Atos 24
Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NVT
1 Sülatapa ja'rai ka'i süchikijee, Ananías, chi laülaashikai napüleerua na sacerdotekana, antüshi Cesareamüin namaa no'uluku na laülaayuukana naa'u na judíokana. Je namaa, antüshi wane wayuu pütchipü'ü, kanüliashi Tértulo. Naainnua, antüshii süpüla aküjaa nüchikü Pablo nümülatu'umüin Félix chi laülaashikai sulu'u Judea.
1 Cinco dias depois, o sumo sacerdote Ananias chegou com alguns dos líderes do povo e um advogado chamado Tértulo para exporem ao governador sua causa contra Paulo.
2 Ayu'nnüin Pablo namülatu'umüin, o'ttotüjüitta'aya Tértulo sünain maa nüliajatü Pablo nümüin Félix:
2 Quando Paulo foi chamado, Tértulo apresentou as acusações: “Excelentíssimo Félix, o senhor tem proporcionado a nós, judeus, um longo período de paz e, com perspicácia, tem realizado reformas que muito nos beneficiam.
3 Eepünaale waya, we'rüin waneepia tü paa'inrakat. Je soo'opünaa, talatüsü ma'i waa'in pümaa.
3 Por todas essas coisas nós lhe somos extremamente gratos.
4 Je suulia kajajüin tatüma pükuaippa süchiirua tü waashajaainjatkat achikü pümüin, tachuntüin pümüin kapülainjanain waya paa'in sünain paapajüinjatüin wanüikü motso'o.
4 Contudo, não desejo tomar seu tempo, por isso peço sua atenção apenas por um momento.
5 “Wayuukai chii wamüin, süchi'rashi ma'i tü wayuukalüirua. Nü'üta achiküt mmakat sünain niiwa'ajüin saa'in tü judíokalüirua sükajee tü nikirajakat anain. Otta nia'yaa, shikiipü'üjanashi tü nümaajatkalüirua chi Nazaretje'ewaikai.
5 Constatamos que este homem é um perturbador, que vive causando tumultos entre os judeus de todo o mundo. É o principal líder da seita conhecida como os Nazarenos.
6 Otta nuu'ulaküin naa'inrüin wane kasa mojushiikat atüma nümüin Maleiwa tü miichi a'waajüleekat nia, tü anuu wata'üla anainjee nia. Wekeraajüinjatüyaakaije'e tü nükuaippakat sükajee tü e'itaanakat wapüleerua wayakana judíokana,
6 Quando o prendemos, estava tentando profanar o templo. Nós queríamos julgá-lo de acordo com nossa lei,
7 niataalakalaka emenaain Lisias, chi sülaülashikai surulaat, sünain niyujaain nia wama'anajee.
7 mas Lísias, o comandante do regimento, usou de força e o tirou de nossas mãos,
8 Müshi nia wamüin sünain nantajanain pünainmüin piakai, na aküjashiikana nüchikü chi wayuukai. Pütüjaweerü aa'u sünain shiimain tü wamakat nüchikü püsakiijapa nia soo'opünaa”.
8 e ordenou a nós, os acusadores, que nos apresentássemos perante o senhor. Nossas acusações poderão ser confirmadas quando o senhor interrogar Paulo pessoalmente”.
9 Je napüshua'a na judío eejanakana yala, wanaawasü nanüikü nümaa Tértulo noo'omüin Pablo.
9 Os outros judeus concordaram e declararam ser verdadeiro o que Tértulo tinha dito.
10 Je chi sülaülashikai tü mmakat, nüchuntakalaka süka najapü nümüin Pablo naashajaainjachin. Je Pablo müshi yaa:
10 Quando Paulo recebeu um sinal do governador para falar, disse: “Sei que o senhor tem julgado questões dos judeus há muitos anos e, portanto, apresento-lhe minha defesa de bom grado.
11 Maa aka sümüneerüin pümüin, püsakiijale süchiirua, polooichi ma'i ne'e taya ka'i piammüin süchiiruajee tantüin Jerusalénmüin süpüla a'waajaa Maleiwakai.
