Atos 15

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Zutaia mikasiukatí ve lugáa keza Atiokia numutoka lemeke Izesuni vegenala zuha Zuta ve minamamoláa láa liki li kimi-kimi iki minamó: Lekeza Mosé loleketamómáminiki lukugupeló Ómasímini anosa milamitamó nene Ómasímo lukugutó vizeminogo ive.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Liki lamó nene Pauloko Panapasiko gilikasike kezagi ámina vegenaki gakotunú lova napa hizemó. Lova hizikago, Zelusalega tiviiki ámina gakokumú likiko aposolo itó ve olotivate kegepagutí gakóini gilitave liki Pauloki Panapasiki ve lugáa makoki kilími etó amó.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Kilími etó iake, monó gele vegenalite kilími gapo miliake, nónohá zikimikago, vamó. Viki Pinisia mikasigú itó Samalia mikasigú nene Zuta vegená minamamoláate litaha netá ahuliake, monokú viki gímize gakó li kimimi nivago, kigivéike mukilite giliake kogoliza viziki minamó.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Lá ikago, viki Zelusalega anitikago, monó gele vegenaki aposologi ve olotiva napagi kogoliza vizikimikago, Ómasímo kelémo vatí igo monó hoza nalego nene gihila zi gakó nene avetó iki li kememó.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Li kimi asú ikago, Palisaio monó vegenakutí Izesukumú gili alévolé a ve lugáate otiki láa liki lamó: Hetoka vetini kugupeló Ómasímini anosa minosá itó Mosé lo hukoko li gakó gele alesá neve. Lá amitamó nene monokú vaminigave.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Liki likago, aposologi ve olotiva napagi ámina gakó litune liki alegesá amó.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Alegesá iake gakó ali viligá aligá ake, Pitá nene oteake láa loko lo kimimó: Nigivénegita, hetoka ve keza gakó lamaná imane není negepaguti giliiki gili alévolé itave loko holutegutí Ómasímo gozapá likigivetipina není nelémo etó imó nene mota gilinave.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Lá okago, ligikagú ánigoaká ve Ómasímo Zuta vegená lelitoka Sikalahú limimó ámina oko hetoka vegená nokimike nenémini mogonáa lelepizimó.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Keza aí gakó gili alévolé ikago, kigika nagamí zeketoko kelémo lamaná imó. Leza nagamí zeletamómáminoko kezagi nagamí zeketamó.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Nenemú lekeza Ómasi gimivagú miliki genavagi netá napa aleaká unimó lezagi avotegegi Moseni gakó ale amegesaló moloaká netalímini genavagi netá ale otunimó ligitagani uhá nene ámina oko hetoka vegená Izesuni vegenala zuhatini kumupiló molatune liki nilahe.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Nenémini amitune. Leza láa loko geleaká nouháma neve: Guivahani Izesú eza nasahilí olimike lugutó vizimó ámina oko hetoka vegenaki kugutó vizinogo ive.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Loko Pitá nene lokago, alegesá a ve mukí nene gahá lamake kegepa apiziake niago, Pauloko Panapasiko keza Ómasímo hozaló ve niasigo hetoka vegenatoka golivagi netá haitopaitó ale utó imó nene avetó iki li kemesimó.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Li kimi asú ikasigo, gizapa véipo Zemusí láa loko lo kimimó: Nigivénegita, gakó makó litoze, gililo.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Ómasímo vegenala zuha lilí itave loko hetoka vegená gapo veleketake lugáa kelémo etó imó. Ámina gakó nene Saimon avetó oko lo lemekago geleháma neve.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Ámina gakó itó Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete luhuva gizi milina gakó vo milisegeko neve. Ómasímini agepagutí gakó loaká ve makolímini luhuva gakó makó láa loko neve:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Zuta vegenalite monó liaká niamó nenémo Tevitini monó seli numuni hulupa ligimokitana noigo,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Lá okugo, vegená lugáate Guivahanimú sele liki vitagá itave,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Guivahanímini gakó nenémináa gozapakutí lo utó omo notu vémina noluve.