Mateus 11

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesú nene izegipala zuha 12-a nene ámina gakó lo leme asú oake, leza voko minuhá numutó numutó monó lo kemeko apí okiminogo vimó.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Lá okago, monó nagamí holokimiaká ve Zoní nene nagá numukú noike netá golesagutí gologí olimiaká ve Kilistó ave loko loaká nouni vémo hoza alimó nenémini gakoláa geleake, izegipala zuha losi nene kimiselekago Izesú noitoka vasike láa liki loká itasimó:
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Utó itive liki monó gotolaú luhuva gizina vema nene géisi noape, itó alika makó utó itikumú ageva itunimó nehe, liki loká itasimó.
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Loká itasigo, Izesú nene ámina vema noive loko Zoní gilitive loko láa loko lo kimimó: Lekeza nene atiginá iki viki nene loló nou netá matá imane nánigasimó nenémini gakoláa avetó iki Zonini li amilizo.
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Kogómula lilikupá molamó nene kogómula ale hanatokimiaká noive. Itó kigisaló alimó nene kigisa ale lamaná okimiaká noive. Itó halamé gizalemó nene kelémo gileleaká noive. Itó kagata molamó nene kagata ale koló okago gakó giliaká noive. Lepa gonosi nene kelémo oteaká noive. Itó limiki minamó ámemena nenete gakó lamaná nene giliaká niave.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Lá onoinazo, není mogonamú kagata losi pasi gelemitamó nenete kogoliza viziki minanigave.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Loko lokago, Zonini izegipala zuhama atiginá iki nivasigo, Izesú eza vegenala sii sii liki minamoláa nene Zonikumú láa loko lo kimimó: Lekeza nene mikasi gomopalaló nanámini o mina ve ániganigi vamóma neve. Zoní nene hepelímo gihinahisi ale volaloka imaloka imómámini noigo ániganigi vamóma nehe.
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Itó eza gola gonanalivagi luhoake noigo ániganigi vamóma nehe. Óe. Gó luhuvagi luhiaká nia ve nene kugulizaki vetini numukú akiki otiki iaká niave.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 Zoní nene Ómasímini agepagutí gakó loaká ve noigo ániganigi vamó nehe, olo. Neza lo likimitoze, gililo. Lekeza nene ánigi mina vema nene Ómasímini agepagutí gakó loaká ve lugáagitana minamimó neve. Eza haitolímini okave.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Monó gotolaú Ómasímo li gakó makó láa liki gizinamóma neve:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 Itó neza lamaná lo likimitoze, gililo. Mikasiuka utó ina vegenakutí makolímo monó nagamí holokimiaká ve Zonini nene ma avilegesá amimóza, Ómasímini gizapaló limiki niamolategi gopa Zonini aviligitigí iki niave.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 Zoní nene monó nagamí holokimiaká i gamenalotí minoloko iteko okulumalímini gapo nene utó o lamaná oko utó noigo, vegená mukilite amuza miliki lovasava iki okulumalímini lapanala ali lá iaká niave.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Zoní velesá utó amigo Ómasímini agepagutí gakó liaká a vegi Moseki keza mukitoka alika utó iti netakumú epoapoga liki Ómasímo agulizaki ve napa alemó utó iti gakó liliki vamó.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Itó gilitune liki nilikoma makó lo likimitoze, gililo: Ve makó Ómasímini agepagutí gakó loaká ve Ilaizakitana ative liki lina ve nene Zoní noave.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Lá onoinazo, lekeza lakagatagi minatamó neneta ámina gakó lonoumó nene gili vevesiki gililo.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 Oko moloko oaká nou netá ánigina vegená nene nanetató lo moloko nolugo vo guni itive. Keza gili goselé iaká nia izegipagitana niave. Izegipa keza alegesá apató niake kigivéikini nene sele liki láa liki li kimiaká niave:
