Atos 27
Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NTLH
1 Je sümünapa wamüin: “Anashii najütünüle chamüin sulu'umüin tü mmakat Italia”, naapünakalaka Pablo namaa na waneeinnua püreesashiikana najapulu'u wane sülaülashi poloo shikii surulaat sulu'ujee tü waneekat shi'ipapa'a surulaat kanüliakat Nusurulaatse César münüin. Je chi sülaülashikai surulaat, Julio nünülia.
1 Ficou resolvido que devíamos embarcar para a Itália. Então entregaram Paulo e os outros presos a Júlio, um oficial romano que era do batalhão chamado “Batalhão do Imperador”.
2 O'unüshiijese'e waya sulu'u wane anua cheje'ewat sulu'ujee tü pueulokat Adramitio, wane anua yapairü ma'i süpüla o'unaa sulu'umüin tü süsha'wajülekalüirua anua cha'aya Asia. Je eejachi wamaa Aristarco, wane wayuu cheje'ewai sulu'u tü pueulokat Tesalónica sulu'u tü mmakat Macedonia.
2 Nós embarcamos num navio da cidade de Adramítio, que estava pronto para navegar para os portos da província da Ásia. E assim começamos a viagem. Aristarco, um macedônio da cidade de Tessalônica, estava conosco.
3 Je watta'amüin, antüshii waya sulu'umüin tü süsha'wajülekat anua cha'aya Sidón, eejachire naa'inrüin Julio wane kasa anasü nümüin Pablo sünain nuu'ulaain nia nuwaraijaain saa'u tü nütünajunnuukat otta naapünajachin amüin natüma tü cho'ujaakat nümüin.
3 No dia seguinte chegamos ao porto de Sidom. Júlio tratava Paulo com bondade e lhe deu licença para ir ver os seus amigos e receber deles o que precisava.
4 Ojuittüin waya yalejee Sidónjee, asira'iraashii waya sümaalu'upünaa tü mma kanüliakat Chipre, pasanainkat sünain palaakat, suulia tü jouktaikat süka wapanapajeein shia.
4 Depois de sairmos de Sidom, navegamos ao norte da ilha de Chipre a fim de evitar os ventos que estavam soprando contra nós.
5 Je alatüin waya sü'ütpünaa tü mmakat Cilicia otta Panfilia, antüshii waya Miramüin, wane pueulo sulu'u tü mmakat Licia.
5 Atravessamos o mar em frente ao litoral da região da Cilícia e província da Panfília e chegamos a Mirra, uma cidade da província da Lícia.
6 Je yala, chi sülaülashikai surulaat, nünta anainrü wane anua cheje'ewat sulu'ujee tü pueulokat Alejandría o'unajatü Italiamüin. Je no'onooje'etkalaka waya sulu'u süpüla ayatajanain waya sünain tü o'unaakat.
6 Ali o oficial romano encontrou um navio da cidade de Alexandria, que ia para a Itália, e nos fez embarcar nele.
7 Süpüla kojuya ka'i ayatshii waya o'unanajüin sümaa nnojoliin wountaataain akua sütüma tü jouktaikat. Antüshiija'a waya mojusheeka sü'ülümüin tü pueulokat Gnido. Je süka mojulaajüin tü jouktaikat wamüin, chakualajaashii waya suulia, wasaajaain shiyaama'apünaa Creta, tü mma pasanainkat sünain palaakat. Alatüin waya sü'ütpünaa tü mmakat Salmón, asira'iraashii waya sümaalu'u Creta,
7 Navegamos bem devagar vários dias e com grande dificuldade chegamos em frente da cidade de Cnido. Como o vento não nos deixava continuar naquela direção, passamos pelo cabo Salmona da ilha de Creta e seguimos pelo lado sul daquela ilha, o qual é protegido dos ventos.
8 antatataalain waya mojusheeka sulu'umüin wane mma yaa'aya ne'e sulu'u Creta kanüliasü Buenos Puertos, sü'ütpa'asü tü pueulokat Lasea.
