penicabinexa puca itsapanabelia, Betsaida tomarabelia. Nexata Jesús abaxë caenë nacopatanuca bajarajota.
22 Logo depois, Jesus obrigou seus discípulos a entrar na barca e a passar antes dele para a outra margem, enquanto ele despedia a multidão.
23 Itsa baja jivi napëvereta penaviabijava, Jesús junaya petsutojumabetsia caenë pevajëtsinexa Diosojavabelia. Nexata Jesús yameravibatsi bajarapatsutojumatatsia.
23 Feito isso, subiu à montanha para orar na solidão. E, chegando a noite, estava lá sozinho.
24 Bajarapaepatota Jesús pijajivi jerata epatua nabuatapona pepatsinexa puca itsapanabelia. Nexata Jesús pijajivi pevajënaeverena joviboxaneto najetaruca, malataca bitso ayai. Nexata malataca mene epabajarabapona jera ënëaberena. Nexata mera vënëcapona jera ënëaberena.
24 Entretanto, já a boa distância da margem, a barca era agitada pelas ondas, pois o vento era contrário.
25 Bajaraxuacujinae bajayacunua, ajena matacabijitsia, Jesús pijajivi pecovëvelia imoxoyotanajetaruca. Jesús najetaruca mene itaboxoya.
25 Pela quarta vigília da noite, Jesus veio a eles, caminhando sobre o mar.
26 Jesús pijajivi itsa tanetsi mene itaboxoya penajetarucaejava, nabenajaca. Vavajai pecajunavi. —¡Petëpaenë raeta pejumape najetaruca! jai Jesús pijajivi.
26 Quando os discípulos o perceberam caminhando sobre as águas, ficaram com medo: É um fantasma! disseram eles, soltando gritos de terror.
27 Nexata Jesús jumaitsi pijajivijavabelia: —Xanë raja. Pëtsa panecujunavame. Pajamatejemamëre saya, jai Jesús pijajivijavabelia.
27 Mas Jesus logo lhes disse: Tranqüilizai-vos, sou eu. Não tenhais medo!
28 Nexata Pedro jumaitsi Jesúsjavabelia: —Tajatuxanenë, itsa pepacuene xamë, nexata nejunaremelia talianexa mene itaboxoyalia, xamëjavabelia, jai Pedro.
28 Pedro tomou a palavra e falou: Senhor, se és tu, manda-me ir sobre as águas até junto de ti!
29 Nexata Jesús jumaitsi Pedrojavabelia: —Renamëre baitsi baja, jai Jesús. Pedro nexata jeravecua runareca meniabereca. Lia mene itaboxoyalia pepatsinexa Jesúsjavabelia.
29 Ele disse-lhe: Vem! Pedro saiu da barca e caminhava sobre as águas ao encontro de Jesus.
30 Itsiata baitsi jane Pedro itsa tane jovibo piasaëjava, bitso cujunavataba. Nexata bubunanajereca. Pedro ajena bubunanajereca, vavajai. —¡Tajatuxanenë, nevaetabare! jai Pedro.
30 Mas, redobrando a violência do vento, teve medo e, começando a afundar, gritou: Senhor, salva-me!
31 Bepijia Jesús cobepitajaraba. Jumaitsi Pedrojavabelia: —Tsiquirijavayo saya nejumecovënëtame tacaevetsijava. ¿Detsa xuajitsia nejumeaebiataneme? jai Jesús.
31 No mesmo instante, Jesus estendeu-lhe a mão, segurou-o e lhe disse: Homem de pouca fé, por que duvidaste?
32 Nexata baja Jesúsbeje Pedrobeje jera ënëabelia itsa nonoliabeje, joviboxanetomi baja ajibi tsaxuabi.
32 Apenas tinham subido para a barca, o vento cessou.
33 Nexata daxita jerata peponaevi pematabacabëta tonubena Jesús pitabarata. Jumaitsi bajarapamonae: —Xaniajai rabaja. Xamë Dioso pexënatomë, jai bajarapamonae Jesúsjavabelia.
33 Então aqueles que estavam na barca prostraram-se diante dele e disseram: Tu és verdadeiramente o Filho de Deus.
34 Jesús, pijajivi yajava, pata puca itsapanabelia. Pata Genesaret nacuata.
34 E, tendo atravessado, chegaram a Genesaré.
35 Genesaret nacuapijivi itsa yapëtanetsi Jesúscuene, nexata daxita bajarapanacuajava vajunupaebatsi pepatsijava. Nexata tocapatatsi daxita piavitanevi Jesúsjavaberena.
35 As pessoas do lugar o reconheceram e mandaram anunciar por todos os arredores. Apresentaram-lhe, então, todos os doentes,
36 Piavitanevi pecapatsivi pinijicuenia jumai tsabiabi Jesúsjavabelia: —Pexaniacuene bitso netoexanare. Tocopatsianame maponëje pecatojayatsinexa nenaxatatsijavacopia, jai tsabiabi. Nexata daxita pamonae Jesús penaxatatsijavacopia tojayataponatsi, jamatejema tsaponae piavitanejavavecua.
36 rogando-lhe que ao menos deixasse tocar na orla de sua veste. E, todos aqueles que nele tocaram, foram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.