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 Leza nama luható nene nanamú lisá amave. Itó helegaloka ive nama uható nene nanamú ive nama isá amave, liki liaká niave.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Ámináminoko Zoní nene hozava apí oake nene nosánetá lamaná namike vain nagamí namike etó oko minamó. Etó oko noigo ánigiake holosi makolímo agika ale gopa okago noihe, liki nene lamó.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Itó helegaloka neza okulumakutí lumu ve gihila okuke iza goula zahí nagamí nosánetá lamaná nonugo, ánigiake láa liki nilave: Ve imane nene ánigalo. Áisi nene gasova ve itó nagamitó ve noike takisi aleaká vegi itó netá golesa aliaká nia ve lugáatini zogonini noive, liki liaká niave. Lá onoimóza, Ómasímo gele guni oko netá matá aleaká noimó nenémini gihiláa utó okago, vevesokogó minoaká noimó nenémini mogonáa nene utó oaká noive, loko limó.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Izesú apá lugáaloka nene hoza aleloko vike alévolé suni haitolímini mukí ale utó imó. Ale utó okago ánigamóza, ánigi hagele gele iake kigika ali viligamago, gahá kemeko láa loko nene limó:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 Agae, Kolazina amelagita. Agae, Petesaita amelagita. Lekelitoka nene golivagi netá utó inogo ive. Golesa netá aliki minakumú nene Tulo apá itó Sitona apá gozapá tui loko vimóza, alévolé suni lekelitoka alumó nene ámina apá lositatoka utó imó nelina, keza nene gozapá miluma giliki kigika ali viligamó nenémini mogonáa ali utó iki ginegane línaha luhiake lánehá nene kugupeló hiliki hanuva minaline.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Nenemú lo likimitoze, gililo. Tulo apató itó Sitona apató vegená keza gamena napaló nene lihima koma alitamóza, lekelisi nene lihima napa alinigave.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Itó Kapanao amelagita lekeza lukugulizá nene okulumakú ititive liki ali otiaká niahe. Nenéminoko nomive. Lokú lekehelú inogo ive. Alévolé suni lekelitoka ale utó umó nene Soto apakú utó imó nelina, kigika ali viligikago ámina apá nene tui loko vamiline. Imane gamenaló nene hanuva minalinamó neve.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Nenemú lo likimitoze, gililo. Lihima kimiti gamenaló nene Soto apatoka nene lihima lagasó keitoka utó inogo ive. Itó lekelí nene ale nupa okoko genavaló geheleketanogo ive, loko limó.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Gamena nene zupa Izesú gakó láa loko nene limó: Aménega, geza okulumaki mikasigi keí Guivahani géisi nene noane. Sukulu lunike gele vevesokune liki liaká nia vegená keza monoka giliiki gili guni ikatave loko ale halá geko molokimikanike nene sukulu lamake izegipa namunigitana iki mina vegenalitini kigikagú molokimiaká noane. Lá oaká noanikumú gegepoka noluve.
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Aménega, nenéminoko utó oloko vitive loko gelenanimó nene etoaká noive.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Loko loake, miní ameko láa loko limó: Améneho netá matá mukí nene nigizakú molo asú okave. Lá onoimóza, Ómasímini gipalámina mogona gili vevesina vegená ma niamave. Améneho hamokó geleneive. Itó aménehini mogona nene ve makolite gili vevesamave. Gipala noutímina itó nezáne lo utó oko lo kemekugo ánigi hehe litave loko gilito vegená niamoláa lezategó aménehini mogona gelenoune.
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Goselekaselé iki muhelé ahelé iki nia vegená itó haitopaitó netalímo gena likiviseaká noi vegenalita mukitoka nenitoka imi asú iki alo. Lekelémo geha zinogo uve.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Neza nene zou loko nouve. Itó nigika lamanaki nouve. Ikiko nene nigínaloka hévetú nemó nene mololeketatoze. Mololikimikugo nene nenitokatí gakó lamaná gilitaze. Itó lekemenitini nene avasú vizeko mino lamaná oko minatize.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Není nigínaloka hévetú nemó nene huluváa lamaná neve. Itó genavagi nomive, loko limó.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.