8 Assim fomos navegando bem perto do litoral e, ainda com dificuldade, chegamos a um lugar chamado “Bons Portos”, perto da cidade de Laseia.
9 Je süka wattairüin saalin ka'i tü alatakat, mojutaairü saa'in o'unaa shirokupünaa tü palaakat süka sülü'ülaain süka'iya tü juyapuulin mmapa'akat. Shiimain tüü, süka sülatüirüin tü ka'i saamajakat o'u tü judíokalüirua juya'wai. Müshijase'e naashalaain Pablo namaa süpüla jimatajanain waya yala'aya.
9 Ficamos ali muito tempo, e tornou-se perigoso continuar a viagem porque o inverno estava chegando . Então Paulo avisou:
10 Müshi nia namüin:
10 — Homens, estou vendo que daqui para diante a nossa viagem será perigosa. Haverá grandes prejuízos não somente com o navio e com a sua carga, mas também haverá perda de vidas.
11 Je chi sülaülashikai surulaat, nia noonooka amaa ma'i chi sülaülashikai otta chi suchupeetsekai tü anuakat nuulia Pablo.
11 Mas o oficial romano tinha mais confiança no capitão e no dono do navio do que em Paulo.
12 Je süka mojuin tü süsha'wajülekat anua yala süpüla walatirajatüin yala tü juyapuulin mmakat, kojuya na paa'inwakana sünain shia'inya anain wojuittajanain yalejee je woo'ulaküinjanain wantüin Fenicemüin, wane mma'yaa sulu'u Creta, süka eein wane süsha'wajüle anua yala eere kaanüküin tü mmakat süpüla tü palaakat. Je tüü, kache'esü, wane süche'ekat wopumüinsü palaapünaalu'u otta wane süche'ewala'atakat wopumüinsü uuchipünaalu'u. Anteeshii waya yalamüin süpüla walatirajatüin tü juyapuuliikat yala'aya.
12 O porto não era bom para passar o inverno. Por isso a maioria achava que devíamos sair dali e tentar chegar a Fênix. Essa cidade é um porto de Creta que tem um lado para o sudoeste e o outro para o noroeste. E eles achavam que poderíamos passar o inverno ali.
13 Je süka suwawalaain jiyatta'a wane jouktai uuchijeekana, anayaairü süpüla ayatüin waya sünain o'unaa naajüin. Najaraittüinjese'e süchukua'a sulu'umüin tü anuakat tü karapinkat. O'unüshii waya sünain pejepünaainja'a waya sünain sotkat palaa.
13 Começou a soprar do sul um vento fraco, e por isso eles pensaram que podiam fazer o que tinham planejado. Levantamos âncora e fomos navegando o mais perto possível do litoral de Creta.
14 Je yaaulerü süchikijee wojuittüin, antüsü wane wawai wanain, palaajeekuat wiinnaalu'u, sünainjeejatü tü mmakat. Shi'yaatirüinjase'e ma'i tü anuakat wamaa.
14 Mas, de repente, um vento muito forte, chamado “Nordeste”, veio da ilha
15 Otta sülü'üjüinjase'e waya. Je süka isain wachikü shi'ipapa'akain watüma tü anuakat shi'ipajee tü wawaikat, waawalüitpa wakuaippa süpüla tü wawaikat, eepünaale ne'e waya sülü'üjüin.
15 e arrastou o navio de tal maneira, que não pudemos fazer com que ele seguisse na direção certa. Por isso desistimos e deixamos que o vento nos levasse.
16 Alatüshii waya shiyaama'apünaa wane mmachan pasanain sünain palaakat, kanüliasü Cauda, eejatüle jiyattain saa'in tü wawaikat. Je süchipünaa wainma wamüliala, wainküin wo'ote'erüin sulu'umüin tü anuakat tü anuachan sükorolokat.