11 O senhor poderá verificar com facilidade que cheguei a Jerusalém não mais que doze dias atrás para adorar no templo.
12 Nnojoishi taya antüna aa'u sünain aa'ayajirawaa sümaa jaralü yaa, nnojoishi taya eiwa'ajüin saa'in wayuu apülaa cha'aya sulu'u tü a'waajüleekat Maleiwa. Ja'itakaja'a sulu'u tü ekirajüleekat na judíokana, ja'itakaja'a sainküinpünaa tü pueulokat cha'aya Jerusalén, nnojoishi taya antüna aa'u sünain aa'inraa tü aa'ayajirawaakat otta tü eiwa'ajaakat saa'in wayuu.
12 Meus acusadores não me encontraram discutindo com ninguém no templo, nem causando tumulto em nenhuma sinagoga, nem nas ruas da cidade.
13 Wayuukat tüüirua, isasü süchikü shii'iyatüinjatüin pümüin sünain shiimain tü süküjakat anainjee tachikü.
13 Eles não podem provar as acusações que fazem contra mim.
14 “Shiainja'a nnojolüin taattajaa aa'u puulia sünain shiain too'ulaküin tü akuaippaa kanüliakat Wopu Jeket, tü anuu shokotüin naajüin. Too'ulaküin shia süpüla kojutüinjachin tatüma chi Maleiwakai, Namaleiwasekai na tatuushinuukana, süka tü taa'inrakat nümüin. Je nnojoishi taya oo'ulaain suulia tanoujain sünain süpüshua'a tü ashajuushikat nütüma Moisés otta natüma na nünüikimaajanakana Maleiwa sulu'u tü karaloukta nüchikimaajatkat Maleiwa.
14 “Reconheço, porém, que sou seguidor do Caminho, que eles chamam de seita. Adoro o Deus de nossos antepassados e creio firmemente na lei judaica e em tudo que está escrito nos profetas.
15 Otta taya'yaa, anoujashi nünain Maleiwa sümaa ka'atapalain taya nünain maja'a aka nayakana ka'atapalain sünain süso'iraajeerüin aa'in tü wayuu ouktüsükalüirua, makat aka wayuu eekai saa'inrüin tü anasükat otta türa eekai saa'inrüin tü mojusükat.
15 Tenho em Deus a mesma esperança destes homens, de que ele ressuscitará tanto os justos como os injustos.
16 Müshijase'e taya achajaain süchikü waneepia aneein taa'in nümaa Maleiwa otta sümaa wayuu suulia kasajüin saamatajüin atüma taa'in.
16 Por isso, procuro sempre manter a consciência limpa diante de Deus e dos homens.
17 “Süchikijee jera juya waraittüin taya sulu'upünaa wane mmairua, ouyantüshi taya tachukua'a toumainru'u süpüla asülajaa neerü namüin na wayuu judío müliashiikana otta sünain aapaa kasa nümüin Maleiwakai.
17 “Depois de estar ausente por vários anos, voltei a Jerusalém com dinheiro para ajudar meu povo e apresentar ofertas.
18 Shiakaja'a ma'i ne'e taa'inrüin tü aapaakat kasa nümüin Maleiwakai sulu'u tü a'waajüleekat, süchikijee paala taa'inrüin tü ni'itaakat Moisés wapüleerua, tü uleinjatkat akajee wakuaippa nu'upala Maleiwakai. Eejachi taya napüla wane judíoirua cheje'ewalii sulu'ujee tü mmakat Asia, nnojolüinja'a eejatüin wainma wayuu tamaa, nnojoishi taya eiwa'ajüin saa'in jaralü yaa'aya.
18 Meus acusadores me viram no templo depois que completei minha cerimônia de purificação. Não havia multidão nenhuma ao meu redor e nenhum tumulto.
19 Naya anakaja'a süpüla antaa yaa pümülatu'umüin naküjaiwa tü kasain taainjalain, müleka eereje taainjala noulia.
19 Só estavam ali alguns judeus da Ásia, e são eles que deveriam estar aqui diante do senhor para me acusar, se têm algo contra mim.
