Mateus 27
Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NVI
1 Shiasa mapa ja'yuupa, outkajaashii nachikua na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana namaa na waneeirua laülaayuu judíokana. Naashajaajiraain süchiki tü naa'inrüinjatkat süpüla no'utirüinjatüin naa'in Jesús.
1 De manhã cedo, todos os chefes dos sacerdotes e líderes religiosos do povo tomaram a decisão de condenar Jesus à morte.
2 No'unitkalaka Jesús sünain kapüin nia natüma nünainmüin Pilato chi Romaje'ewaikai sülaülashikai tü mmakat Judea so'u ka'ikat tia.
2 E, amarrando-o, levaram-no e o entregaram a Pilatos, o governador.
3 Niasa Judas, chi aapüichipakai nikii Jesús, nütüjaapa naa'u Jesús sünain nu'uninnüichipain natüma na laülaayuu judíokana süpüla o'utinnüinjatüin naa'in, mojukalaka ma'i naa'in saalin naapüin nikii. Nu'unakalaka nüchikua nanainmüin na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana oo'ulaka na waneeirua laülaayuu judíokana sünain niite'erüin süchikua namüin tü apünüinkat shikii neerü pülaata
3 Quando Judas, que o havia traído, viu que Jesus fora condenado, foi tomado de remorso e devolveu aos chefes dos sacerdotes e aos líderes religiosos as trinta moedas de prata.
4 sünain nümüin namüin:
4 E disse: "Pequei, pois traí sangue inocente". E eles retrucaram: "Que nos importa? A responsabilidade é sua".
5 Nijinaakalaka Judas tü neetkat yala sulu'umüin tü a'waajüleekat. Nu'unakalaka yalajee. Nüülaakalaka.
5 Então Judas jogou o dinheiro dentro do templo, saindo, foi e enforcou-se.
6 Je na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana, nakotchajaakalaka tü neetkat sünain maa:
6 Os chefes dos sacerdotes ajuntaram as moedas e disseram: "É contra a lei colocar este dinheiro no tesouro, visto que é preço de sangue".
7 Je süka tü neetkat mapa, nayalajakalaka wane mma süpüla amouyuuinjatüin shia napüla na wayuu nnojoliikana judíoin. Je tü mmakat paala, wane atükülee amüchi.
7 Então decidiram usar aquele dinheiro para comprar o campo do Oleiro, para cemitério de estrangeiros.
8 Otta müsia maa'ulu yaa, sünülia tü amouyuukot, Ishama'ana.
8 Por isso ele se chama campo de Sangue até o dia de hoje.
9 Alatüsü tüü süpüla keraainjatüin tü nünüikikat chi Maleiwakai nüchiki Cristo aküjünakat paala nütüma Jeremías chi nünüikimaajachikai sünain maa: “Tü apünüinkat shikii neerü pülaata aapünakat paala natüma na wayuu Israelkana süpüla saapünüinjatüin nikii, naapaain shia süchikua
9 Então se cumpriu o que fora dito pelo profeta Jeremias: "Tomaram as trinta moedas de prata, preço em que foi avaliado pelo povo de Israel,
10 süpüla shiyalajünüinjatüin tü mmakat atüküleekat amüchi, maa aka tü aluwataanakat anain taya nütüma Maleiwa”, makat.
10 e as usaram para comprar o campo do Oleiro, como o Senhor me ordenou".
11 Je süchikijee nüntinnüin Jesús nünainmüin Pilato chi sülaülashikai mma, eeshi nia sha'watüin nümülatu'u sünain nüsakinnüin nütüma:
11 Jesus foi posto diante do governador, e este lhe perguntou: "Você é o rei dos judeus? " Respondeu-lhe Jesus: "Tu o dizes".
12 Shiasa shi'ipajee tü alawaa naküjakat joo na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana oo'ulaka na waneeirua laülaayuu judíokana sünain naa'inrüin wainma kasa mojusü naajüin, nnojoishi asouktüin Jesús.
12 Acusado pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes religiosos, ele nada respondeu.
13 Nümakalaka Pilato nümüin:
13 Então Pilatos lhe perguntou: "Você não ouve a acusação que eles estão fazendo contra você? "
14 Otta müshia Jesús, ko'utüshi ne'e nuulia. Je süka nnojolüin nüsouktüin Jesús wwatuayaakaije ne'e ne'ipajee, tanataa müsü naa'in chi sülaülashikai mma sükajee tia.
