Atos 2
ghn (GHN) vs AAI
1 Ego totonai za kamua za na rane Penitikositi, nari za qari makarai suvere varikamu pa maka ia ria doru ari.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Tonai za ovanga vasiboro lagere vei pa vavagalo za maka za za vei na ovangani pogopogozo gava lavata, ko za vapugelia za na leona na ruma qari korapa suveria ria.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Beto za qari batia ria za maka za za vei na iku za memea tapikapikata za lagere nyumu tadiria na okokoto tinoni ketakoi.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ko ria doru za pugeleria na Ongu Tabuna, beto ko qari podalai parangadi ria ria na gotogoto paranga pa bokaboka paranga za vadi na Ongu Tabuna.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ego ko qari korapa tugu suveredia ketakoi pa Jerusalema ria na tinoni Jiu neqineqidi pa vatarazaena na Tamaza, ria na koko lame veidi pa okokoto puku tinoni pa kauruna na oka.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Ko tonai qari nongoria za na ovanga lavata ani, nari za qari varikamu ria na mota tinoni ko qari rura gu mari koledia, ura qari okoto kole nongonongororiadia gu ria na okokoto dia paranga qari parangadi ria.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Ko qari kole rura beto qari gabara, ko ari qari gua vei, <<Dotu, kue qokolo! Ria doru tinoni qari korapa paranga ari za na galegale tinoni Qalili beto tu!
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Ba ae za vei ko gita taqe korapa tu nongonongororianada pa okokoto nada paranga ria na zakazava qari korapa pojaria ria?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Ura gita za na okoto lame veida tu pa Patia, Midia, Elami, Mesapotamia, Jiudia beto pa Kapadosia, Ponitasi, beto ko pa Esia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Gita kaki mule ari za na lame veida tu pa Piruqia, Pamipilia, Ijipi, pa kota pa Libia tata vei pa Saerini, beto kaki gita za na kokoda pa Romu tu.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Na tinoni Jiu beto ko na tinoni karovo gabalada za gita, kaki gita za na lame veida pa nuza Kiriti tu beto ko pa Arabia tu, ba taqe okoto korapa nongoro betorianada gita pa okokoto nada parangana ria na roiti poreveveidi tana Tamaza qari korapa pojaria ari!>> qari gua ria.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Ko pa dia gabara beto na rura, za qari kole varivarinanaza makadi, <<Koi, na za na ginuana za vei ari?>> qari gua.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Goto ria kaki za qari vavagoreni qera ko ari qari paraparanga vei, <<Koi, za apo learia gu na vaini lomozona ko qari digere zara!>> qari gua.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ego ko totonai za turu pa varikorapaidi ari ka manogamaka tinoni tagarunudi i Pita ko za paranga velavelaria ria na minete tinoni, ari za gua vei, <<Ka viza tinoni Jiu tavitiqu beto ko gamu doru na suveremiu pa Jerusalema! Mu vainongoro lamedi na qua paranga ko mu gilagilai za na ginuana aza za gore votu ani!
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Qarike bukubuku vadigeredi ria ari, aza vei gamu roquroqua gamu. Nake totozo bukubuku za koviria, ura za koni sia koloko volavolaza gu za na rane.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Goto aza gamu batia koviria za na vagore votuna na korokorotai ti Joili na tinoni korokorotai, ari za gua vei aza,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 <Ego ari mina vei za pa rane liguligu,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ko na rane ria za ria na qua nabulu marene na qua nabulu reko
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Pala mana roitidi na zakazava varivagabaradi pa noka vavagalo