16 Para escaparmos do vento, passamos ao sul de uma pequena ilha chamada Cauda. Ali, com muita dificuldade, conseguimos recolher o bote do navio.
17 O'otooin shia watüma, wakaalajüin tü anuakat süka jiiku suulia saawaja'alaain sükorolo süpüla su'walakajaain. Je mapa süka mmolüin naya seema sütüka'alaain tü anuakat sünain tü mma kanüliakat Sirte, wane jasai ko'oyotsü süle'eru'u palaakat, nasiratitkalaka tü uniakat unapümüinkana'aya suulia tü wawaikat. Je noo'ulaakalaka tü anuakat su'unüin sütüma tü wawaikat.
17 Os marinheiros levantaram o bote para dentro do navio e amarraram o casco do navio com cordas grossas. Estavam com medo de que o navio fosse arrastado para os bancos de areia que ficam perto do litoral da Líbia. Então desceram as velas e deixaram que o navio fosse levado pelo vento.
18 Je waneemüin ka'ikat, ayatsü katsüin woo'omüin tü wawaikat, nojunüitkalaka süpüshi süise tü anuakat shirokumüin tü palaakat süpüla jamaamainjatüin shia.
18 E a terrível tempestade continuou. No dia seguinte começaram a jogar a carga no mar.
19 Je apünüinpa ka'i sünain waraittüin waya, na anuapü'ükanaya ne'e, nojunataainja'aya tü sükorolokot tü anuakat, tü nnojotkat ja'ijaain ma'i.
19 E, no outro dia, os marinheiros, com as próprias mãos, jogaram no mar uma parte do equipamento do navio.
20 Süpüla kojuya ka'i, nnojoishi ee'iyalaain chi ka'ikai otta tü jolotsükalüirua. Je sütümajee tü wawaikat, a'yaatirakat ma'i wamaa tü anuakat, nnojolüitpa we'itaain sünain wo'ttaainjanain.
20 Durante muitos dias não pudemos ver o sol nem as estrelas, e o vento continuava soprando forte. Finalmente perdemos toda a esperança de nos salvarmos.
21 Je süka kojuyain ka'i walatitkat sümaa nnojolüin kasain weküin, nütamaakalaka Pablo sünain nüsha'walaain pasanain wanain wapüshua'a. Müshi nia:
21 Fazia muito tempo que eles não comiam nada. Então Paulo ficou de pé no meio deles e disse: — Homens, vocês deviam ter dado atenção ao que eu disse e ter ficado em Creta; e assim não teríamos tido toda esta perda e este prejuízo.
22 Je joolu'u, ¡jalia jia! ¡Jüchechera jaa'in! Süka jamüin, nnojoleerü jaralüin ouktüin ja'akajee, mayaainje'e shieerüin amüloulin tü anuakat woulia.
22 Mas agora peço que tenham coragem. Ninguém vai morrer; vamos perder somente o navio.
23 Aipa'inka, ee'iyataashi tamüin wane aapiee nüma'anajeejachi chi Maleiwakai, chi Maleiwa laülaakai taa'u sulu'u taa'inrüin nümüin tü kasa kojutkat aka nia tatüma.
23 Digo isso porque, na noite passada, um anjo do Deus a quem pertenço e sirvo apareceu a mim
24 Müshi nia tamüin: “Pabloo, nnojo mmolüin pia. Nnojoleechi pia nuu'ulaain Maleiwakai ouktüin süka püntajachi'inya ma'i nümülatu'umüin César, chi laülaashikai, süpüla püsouktüinjachin paa'ujiraa. Otta pünainjee, nnojoleerü nuu'ulaain Maleiwakai ouktüin tü wayuukalüirua yaakat pümaa sulu'u tü anuakat”.
24 e disse: “Paulo, não tenha medo! Você precisa ir até a presença do Imperador. E Deus, na sua bondade, já lhe deu a vida de todos os que estão viajando com você.”