20 Nnojoliireje'e naya, anakaja'a namüle na yaakana müleka nantüle sünain kasain tü taainjalain so'u ka'ikat tia tantinnakat o'u namülatu'umüin na laülaayuukana sulu'u tü kanüliakat Sanedrín.
20 Pergunte a estes homens que aqui estão de que crimes o conselho dos líderes do povo me considerou culpado,
21 Jamaleeinje'e shiale taainjalain tü towoolojooin pasanain nanain so'u ka'ikat tia sünain tamüin: ‘Yaashi taya atümaa so'uka'i süpüla ekeraajünaa akuaippa, jaralüinjatüin shia, saaliijee tanoujain sünain süso'iraajeerüin aa'in tü ouktüsükalüirua’ ”.
21 exceto pela ocasião em que gritei: ‘Estou sendo julgado diante dos senhores porque creio na ressurreição dos mortos!’”.
22 Naapapa Félix tü nümakat Pablo, je süka wainmain kasa nütüjaakat aa'u soo'opünaa tü Wopu nünainjeejatkat Jesús, naawatkalaka paala tü nükuaippakat süpüla mapeena sünain nümüin:
22 Nesse momento, Félix, que tinha bastante conhecimento sobre o Caminho, interrompeu a audiência e disse: “Esperem até Lísias, o comandante do regimento, chegar. Então decidirei o caso de vocês”.
23 Je nümakalaka Félix nümüin chi sülaülashikai surulaat atujeejachiikai sünain yalainjachi'inya paala Pablo süttüin atümaa, shiasa nuu'ulaanüin nümünüinjachin sünain aa'inraa tü kasa naa'inreekat otta jutatajatüin nükuaippa napüla na kasakana nünain.
23 Ordenou que um oficial mantivesse Paulo sob custódia, mas lhe deu certa liberdade e permitiu que seus amigos o visitassem e providenciassem aquilo de que ele precisava.
24 Je mapa, sülatapa wane ka'iirua, ouyantüshi Félix nuchukua'a sümaa tü nu'wayuusekat, kanüliasü Drusila, wane wayuu judío. Neenajitkalaka Pablo. Naapajakalaka tü naashajaalakat Pablo soo'opünaa nükuaippa chi wayuu eekai nünoujain nünain Jesucristo.
24 Alguns dias depois, Félix voltou com sua esposa, Drusila, que era judia. Mandou chamar Paulo, e os dois ouviram enquanto ele lhes falava a respeito da fé em Cristo Jesus.
25 Shiasa'a nu'ttopa Pablo sünain naashajaain nümüin süchikü tü aa'inraakat tü nüchekakat chi Maleiwakai, süchikü tü laülawaakat aa'in otta süchikü sünain süsalainjatüin wayuu saainjala nütüma Maleiwakai so'uweena wane ka'i, awatüsü naa'in Félix sütüma. Nümüshijese'e nia:
25 Quando Paulo passou a falar da justiça divina, do domínio próprio e do dia do juízo que estava por vir, Félix teve medo e disse: “Pode ir, por enquanto. Quando for mais conveniente, mandarei chamá-lo outra vez”.
26 Je Félix, eejüsü naa'in shii'iree naapeein neerü Pablo nümüin süpüla nüjütajachin nüchikü. Müshijase'e nia neenajirüin kojuyatua ma'i süpüla naashajaain nümaa sünainja'a eein naa'in shii'iree.
26 Félix também esperava que Paulo lhe oferecesse dinheiro, de modo que mandava buscá-lo com frequência e conversava com ele.
27 Alatüsü piama juya sünain ayatataain neenajirawalin nia. Ekeraajüsüjese'e nüka'iya Félix sünain laülawaa saa'u Judea. Je nii'iraka, o'ttüshi Porcio Festo. Je Félix, shii'iree talateein naa'in na judíokana nümaa, nnojoishi nüjüta achikü Pablo.
27 Assim se passaram dois anos, e Félix foi sucedido por Pórcio Festo. E, uma vez que Félix desejava obter a simpatia dos judeus, manteve Paulo na prisão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.