14 Mas Jesus não lhe respondeu nenhuma palavra, de modo que o governador ficou muito impressionado.
15 Waneepia su'unna'awai tü Pascuakat, natüjainsü na judíokana taashiwalinjachin wane püreesashi nütüma chi sülaülashikai mma, chi naneekakai na wayuukana süpüla taashii.
15 Por ocasião da festa era costume do governador soltar um prisioneiro escolhido pela multidão.
16 Je wanaa sümaa tia, eeshi wane püreesashi kanüliashi Barrabás e'nnaajuushi sükajee mojulaain ma'i nia.
16 Eles tinham, naquela ocasião, um prisioneiro muito conhecido, chamado Barrabás.
17 Je suutkajaapa tü wattakat saalin wayuu, nümakalaka Pilato sümüin:
17 Pilatos perguntou à multidão que ali se havia reunido: "Qual destes vocês querem que lhes solte: Barrabás ou Jesus, chamado Cristo? "
18 Anasü nümüin Pilato müleka taashire Jesús, süka nütüjaain naa'u na laülaayuu judíokana sünain naapuushin Jesús sükajee ne'e na'ürülaain nünain.
18 Porque sabia que o haviam entregado por inveja.
19 Wanaa sümaa nüikkalaain Pilato süpüla kasalajanainjatüin saainjala wayuu nütüma, ajütünüsü wane pütchi nümüin sütüma tü nu'wayuusekat sünain maa: “Maainjalasai chira wayuukai saa'in tamüin. Mojushaatasü ma'i taa'in sükajee keemain ma'i tü ta'lapüinkat nüchiki sa'waipa. Anakaja müleka puu'ulaale suulia süsalain nia pütüma”, müsü.
19 Estando Pilatos sentado no tribunal, sua mulher lhe enviou esta mensagem: "Não se envolva com este inocente, porque hoje, em sonho, sofri muito por causa dele".
20 Je na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana oo'ulaka na waneeirua laülaayuu judíokana, najütüin wane wayuuirua sa'akamüin tü wattakat saalin wayuu süpüla nashüküjainjatüin shia süpüla süchuntüin nümüin Pilato niainjachin taashin Barrabás je nu'utirüinjatüin naa'in Jesús.
20 Mas os chefes dos sacerdotes e os líderes religiosos convenceram a multidão a que pedisse Barrabás e mandasse executar a Jesus.
21 Nümakalaka Pilato sümüin tü wattakat saalin wayuu:
21 Então perguntou o governador: "Qual dos dois vocês querem que eu lhes solte? " Responderam eles: "Barrabás! "
22 Nüsakirakalaka Pilato naya:
22 Perguntou Pilatos: "Que farei então com Jesus, chamado Cristo? " Todos responderam: "Crucifica-o! "
23 Nümakalaka Pilato sümüin:
23 "Por quê? Que crime ele cometeu? ", perguntou Pilatos. Mas eles gritavam ainda mais: "Crucifica-o! "
24 Otta Pilato, ni'rapa tü wattakat saalin wayuu sünain a'waataa, niyaawata aa'ut sünain nnojolüin soonoonüin amaa tü nümakat. Nu'lojoojookalaka najapü süka wüin su'upala tü wayuukolüirua sünain nümüin sümüin:
24 Quando Pilatos percebeu que não estava obtendo nenhum resultado, mas, pelo contrário, estava se iniciando um tumulto, mandou trazer água, lavou as mãos diante da multidão e disse: "Estou inocente do sangue deste homem; a responsabilidade é de vocês".
25 Asonnuwaasü süpüshua tü wayuukolüirua ni'ipajee:
25 Todo o povo respondeu: "Que o sangue dele caia sobre nós e sobre nossos filhos! "
26 Otta Pilato, nujuittirakalaka joo Barrabás nanainmüin. Naapakalaka joo Jesús sümüin tü nusurulaatsekalüirua süpüla na'yaajüinjachin nia je süpüla nakacherüinjachin nia sünain kuruusa süpüla ouktaa.
26 Então Pilatos soltou-lhes Barrabás, mandou açoitar Jesus e o entregou para ser crucificado.
27 Nu'uninnakalaka Jesús sütüma tü nusurulaatsekalüirua Pilato sulu'umüin tü laülaapiakat. Seenajakalaka tü waneeirua surulaatkalüirua süpüla shi'rajüinjatüin nukua Jesús.
27 Então, os soldados do governador levaram Jesus ao Pretório e reuniram toda a tropa ao seu redor.
28 Saakatakalaka nüshe'in Jesús sümaa sa'atüin wane ashe'inyüü anasü nünain, jepisiiyaa o'ulu, maa aka saa'in nüshe'in wane aluwataai saa'u mma, süpüla shime'erainpalain nia.
