Marcos 15

Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Shiasa mapa ja'yuupa, outkajaashii nachikua na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana, na laülaayuushiikana naa'u na judíokana, na karalouktamaajanakana, oo'ulaka napüshua na waneeirua laülaayuu judío sulu'ukana tü kanüliakat Sanedrín. Naashajaajiraain süchiki tü naa'inrüinjatkat süpüla no'utirüinjatüin naa'in Jesús. No'unitkalaka Jesús sünain kapüin nia natüma nünainmüin Pilato chi Romaje'ewaikai sülaülashikai tü mmakat Judea so'u ka'ikat tia.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 —¿Pia'aya chi Aluwataashikai saa'u wayuu judío? —nümakalaka Pilato nümüin.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Naküjakalaka na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana nümüin Pilato sünain naa'inrüin Jesús wainma kasa mojusü naajüin.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Nümakalaka Pilato nümüin Jesús:
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Otta müshia Jesús, ko'utüshi ne'e nuulia. Tanataakalaka naa'in chi sülaülashikai mma sükajee tia.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Waneepia su'unna'awai tü Pascuakat, natüjainsü na judíokana taashiwalinjachin wane püreesashi nütüma chi sülaülashikai mma, chi naneekakai na wayuukana süpüla taashii.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Je wanaa sümaa tia, eeshi wane wayuu kanüliashi Barrabás, püreesashi nia namaa na nüpüshikana, na o'utüshiikana saa'in wayuu sünain ashutaa saa'u tü sülaülakat mma.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Süntakalaka joo tü wattakat saalii wayuu nünainmüin Pilato süpüla achuntaa süpüleerua naa'inrüinjatüin tü naa'inrapü'ükat namüin.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 —¿Jücheküin süpüleerua niainjachin tajütüin joolu'u chi Aluwataashikai saa'u wayuu judío? —nümakalaka Pilato sümüin.
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Anasü nümüin Pilato müleka taashire Jesús, süka nütüjaain naa'u na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana sünain naapuushin Jesús sükajee ne'e na'ürülaain nünain.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Otta na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana, najütüin wane wayuuirua sa'akamüin tü wattakat saalin wayuu süpüla nashüküjainjatüin shia süpüla süchuntüin nümüin Pilato niainjachin taashin Barrabás.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Nüsakirakalaka Pilato naya:
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Süsouktakalaka tü wayuukolüirua süpüshua nümüin:
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Nümakalaka Pilato sümüin:
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Otta Pilato, süka nücheküin süpüleerua talatüinjatüin saa'in tü wayuukolüirua nüka, nüjütirakalaka joo Barrabás nanainmüin. Naapakalaka joo Jesús sümüin tü nusurulaatsekalüirua süpüla na'yaajüinjachin nia je süpüla nakacherüinjachin nia sünain kuruusa süpüla ouktaa.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Nu'uninnakalaka Jesús sütüma tü nusurulaatsekalüirua Pilato sulu'umüin tü laülaapiakat. Seenajakalaka tü waneeirua surulaatkalüirua süpüla shi'rajüinjatüin nukua Jesús.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Sa'atakalaka wane ashe'inyüü anasü nünain, jepisiiyaa, maa aka saa'in nüshe'in wane aluwataai saa'u mma, süpüla shime'erainpalain nia. Shi'itaakalaka wane kotse keimsesü saa'u nikii.
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 O'ttüsü tü surulaatkalüirua sünain maa:
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Shi'yaajakalaka nia kojuyatua nüralo'upünaa süka wane waraaratchon. Süsapainyo'ukayaakalaka nümülatu'u sünain na'waajayaain nia.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Shiasa süchikijee shime'erainpalain nia, saakatüin tü ashe'inyüü anasükat sa'atakat paala nünain. Sa'atüin tü nüshe'inkat nünain süchikua süpüla su'unirüinjachin nia yalajee yala süpüla sükacherüinjachin nia süpüla ouktaa.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Wanaa sümaa nu'uninnüin Jesús natüma na surulaatkana eemüinjachire nükachennüinjachin natüma, antüshi Jerusalénmüin wane wayuu Cireneje'ewai kanüliashi Simón, chi nüshikai Alejandro oo'ulaka Rufo. Nüta'ünnakalaka joo natüma na surulaatkana süpüla nülü'üjainjatüin tü wunu'u akachennüinjachikat anain Jesús.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 No'unirakalaka Jesús eemüin wane wutai kanüliasü Gólgota, “Ekiyüükat” malu'ut tia.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Je chamüin cha'aya, naapüin na surulaatkana nümüin Jesús wane wiino ka'akasü “mirra” süpüla nüsüinjatüin. Otta niyouktüin shia.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Nayasa'a na surulaatkana süchikijee nakacherüin Jesús sünain tü kuruusakat, nashantanajiraakalaka saa'u tü nüshe'inkat süpüla natüjaainjatüin saa'u jaralin makatüinjachin apüla süpüshi tü nüshe'inkat wane'ewai nakua.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Akachennüshi Jesús maa aka yaamüin ka'ikat.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Eesü ashajünüin tü kasalajanakat anainjee nia sünain wane taapüla akachennüsü iipünaa sünain tü kuruusa kanainkat nia. Müsü mayaa: ANII CHI ALUWATAASHIKAI SAA'U WAYUU JUDÍO.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Je nümaa Jesús, akachennüshii piamashii wayuu ka'ruwarannuu o'utünüinjanakana aa'in wanaa nümaa. Akachennüshi wane nikialu'ujee oo'ulaka wane nüpe'eru'ujee.