25 Je sünainjee tü nümakat tamüin, tamüshii jia: ¡Jalia jia, wayuuinnuaa! ¡Jüchechera jaa'in! Tanoujain sünain müinjatü'inya wakuaippa nütüma Maleiwakai maa aka tü münakat tamüin.
25 Por isso, homens, tenham coragem! Eu confio em Deus e estou certo de que ele vai fazer o que me disse.
26 Shiasa sütükaajeerüinja'a tü anuakat wamaa saa'ujee wane mma pasanain sünain tü palaakat.
26 Porém vamos ser arrastados para alguma ilha.
27 Shiasa'a so'u wane ai, shikeraajapa tü polookat pienchimüin ai waa'u sünain tü o'unaakat, sünain walü'üjaatünakuu wamünüin sütüma tü jouktaikat shirokupünaa tü palaa kanüliakat Adriático, maa aka süse'eru'u aikat, antajüsü nale'eru'umüin na anuapü'ükana sünain pejein waya sünain sot tü palaakat.
27 Duas semanas depois, à noite, continuávamos sendo levados pela tempestade no mar Mediterrâneo. Mais ou menos à meia-noite, os marinheiros começaram a sentir que estávamos chegando perto de terra.
28 Noo'ulakakalaka je'tsüin shiinot tü palaakat, eekalaka shia piama shikii tüna. Je mamüin aka türa, noo'ulaküin shia süchukua'aya je eekalaka shia poloo ja'ralimüin tüna.
28 Então jogaram no mar uma corda com um peso na ponta e viram que a água ali tinha trinta e seis metros de fundura. Mais adiante tornaram a medir, e deu vinte e sete metros.
29 Je süka mmolüin naya seema no'onoojüin saa'u tü ipa joyojoyotkat shiroku palaa, nojutüin pienchisü karapin. Yaasü shia nojutüin süchiiruajee tü anuakat süpüla shiiyalajüinjatüin sukua. Je shapaatüsü ma'i naa'inrua shii'iree ja'yuumaatüin.
29 Eles ficaram com muito medo de que o navio fosse bater contra as rochas. Por isso jogaram quatro âncoras da parte de trás do navio e oraram para que amanhecesse logo.
30 Nayasa'a na anuapü'ükana, a'luwataweesü naa'inrua sulu'ujee tü anuakat. Nojutirüinjase'e shirokumüin palaakat tü anuachan sükorolokot tü anuakat sümaa shiayaainjatüin nayurulüin, süpüleeruajee tü anuakat, tü süpükalüirua tü karapinkalüirua.
30 Aí os marinheiros tentaram escapar do navio. Baixaram o bote no mar, fingindo que iam jogar âncoras da parte da frente do navio.
31 Niasa'a Pablo, naapitkalaka chi sülaülashikai surulaat otta na nüsurulaatsekana sünain nümüin namüin:
31 Então Paulo disse ao oficial romano e aos soldados: — Se os marinheiros não ficarem no navio, vocês não poderão se salvar.
32 Na'yonoojookalaka na surulaatkana tü süpükat tü anuachankat sünainjee tü anuakat sünain najünaain süchikü.
32 Aí os soldados cortaram as cordas que prendiam o bote e o largaram no mar.
33 Je eeiwa'aya aikat, Pablo, naashajaa amaana naya napüshua'a süpüla neküinjanain. Müshi nia namüin:
33 De madrugada Paulo pediu a todos que comessem alguma coisa e disse: — Já faz catorze dias que vocês estão esperando e durante este tempo não comeram nada.
34 Anashii müleka jiküle jütsinru'uiwa jia süpüla jiyu'laainjanain suulia tüü süka anakat akuaippa. Nnojoleechisa jaralin jamüin, eeyaa ne'e jaraleechin pasiruwain.
34 Agora comam alguma coisa, por favor. Vocês precisam se alimentar para poder continuar vivendo. Pois ninguém vai perder nem mesmo um fio de cabelo.