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Na tapo za mina rodomo
20 Veya matan boro nagugum
21 Ba ria doru qari kiu alili lao tana Bangara za mari taalo! za gua za na Tamaza,> za gua i Joili.
21 Orot yait
22 Ka viza tinoni Izireli tavitiqu, mu vainongorodi na paranga ari ko! Aza tugu i Jisu pa Nazareti za na tinoni za tavadogoro vaporeveveina pa moena na Tamaza. Ko gamu makamiu ba gamu tori dogoro vazozoto valeana ria tu ria na roiti varivagabaradi, na zakazava varivagabaradi, beto na vinagilagila neqidi za roiti votudi na Tamaza tana ko qari tabata pa varikorapaimiu gamu.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Aza tugu za na tinoni za tori mijatia tu na Tamaza pa nana nyorogua beto pa nana gigalai perangaina tu, beto ko za taloi valao pa limamiu gamu aza ko gamu gamu vaukea aza tonai gamu valao vadi ria na tinoni ikikeredi ko qari patani pa korosi.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Ko aza tugu za tori vaturu mulea tu na Tamaza ko za ruvatia pa vitigina na uke, ura na uke zake boka piu tamana vakole jolai aza.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Ura ari za gua vei za pojai i Devita na veveina aza,
25 David nati orot isan eo,
26 Ko za vei za qeraqera za na buloqu
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Ura ao munake vakole jolaziu pa ia tadiria qari uke ara,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Qu tori vabatiniziu tu za na zonana na toa,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Ego ko, ka viza tavitiqu, ma lodaka vadigamu gu ara za na veveina i Devita na bangara, aza na tamada pa moa. I Devita za uke ko za tagolomo, ko na pouna aza za korapa gu kole tavitigita gita kamua tu pa rane pa ngenari.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ko i Devita ba maka tinoni korokorotai tugu ko za gilagilainana aza za pa maulu tu za taringutingutini na Tamaza za na veveina maka ria pa tutina i Devita za mina nyumu bangara vei i Devita.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Ko za tori dogoro lao momoea tu i Devita aza mina roitini na Tamaza uka riza, ko za vei za pojai aza za na veveina na turumule tana Karisito, ari za gua vei,
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Ko aza tugu i Jisu aza za vaturu mulea na Tamaza pana uke, ko gami doru ari za gami bati valeaniamami ko mami boka vavakatoni gu za vei aza.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Ko za taovulu zae pa kale matuana na Tamaza. Ko za tekua aza za na Ongu Tabuna aza na taringutinguti tana Tamana, beto za vuva lagereni ko aza za gamu batia beto gamu nongoria gamu koviria.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Ura i Devita zake zae pa noka, ba ari tu za gua vei aza,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 tinganai mana veidi na mua tetetena pa nenemu
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Zara za vei ko mu gilagila valeania gamu doru tinoni Izireli ani: za tori vabangaria tu beto za vakarisitoia na Tamaza za aza tugu i Jisu ani, aza gamu tugu gamu vaukea pa korosi,>> za gua i Pita.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ego ko totonai qari nongororia ria na minete tinoni ria na paranga ari, za tasuni za na bulodi, ko qari paranga laoa i Pita beto ria doru tinoni tagarunudi, ari qari gua vei, <<Ko, boko tavitimami, na za vei mami boka roitini gami za vei?>> qari gua.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Nari ari za gudi vei i Pita, <<Gamu doru za mu okokoto gabala ko mu tapaputaiso pa korapa izongona i Jisu Karisito ko mari taleozo ria na miu sela, beto za muna tekua gamu za na varivana tana Tamaza, aza na Ongu Tabuna.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Ura na taringutinguti tana Tamaza ani za tadigamu tugu, tadiria na tumiu gamu beto tadiria doru qari suvere pa zouna, ko tadiria doru gu ria na Bangara na nada Tamaza mina kukuria,>> za gua i Pita.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ego ko zoku paranga mule za poja vaneqineqidi i Pita beto ko za kole tepa vaneqidi, ari za gudi vei, <<Mu alo muledigamu pa vinakilasa mina gozoria na zazae tinoni za tori rerege vapiru tu ani!>> za gudi.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Ko ria qari vazozotoa na paranga ti Pita za qari tapaputaiso, ko pa rane tugu aza za padapada kue vuro tinoni za qari somana tanguti tamo lao tadiria na tinoni tana Bangara.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Qari somana ngalingalini ria za na varivagigalai tadiria na tinoni tagarunudi beto na toa makarai variia, na toa makarai tekuteku beto na makarai suvere varavara.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Ego ko qari kole matagutu ria doru tinoni tonai qari batiria zoku roiti varivagabaradi beto na vinagilagila neqidi qari kole roroitidi ria na tinoni tagarunudi.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Goto ria qari vazozoto za qari makarai suvere varikamu beto qari makarai variizongodi doru dia zakazava.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ko na dia izizongo beto na dia zakazava za qari okoto vavaidi ko na poatadi za qari okoto ia betodi ria qari varivasevi.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Na varituti rane gu za qari makarai makani ria za na lao varavara pa kakabarena zelepade beto na makarai varikamu tekuteku pa okokoto ruma. Qari makarai varitekudi na ganigani pa qeraqera beto pa bulo pangaga.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Qari vatarazaea na Tamaza beto qari tavaraguadi ria na minete tinoni. Ko na varituti rane gu za na Bangara za nguti vatamo lao vadi ria qari taalo.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.