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 Je sükajee tia, shikeraajüin tü ashajünakat paala nüchiki Jesús sünain maa: “Nia'aya wane kaainjaraiya saashin wayuu”, makat.
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Tü wayuu eekai sülatüin nü'ünnaa Jesús, eirakaasü nümüin sümaa mojuin sünüiki nümüin mayaa:
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 ¿Jamaka'a nnojoika'a püshakatüin saa'ujee tü kuruusakat süpüla nnojolinjachin ouktüin pia? —sümakalaka tü wayuukolüirua nümüin Jesús.
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Akaata'aya nanüiki na laülaashiikana na'akajee na sacerdote judíokana je na karalouktamaajanakana sünain neme'erainpalain nia. Namajiraakalaka:
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Nia Cristo chi Aluwataashikai saa'u tü wayuu Israelkalüirua naajüin. Müleka nüshakatüle joolu'u saa'ujee tü kuruusakat, anoujeena waya nünain —namakalaka.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Shiasa maa aka kale'o, epiyuushijaasü mmapa'akat süpüshua, awasaja'aleesia maa aka aliika.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Shiasa aliuukapa ka'ikat, nu'waatakalaka Jesús sünain emetuluin nünüiki sünain nümüin: “Eloi, Eloi, ¿lama sabactani?”. (Je tüü, malu'ut: “Tamaleiwasee, Tamaleiwasee, ¿jamüshi pia püpütaka'a taya tamüiwa?”, müsü.)
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Je saapapa nünüiki Jesús wane wayuuirua sha'washawatsü nü'ütpa'a, müsü shia:
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Awataa müshia wane wayuu sünain asaajaa wane maawüi ocholotinnüsü shiroku wane asüüshi jashü'üsü shi'iru'usü wane lumia süpüla shi'itaanüinjatüin sünain niimata Jesús. Nümakalaka chi wayuukai:
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Nu'waatakalaka emetut Jesús nüchikua nümüin Maleiwa. Ouktakalaka nia süchikijee.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Je sulu'u tü a'waajüleekat Maleiwa wanaa ma'i sümaa ouktüin Jesús, asüküijaasü pasanainpünaa sünain tü kuluulu so'ulujunakat tü paü shiinalu'usükat.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Je chi sülaülashikai surulaat sha'watakai nümülatu'u Jesús, naapapa nikiise Jesús je ni'rapa nia sünain ouktaa, nümakalaka:
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 — ausente —
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 — ausente —
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 — ausente —
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 — ausente —
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Niasa'a Pilato, süka nnojolüin niyaawatüin naa'u Jesús sünain ouktüichipain, nüsakirüin wane sülaülashi surulaat soo'opünaa tia.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Shiasa nütüjaapa saa'u sünain ouktüichipain Jesús, naapüin nümüin José süpüla nüshakatirüinjachin müliashii saa'ujee kuruusakat.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Je José, nikeraajatüjülia wane kuluulu kanüliasü “linoin”. Nüshakatirakalaka müliashii sünain nüko'oloin nia süka tü kuluutkot. Eejatüja'a wane woowira akumajiruushi paala nütüma José sulu'u wane ipa müle'o süpüla nüpüshi. Akumajuushi tü shirousekat süka wane ipa müle'o. Ni'itaakalaka müliashii sulu'u tü woowirakat sünain nüsürülüin tü woowirakat süka tü ipakat.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 E'nnüsü sütüma María Magdalena oo'ulaka María tü niikat José eejachire ni'itaanüin müliashii.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.