Marcos 8

Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Sürütkaakalaka wane wayuuirua watta saalii nünainmüin Jesús. Je saa'u nnojolüin eküülü nama'ana, nuunejakalaka joo Jesús na nikirajüinkana nünainmüin sünain nümüin namüin:
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 —Tamüliajee amüinrü tü wattakat saalii wayuu süka apünüinrüin ka'i tü kettatkat naa'u sünain tamaain naya. Je aja'lajaaitpa tü nemiakat.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Tacheküin süpüleerua neküinjanain nama'ichiki. Müleka tajütüle naya sünain ouktüin jamü, eeshii süpüla nawalejünüin wopulu'u, süka eein na'aka wayuu eekai wattajeejatüin —nümakalaka namüin.
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Namakalaka na nikirajüinkana:
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 —¿Jera pan eekat jüma'ana? —nümakalaka Jesús.
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Nuluwataakalaka Jesús tü wattakat saalii wayuu sünain süikkalaainjatüin mmalu'u. Naapaakalaka joo Jesús tü akaratshisükat pan sünain naapüin analu'ut nümüin Maleiwa saa'u. Nüshanaajakalaka joo shia süpüla nottonojüinjatüin na nikirajüinkana süka tü wayuukolüirua.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Eejatüja'a nama'ana palitchon ne'e jime asijuushiya. Naapüin analu'ut nümüin Maleiwa saa'u tü jimekalia sünain nüshanaajain shia süpüla nottonojüinjatüin na nikirajüinkana süka tü wayuukolüirua.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Eküshii naya napüshuale'eya je emirashii sünainjee. Je süchikijee, okotchajünüsü tü napütaalakat natüma na nikirajüinkana, maa aka akaratshi katto'ui.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Eejana maa aka 4.000 tooloyuu sa'aka tü wayuukolüirua süpüshua sünain mayaawajuin na jieyuu oo'ulaka na tepichi eejanakana. Je kettaapa shiküin tü wayuukolüirua, nümakalaka Jesús namüin:
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 Je Jesús, o'otooshi nia namaa na nikirajüinkana sulu'u wane anua sünain o'unaa eemüin wane mma kanüliasü Dalmanuta.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Nantakalaka na fariseokana nünainmüin Jesús süpüla nasakirayaainjachin nia shii'iree niweetirüin wane pütchi kasalajanajatkat nümüin natüma. Nachuntayaain nümüin naa'inrüinjatüin no'upala wane kasa eekai anashaatain nütüjakat apüleerua Maleiwa nümüiwa, tü ee'iyatüsüjatkat nukuaippa sünain nüjünalain nia Maleiwa.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Nümakalaka namüin sünain süsanalüin naa'in:
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Shiasa süchikijee tia, nu'unakalaka noulia sünain no'otooin nüchikua sulu'u tü anuakat sünain o'unaa waneemüin sa'ata tü palaakat.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Otta na nikirajüinkana Jesús, sotüitpa naa'in joolu'u sünain malü'üjain naya pan. Waneesia ne'e eejatkat nama'ana yaa sulu'u tü anuakat.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Nüchiajaataalakalaka naya sünain maa namüin:
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Namajiraakalaka sütüma tü nümakat Jesús:
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Je sükajee nütüjaain saa'u Jesús tü naashajaajiraakat achiki, müshi nia namüin:
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Ja'itaina ko'uin jia, nnojoliishii jia e'rüin. Ja'itaina kache'ein, nnojoliishii jia aapüin. Soto jaa'in wanaa sümaa
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 tekirüin 5.000 wayuu süka tü ja'raisükat pan. ¿Jera katto'ui tü süpütaalakat? —nümakalaka namüin.
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 —Je soto jaa'in wanaa sümaa tekirüin 4.000 wayuu süka tü akaratshisükat pan. ¿Jera katto'ui tü süpütaalakat? —nümakalaka namüin.
