Atos 14
Tü nüchikimaajatkat Jesucristo (GUC) vs NVT
1 Cha'aya Iconio Pablo nümaa Bernabé, ekerotshii naya sulu'u tü ekirajüleekat na judíokana maa akaapü'ü nekerotawaipü'üin eepünaale naya. Je yala naashajaakalaka nüchikü chi Senyotkai Jesús. Je sütümajee tü naashajaalakat, anoujasü kojuya wayuu, makat aka wayuu judío otta wayuu gentile.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Nayasa'a na judío eekai nayouktüin süchikü tü anoujaakat, nashüküjüin na gentilekana noo'omüin na anoujashiikana shii'iree letüinjanain naya naa'in.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Je sükajee tia, makatakalaka na piamashii Aluwataaushikana yala so'u kojuya ka'i. “Naaja'a wakuaippa nütüma chi Senyotkai”, müshii naya sünain aküjaa sünain nnojoliin mmolüin naa'in. Je chi Senyotkai, sükajee naapüin pülaa namüin, nüpansaajüin ma'i tü namakat süchikü sünain anamiain nia sümüin wayuu. Eekalaka süpüla naa'inrüinjatüin nayakana nütüma tü kasa nii'iyatakat aka nüpülain chi Maleiwakai otta tü kasa nütüjakat apüleerua niakai nümüiwa.
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Je tü wayuukalüirua kepiakat sulu'u tü pueulokat, akatajiraasü shiairua: waneeirua namaasü na judíokana otta waneeirua namaasü na Aluwataaushikana.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Nayasa'a joo na judíokana otta na gentilekana, pansaajiraasü nanüikü namaa na nalaülashiikana nikiye'eta Pablo nümaa Bernabé süpüla müliainjanain naya natüma otta na'ina'alüinjanain naya süka ipa.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 Je Pablo nümaa Bernabé naapapa süchikü tüü, a'luwataashii naya chai nakua sulu'umüin tü pueulokat Listra otta Derbe sulu'u tü mmakat Licaonia otta sulu'umüin mma eekai sü'ütpünaain,
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 eejanale naya ayatüin sünain aküjaa nüchikü chi O'tte'erüikai.
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Je cha'aya Listra, eejachi wane wayuu masa'asai. Nnojoishi eeichin awara'iraain süka matüjüli'inya nia jemeliiwa'aya. Je chi wayuukai, eejaittaa joyotüin,
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 aapaja'alüin tü naashajaalakat Pablo. Je Pablo, niirakaakalaka nümüin. Ni'rapa sünain naapüin naa'in sünain eein süpüla niiyajünüin,
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 nümakalaka nümüin sünain emetulüin nünüikü:
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Nayasa'a na wayuu eejanakana yala, ne'rapa tü naa'inrakat Pablo, na'waatayaa namakalaka süka tü nanüikükat Licaoniaje'ewatkat, müshii naya:
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Je Bernabé, niashi chi maleiwa kanüliakai Zeus natüma, otta Pablo, niashi chi maleiwa kanüliakai Hermes, süka niain aashajaashin.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Niasa'a joo chi sacerdote a'yataaikai nümüin Zeus, chi maleiwayaa chajachikai ka'waajülein sü'ütpa'a tü so'ukot tü ipa sükulaatsekat tü pueulokat, nüntitkalaka paa'airua tooloyuu kanunnaajüsü süsii wunu'u so'ulu'umüin tü pueulokat süpüla nu'utajatüin saa'in, niakai namaa na wayuukana, süpüla na'waajüinjanain na Aluwataaushikana süka.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Otta müshia Bernabé nümaa Pablo, nayaawatapa saa'u tü aa'inneekat namüin natüma na wayuukana, nasüküijaakalaka tü nashe'inkat, shiyaawase sünain mojushiin namüin tü naa'inreekat na wayuukana. Nekerojookalaka pasanainmüin nanain na wayuukana sünain na'waatüin:
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 —Wayuuinnuaa, ¿jamüinjanakai jia jaa'inreekalaka tüü wamüin? Aashi wayuuyaain waya wanaa jümaa. Otta wayayaa, shia wantaka apüla waküjainjatüin jümüin süchikü wane kasa anasü süpüla juu'ulaainjanainüin suulia a'waajaa kasa eekai müin aka tüü, nnojotkat kasain anain apüla, ju'wanajaainjatüirüin shia nüka chi Maleiwa kato'uchikai. Nia kakumalaka tü sirumakat sümaa süpüshua'a tü kasa eekat chaa iipünaa, tü mmakat sümaa tü kasa eekat süpa'a, otta tü palaakat sümaa tü kasa eekat shiroku.