35 Je süchikijee nümüin tüü, naapaainjese'e wane pan sünain naapüin analu'ut nümüin Maleiwakai saa'u yala no'upala napüshua'ale'eya. Je sünain nüshataain shia, ekaaja'a nümüin.
35 Em seguida Paulo pegou pão e deu graças a Deus diante de todos. Depois partiu o pão e começou a comer.
36 Je yalejee, atütülaashii naya napüshua'a sünain eka'iree. Neküinakalaja'aka napüshua'a.
36 Então eles ficaram com mais coragem e também comeram.
37 Eeshii waya wapüshua'a 276 sulu'u tü anuakat.
37 No navio éramos ao todo duzentas e setenta e seis pessoas.
38 Ne'ikapa naa'in sünain ekaa, nojunüin tü trigokat shirokumüin tü palaakat süpüla jamaamainjatüin tü anuakat.
38 Depois que todos comeram, jogaram o trigo no mar para que o navio ficasse mais leve.
39 Je ja'yuupa, na anuapü'ükana, nnojotsü nayaawatüin tü mmakat eejanale waya. Akatsa'a shiain ne'rüin wane sot tü palaakat jutatshiisü eere kaanüküin tü mmakat süpüla tü palaakat. Shiajase'e naapaaka sulu'u shiain anain noo'ulaküinjatüin nawatirüin tü anuakat sünainmüin tü sotkat palaa.
39 Quando amanheceu, os marinheiros não reconheceram a terra, mas viram uma baía onde havia uma praia. Então resolveram fazer o possível para encalhar o navio lá.
40 Na'yonoojooinjese'e tü süpükalüirua tü karapinkalüirua sünain noo'ulaain shiairua yala'aya. Je nasiwatakalaka tü wunu'u apala'ijiakat sunut tü anuakat süpüla ne'itaainjatüin shia süchukua'a shirokumüin tü palaakat. Nawatalüin iipünaamüin, süpüla tü jouktaikat, tü unia yaakat süpüleeruajee, chakualiikalaka wasünajüin sünain tü sotkat palaa.
40 Eles cortaram as cordas das âncoras, e as largaram no mar, e desamarraram os lemes. Em seguida suspenderam a vela do lado dianteiro, para que pudessem seguir na direção da praia.
41 Shiasa'a ne'e tü anuakat, so'otookalaka saa'u tü jasai ko'otüsükat süle'eru'u tü palaakat, eejatüle sütükaain. Yalaairaja'a shia ju'ttüin süka shi'ichikat sünain tü mmakat. Yaakalia ojuichajüin sa'ata tü anuakat yaa süchiiruajee sütüma sütsin tü süshikat palaa.
41 Mas o navio bateu num banco de areia e ficou encalhado. A parte da frente ficou presa, e a de trás começou a ser arrebentada pela força das ondas.
42 Nayasa'a na surulaatkana, jülüjasü naa'in no'uteein naa'in na püreesashiikana suulia isajüin naya shirokupünaa tü palaakat.
42 Os soldados combinaram matar todos os prisioneiros, para que nenhum pudesse chegar até a praia e fugir.
43 Akatsa'a nnojolin nuu'ulaain chi sülaülashikai surulaat naa'inrajatüin shia süka kateein no'u Pablo nütüma. Shiakalaka ne'e naapa ekii nojunuujaainjanain palajana shirokumüin tü palaakat na eekai natüjüin katünaa süpüla nantajanain jososhiipa'amüin.
43 Mas o oficial romano queria salvar Paulo e não deixou que fizessem isso. Pelo contrário, mandou que todos os que soubessem nadar fossem os primeiros a se jogar na água e a nadar até a praia.
44 Otta na waneeinnua, no'unajanain süka taapüla otta süka sa'ata'ata tü anuakat. Je mayaa, antüshii waya wapüshua'a jososhiipa'amüin süka anakat akuaippa.
44 E mandou também que os outros se salvassem, segurando-se em tábuas ou em pedaços do navio. E foi assim que todos nós chegamos a terra sãos e salvos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.