28 Tiraram-lhe as vestes e puseram nele um manto vermelho;
29 Shi'itaakalaka wane kotse keimsesü saa'u nikii oo'ulaka wane waraaratchon sulu'u tü najapü nikialujutkat sümaa süsapainyo'ukain nümülatu'u sünain shime'erainpalain nia sünain sümüin nümüin:
29 fizeram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça. Puseram uma vara em sua mão direita e, ajoelhando-se diante dele, zombavam: "Salve, rei dos judeus! "
30 Sejetakalaka suluula naa'u sümaa shi'yaajüin nia kojuyatua nüralo'upünaa süka tü waraaratkat.
30 Cuspiram nele e, tirando-lhe a vara, batiam-lhe com ela na cabeça.
31 Shiasa süchikijee shime'erainpalain nia, saakatüin tü ashe'inyüü anasükat sa'atakat paala nünain. Sa'atüin tü nüshe'inkat nünain süchikua süpüla su'unirüinjachin nia yalajee yala süpüla sükacherüinjachin nia süpüla ouktaa.
31 Depois de terem zombado dele, tiraram-lhe o manto e vestiram-lhe suas próprias roupas. Então o levaram para crucificá-lo.
32 Wanaa sümaa nu'uninnüin Jesús natüma na surulaatkana eemüinjachire nükachennüinjachin natüma, antüshi Jerusalénmüin wane wayuu Cireneje'ewai kanüliashi Simón. Nüta'ünnakalaka joo natüma na surulaatkana süpüla nülü'üjainjatüin tü wunu'u akachennüinjachikat anain Jesús.
32 Ao saírem, encontraram um homem de Cirene, chamado Simão, e o forçaram a carregar a cruz.
33 No'unirakalaka Jesús eemüin wane wutai kanüliasü Gólgota. “Ekiyüükat” malu'ut tia.
33 Chegaram a um lugar chamado Gólgota, que quer dizer Lugar da Caveira,
34 Je chamüin cha'aya, naapüin na surulaatkana nümüin Jesús wane wiino ka'akasü ishisü süpüla nüsüinjatüin. Otta nuu'ulakapa tü asüüshikat, niyouktüin shia.
34 e lhe deram para beber vinho misturado com fel; mas, depois de prová-lo, recusou-se a beber.
35 Nayasa na surulaatkana süchikijee nakacherüin Jesús sünain tü kuruusakat, nashantanajiraakalaka saa'u tü nüshe'inkat süpüla natüjaainjatüin saa'u jaralin makatüinjachin apüla süpüshi tü nüshe'inkat wane'ewai nakua.
35 Depois de o crucificarem, dividiram as roupas dele, tirando sortes.
36 Je süchikijee tia, ojoyolooshii naya sü'ütpa'a tü kuruusakat sünain anajaa naa'u Jesús sünain ouktaa.
36 E, sentando-se, vigiavam-no ali.
37 Eesü ashajünüin tü kasalajanakat anainjee nia sünain wane taapüla akachennüsü iipünaa sünain tü kuruusa kanainkat nia. Müsü mayaa: ANII JESÚS CHI ALUWATAASHIKAI SAA'U WAYUU JUDÍO.
37 Por cima de sua cabeça colocaram por escrito a acusação feita contra ele: ESTE É JESUS, O REI DOS JUDEUS.
38 Je nümaa Jesús, akachennüshii piamashii wayuu ka'ruwarannuu o'utünüinjanakana aa'in wanaa nümaa. Akachennüshi wane nikialu'ujee oo'ulaka wane nüpe'eru'ujee.
38 Dois ladrões foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
39 Tü wayuu eekai sülatüin nü'ünnaa Jesús, eirakaasü nümüin sümaa mojuin sünüiki nümüin mayaa:
39 Os que passavam lançavam-lhe insultos, balançando a cabeça
40 —Aisha'ajaa pia. Pujuttirüinjatü tü a'waajüleekat Maleiwa sümaa pütame'erüinjatüin shia süchikua so'u apünüin ka'isan. Müleka shiimüinre Nüchoin pia Maleiwa, ¿jamaka'a nnojoika'a püshakatüin saa'ujee tü kuruusakat süpüla nnojolinjachin ouktüin pia? —sümakalaka tü wayuukolüirua nümüin Jesús.