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 —¿Nnojoliyüttaaja'a jiyaawatüin aa'u tü tekirajeekat anain jia? —nümakalaka Jesús namüin.
21 Então Jesus perguntou:
22 Antüshi Jesús namaa na nikirajüinkana sulu'umüin tü pueulo kanüliakat Betsaida. Süntirakalaka wane wayuuirua wane wayuu mo'usai nünainmüin sünain süchuntüin nümüin shii'iree ni'itaain najapü nünain süpüla anainjachin nia nütüma.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Najattakalaka Jesús chi mo'usaikai süka najapü anooipa'a suulia tü pueulokot. Shiasa süchikijee ni'itaain nuwaa sünain no'u chi mo'usaikai sümaa ni'itaain najapü nünain, nüsakirakalaka nia:
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Eirakawa'ain müshi chi wayuukai:
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Ni'itaakalaka Jesús najapü nüchikua sünain no'u chi wayuukai. Ko'uichipa joolu'u chi mo'usaipü'ükai. Eirakawa'ain müshi nia sünain ja'yain süpüshua nüpüleerua.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Nümakalaka Jesús nümüin:
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Nu'unakalaka joolu'u Jesús namaa na nikirajüinkana eemüin tü pueulokalüirua cha'aya sulu'u tü mmakat sü'ütpa'a Cesarea de Filipo. Je wopulu'u, nümakalaka Jesús namüin:
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Nasouktakalaka ni'ipajee:
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 —Jama jiakana, ¿jarai taya jaajüin? —nümakalaka namüin.
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Ni'ika aa'inchii joo Jesús na nikirajüinkana sünain nümüin namüin:
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Nu'ttakalaka Jesús sünain ekirajaa na nikirajüinkana süchiki süpüshua tü aa'inneetkat nüka mapeena sünain nümüin namüin: “Nücheküin chi Maleiwakai süpüleerua müliainjachin ma'i tayakai, chi Shipayakai Wayuu. Ayouktüneechi taya natüma na laülaayuushiikana naa'u na judíokana, oo'ulaka natüma na laülaayuushiikana na'akajee na sacerdote judíokana, oo'ulaka natüma na karalouktamaajanakana. O'utinneechi aa'in taya natüma. Je so'u apünüin ka'i süchikijee tia, oso'ire'enneechi aa'in taya”, nümakalaka namüin.
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Ja'yashitpa joo tü nünüikikat namüin, nnojolüitpa nunujulüin achiki noulia. Najattünakalaka Jesús nütüma Pedro mamüin aka türa süpüla nüchiaainjachin nia.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Nujununujaakalaka Jesús nuulia Pedro sünain niirakaain namüin na nikirajüinkana. Nüchiajaakalaka Pedro sünain nümüin nümüin:
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Neenakakalaka tü wattakat saalin wayuu oo'ulaka na nikirajüinkana nünainmüin sünain maa namüin:
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Chi eekai niyouktüin taya süka naa'inmajiraweein nukuaippa suulia ouktaa, amülouijeerü nukuaippa süpüshua. Otta chi wayuu eekai naapajiraain nukuaippa süpüla ni'yataainjachin tamüin sünain aküjaa tachiki, mayaashije o'utüneechin aa'in sünainjee tia, ayateechi o'tte'ennüin tatüma.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 — ausente —
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 — ausente —
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Je maa'ulu yaa, shiimüin sünain kaainjalain wayuu süpüshua je sünain shiyouktüin Maleiwa. Alu'ujasa so'u chi ka'i tale'ejeechikai o'u tayakai, chi Shipayakai Wayuu, chajee eejee chi Tashikai Maleiwa, warattuuleerü tü mmakat, süka eeinjanain na aapiee nüma'anajeejanakana Maleiwa tamaa. Je chi eekai nnojolin jamajachin taya nümüin maa'ulu yaa, chi eekai japülin süka tanüiki, nnojoleechi jamajachin tamü'inya so'u ka'ikat tia —nümakalaka Jesús namüin.
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.