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Mayaainje'e paala nnojolüin nüta'ülüin Maleiwakai sükuaippa tü wayuukalüirua sünain saa'inrüin tü saa'inreekat eekai anain sümüin,
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 nnojoittaapaja'a nia oo'ulaain suulia ee'iyataa sünain jaralin nia sükajee tü kasa anasü naa'inrakat waneepia. Nia'a a'ititka tü juyakat jaa'u, otta nia aapaka tü a'ttieekat jümüin juyapü. Je nia'aya aapaka jümüin tü jikakat waneepia süpüla emirainjanain jia otta talatüinjatüin jaa'in.
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Mayaainje'e naashajaain na Aluwataaushikana tüü namüin na wayuukana, ayatshi'iya naya mache'eyaain suulia tü nanüikükat. Kapüleesü ma'i namüin nountüin nachiaain na wayuukana suulia no'utüin saa'in tü paa'akalüirua süpüla na'waajüinjanain naya süka.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Shiasa'a joo nantapaatakalaka wane judíoinnua chejeechikü Antioquíajee, tü chakat Pisidia, otta Iconiojee, na anaa a'wanaje'erüin naa'in na wayuukana noo'omüin Pablo nümaa Bernabé. Na'ina'atkalaka Pablo süka ipa, je süka ouktayaain nia natüma naashin, najaraittakalaka nia nojutüin anouipa'amüin suulia tü pueulokat.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Shiasa'a mapa, nantapa na anoujashiikana, pasanainjaakalaka nia nachikü. Nütamaakalaka je nikerotkalaka nüchukua'a sulu'umüin tü pueulokat. Je waneemüin ka'ikat nu'unakalaka yalejee nümaa Bernabé chai nakua Derbemüin.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Je süchikijee naküjüin nüchikü chi O'tte'erüikai yala Derbe, eejanale nanoujirüin kojuya wayuu, ale'ejaashii naya nachukua'a Listramüin. Je yalejee alatüshii naya Iconiopünaa otta Antioquíapünaa.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Je yala sulu'u tü mmakalüirua, nakatsüinjüin naa'in na anoujashiikana sünain namüin namüin: “Anashii müleka ayatüle jia waneepia süchiirua tü anoujaakat. Acheküshii we'rüinjatüin palajana wamüliala naa'ujee Cristo süpülapünaa chainjanain waya mapeena nümaa Maleiwakai eere nuluwataain”.
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Je Pablo nümaa Bernabé, e'inaajaleeshi'iya wayuu süpüla laülawaa sulu'u wane'ewai sukua tü noutkajaalekat na anoujashiikana. Je süchikijee naashajaain nümaa Maleiwakai noo'opünaa na anoujashiikana sünain naamajüin namaa, ne'itaain naya najapulu'u chi Senyotkai nanoujakai anain.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Alatüin nayaja'a sulu'upünaa tü mmakat Pisidia, antatataalain joo naya sulu'umüin tü mmakat Panfilia.
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Je süchikijee naküjüin nünüiki chi Maleiwakai sulu'u Perge, chakualiishii naya sulu'umüin tü pueulokat Atalia.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Je yalejee o'otooshii naya sulu'u anua chai nakua Antioquíamüin, tü pueulo eejeejanale ne'itaanüin paala najapulu'u chi Maleiwakai süpüla anainjatüin nakuaippa nütüma sünain tü a'yatawaakat, tü anuu nekeraajüitpain joolu'u.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Je nantapa Antioquíamüin, noutkajüin na anoujashiikana chajanakana sulu'u tü outkajaaleekat cha'aya. Je naküjakalaka namüin süchikü süpüshua'ale'eya tü kasa naa'inrakat Maleiwakai nakajee nayakana otta sünain jutatüin süpüla wayuu eekai gentilein nütüma Maleiwakai süpüla sünoujainjatüin nüna'inya.
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Je Pablo nümaa Bernabé, makatüshii naya yala namaa na anoujashiikana so'u kojuya ka'i.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.