40 e dizendo: "Você que destrói o templo e o reedifica em três dias, salve-se! Desça da cruz, se é Filho de Deus! "
41 Akaata'aya nanüiki na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana, je na karalouktamaajanakana, je na waneeirua laülaayuu judíokana sünain neme'erainpalain nia. Namajiraakalaka:
41 Da mesma forma, os chefes dos sacerdotes, os mestres da lei e os líderes religiosos zombavam dele,
42 —¿Jamüshisa nnojoika'a nu'tte'erajiraain nümüiwa maa aka nu'tte'erapü'üin wayuu naashin? Nia chi Aluwataashikai saa'u tü wayuu Israelkalüirua naajüin. Müleka nüshakatüle joolu'u saa'ujee tü kuruusakat, anoujeena waya nünain.
42 dizendo: "Salvou os outros, mas não é capaz de salvar a si mesmo! E é o rei de Israel! Desça agora da cruz, e creremos nele.
43 “Taya Nüchonka Maleiwa” mapü'üshi nia. Je aa'inmajüneechi nia nütüma Maleiwa naajüin. Je joolu'u, müleka nücheküle chi Maleiwakai süpüleerua nu'tte'erüin nia, anakaja müleka nu'tte'eramaatüle nia —namakalaka.
43 Ele confiou em Deus. Que Deus o salve agora, se dele tem compaixão, pois disse: ‘Sou o Filho de Deus! ’ "
44 Otta müshi'iya na wayuu ka'ruwarannuu ouktajanakana wanaa nümaa Jesús, müshii aka naya sünain mojuin nanüiki nümüin.
44 Igualmente o insultavam os ladrões que haviam sido crucificados com ele.
45 Shiasa maa aka kale'o, epiyuushijaasü mmapa'akat süpüshua, awasaja'aleesia maa aka aliika.
45 E houve trevas sobre toda a terra, do meio dia às três horas da tarde.
46 Shiasa aliuukapa ka'ikat, nu'waatakalaka Jesús sünain emetuluin nünüiki sünain nümüin: “Elí, Elí, ¿lama sabactani?”. (Je tüü, malu'ut: “Tamaleiwasee, Tamaleiwasee, ¿jamüshi pia püpütaka'a taya tamüiwa?”, müsü.)
46 Por volta das três horas da tarde, Jesus bradou em alta voz: "Eloí, Eloí, lamá sabactâni? " que significa: "Meu Deus! Meu Deus! Por que me abandonaste? "
47 Je saapapa nünüiki Jesús wane wayuuirua sha'washawatsü nü'ütpa'a, müsü shia:
47 Quando alguns dos que estavam ali ouviram isso, disseram: "Ele está chamando Elias".
48 Awataa müshia wane wayuu sünain asaajaa wane maawüi ocholotinnüsü shiroku wane asüüshi jashü'üsü shi'iru'usü wane lumia süpüla shi'itaanüinjatüin sünain niimata Jesús.
48 Imediatamente, um deles correu em busca de uma esponja, embebeu-a em vinagre, colocou-a na ponta de uma vara e deu-a a Jesus para beber.
49 Müsü tü waneeirua wayuukolüirua:
49 Mas os outros disseram: "Deixem-no. Vejamos se Elias vem salvá-lo".
50 Nu'waatakalaka emetut Jesús nüchikua nümüin Maleiwa. Ouktakalaka nia süchikijee.
50 Depois de ter bradado novamente em alta voz, Jesus entregou o espírito.
51 Je sulu'u tü a'waajüleekat Maleiwa wanaa ma'i sümaa ouktüin Jesús, asüküijaasü pasanainpünaa sünain tü kuluulu so'ulujunakat tü paü shiinalu'usükat. Je akutkujaasü tü mmakat nütüma Maleiwa sümaa suwajaain tü ipakalüirua
51 Naquele momento, o véu do santuário rasgou-se em duas partes, de alto a baixo. A terra tremeu, e as rochas se partiram.
52 je sümaa sujutajaain tü woowirakalüirua. Nüso'ire'etkalaka naa'in Maleiwa wainma na anoujashii ouktüshiikana paala.
52 Os sepulcros se abriram, e os corpos de muitos santos que tinham morrido foram ressuscitados.
53 Najuittaakalaka sulu'ujee tü woowirakalüirua. (Je süchikijee nüso'iraain aa'in Jesús, ekerotshii na wayuukana sulu'umüin Jerusalén eere ne'nnüin sütüma wayuu wainma.)
53 E, saindo dos sepulcros, depois da ressurreição de Jesus, entraram na cidade santa e apareceram a muitos.
54 Je chi sülaülashikai surulaat je na surulaatkana eejanakana nümaa sünain nanajüin naa'u Jesús sünain ouktaa, ne'rapa tü mmakat sünain sükutkujaain je tü alatakat nümüin Jesús, sainkuukalaka ma'i naa'in sünain maa:
54 Quando o centurião e os que com ele vigiavam Jesus viram o terremoto e tudo o que havia acontecido, ficaram aterrorizados e exclamaram: "Verdadeiramente este era o Filho de Deus! "
55 Je wanaa sümaa yaain Jesús sünain tü kuruusakat, eesü wane jieyuuirua wainma sünain ananajaa maa aka türa. Naya na antüshiikana nümaa Jesús Jerusalénmüin, na aa'inmajapü'ükana nia namaa na nikirajüinkana paala wanaa sümaa waraittapü'üin naya Galileapünaa.
55 Muitas mulheres estavam ali, observando de longe. Elas haviam seguido Jesus desde a Galiléia, para o servir.
56 Je na'aka na jieyuukana eesü María Magdalena, oo'ulaka María tü niikat Jacobo je José, oo'ulaka tü neikat na nüchooinkana Zebedeo.
56 Entre elas estavam Maria Madalena; Maria, mãe de Tiago e de José; e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 — ausente —
57 Ao cair da tarde chegou um homem rico, de Arimatéia, chamado José, que se tornara discípulo de Jesus.
58 — ausente —
58 Dirigindo-se a Pilatos, pediu o corpo de Jesus, e Pilatos ordenou que lhe fosse entregue.
59 Niasa José, nüshakatirakalaka müliashii sünain nüko'oloin nia süka wane kuluulu wulesü kanüliasü “lino”.
59 José tomou o corpo, envolveu-o num limpo lençol de linho
60 Eejatüja'a wane woowira akumajiruushi paala nütüma José sulu'u wane ipa müle'o süpüla nüpüshi. Akumajuushi tü shirousekat süka wane ipa müle'o. Me'itaajuyülia aamakaa sulu'u. Ni'itaakalaka müliashii sulu'u tü woowirakat sünain nüsürülüin tü woowirakat süka tü ipakat. O'unaa müshia nia süchikijee.
60 e o colocou num sepulcro novo, que ele havia mandado cavar na rocha. E, fazendo rolar uma grande pedra sobre a entrada do sepulcro, retirou-se.
61 Otta María Magdalena sümaa María tü niikat Jacobo je José, makatüshii naya joyotüin yala peje sünain tü woowirakat.
61 Maria Madalena e a outra Maria estavam assentadas ali, em frente do sepulcro.
62 Shiasa mapa waneemüin ka'i, so'u tü ka'i sheemeraakat o'u wayuu judío, o'unüshii na laülaayuushiikana na'akajee na sacerdote judíokana je na fariseokana nünainmüin Pilato
62 No outro dia, que era o seguinte ao da Preparação, os chefes dos sacerdotes e os fariseus dirigiram-se a Pilatos
63 sünain namüin nümüin:
63 e disseram: "Senhor, lembramos que, enquanto ainda estava vivo, aquele impostor disse: ‘Depois de três dias ressuscitarei’.
64 Anakaja joolu'u müleka püjütüle wane surulaalüirua süpüla shi'rajüinjatüin so'u tia apünüinkat ka'i saa'u tü woowirakat eere ni'itaanüin müliashii. Anakaja paa'inrüle tia suulia süntajüin tü nikirajüinkalüirua sünain su'luwajüin müliashii süpüla süküjainjatüin sümüin wayuu sünain süso'iraaitpain naa'in süchikijee ouktaa saajüin. Je tü alawaa süküjainjatkat sümüin wayuu, alana'aleejeeria ma'i sünain mojuin suulia tü alawaa nüküjapü'ükat paala Jesús —namakalaka nümüin Pilato.
64 Ordena, pois, que o sepulcro dele seja guardado até o terceiro dia, para que não venham seus discípulos e, roubando o corpo, digam ao povo que ele ressuscitou dentre os mortos. Este último engano será pior do que o primeiro".
65 Nümakalaka Pilato namüin:
65 "Levem um destacamento", respondeu Pilatos. "Podem ir, e mantenham o sepulcro em segurança como acharem melhor".
66 No'unakalaka napüshua eemüin tü woowirakat. Nayasa na laülaayuu judíokana, ne'itaakalaka wane shiyaawase sünain tü shirousekat süpüla natüjaainjatüin saa'u müleka süsünne'ennüle mapeena. No'unakalaka yalajee sünain napütüin tü surulaatkalüirua süpüla shi'rajüinjatüin saa'u tü woowirakat.
66 Eles foram e armaram um esquema de segurança no sepulcro; e além de deixarem um destacamento montando guarda, lacraram a pedra.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.