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Láa liki luhuva gizinamó nenazo, neza láa loko noguluve. Hetoka vegenakutí Ómasi gili amiaká nia vegená nene genavagi netá geheketamitune.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Soza ómai netáini guguni gizi kimitakutí nene namiki mokoló netá alemiki nagá itata iza namiki iza golanigi namiki mosiki keké itave loko luhuva netá gizatune loko noguluve.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Ámina mosiaká netakumú nene Mosé gakó mukí gizo molokago, gozapakutí avotege omolelé amalelé iki leza Zuta vetini monó numutegú holisigú holisigú Mosé lo hukoko li gakó gatiki li limiaká niago geleaká noune.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Láa loko Zemusí lokago, aposologi monó ve olotivagi monó amegesaló mila vegenaki mukí keza gili lamaná iake, keitokatí ve losi kilími etó amó, makó agulizá Zutá agulizá makoláa Pasapá, itó makó Sailasí eza monokú olotiva ve. Kilími etó iake, Pauloko Panapasiko kezagi Atiokia numutoka makó vitave liki kimisili milamó.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Lá niake, luhuva netá makó láa liki giziake kimikago, aliki vamó: Ligive lagavese, leza aposologi monó ve olotivagi lekeza ligive hetoka ve lugáa Atiokia numutokagi Silia mikasigú itó Silisia mikasigú numuni apá makotó niamó nene geké lo leketoko luhuva imane gizo nolukumune.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Leza gelemuko, imanelokatí ve lugáate lekelitoka viki gakó li likimiki likilími gopa ikago, gili gopa amó.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Lá ikago, leza gelekunike alegesá okunike, ve makó kelémo etó okunike ve losi ligika kemenouni ve Panapasiko Pauloko kezagi kimiselekuko húnane nivave.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Ámina ve lositá keza Guivahanite Izesu Kilistokumule liki kepelemitagogitana monó hoza alesimó.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Nenemú Zutako Sailasiko kimiselekuko, viki kegepagutí ámina gakó nene li likimikisiko gilinigave.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Sikalahuki itó lezagi nene hoza genavagi lekememinake, lá okosí hoza gakó loleketatune loko lonoune.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Lekeza soza ómai netáini guguni gizi kimitakutí namilo. Itó nagá itata izagutí namilo. Itó iza golani namilo. Itó mokoló netá alemilo. Nene netá lekemegesa amiiki mosi keké itamó nene lamaná iki minanigave. Ánesile.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Luhuva netá láa liki gizi kimiake, kilími gapo ikago, vamó. Viki Atiokia numutoka aniteke, monó gele vegená kilími nupa iake ámina luhuva netá kememó.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Kimikago, gatiki giliake, luhuva giza gakó nenémo kelémo kii lokimikago, kogoliza viziki minamó.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Lá ikago, Zutako Sailasiko Ómasímini agepagutí gakó liaká ve minasinazo, gakó mukí lasike, kilími huluga liki kilími kii lasimó.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 — ausente —
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Pauloko Panapasiko keza Atiokia numutoka miní amiki minasike, kezagi ve lugáagi Guivahanímini gakó li utó miliki li kimi-kimi iki minamó.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Gamena makó oko vokago, Pauló nene Panapasini láa loko lo amimó: Leza monó gapo vusike Guivahanímini gakó lo kumusitó numutó namató ligive lagave utó amó keza nana nana iki niahe voko ánigoketatíive.
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Loko lokago, Panapasí nene Zoní agulizá napa Makí makó vinigi limóza,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Makí goí oko Pamapilia mikasiuka gosohá hozagú aniteake ahulokimiake atiginá imó nenazo, nenemú Pauló nene áisigi vinigi giligo goselé apilimó.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Lá okago, Panapasiki pelevesava zikasike lova leta konó imó. Lá okago, mini ezega emega asimó. Panapasí nene Makini alémoko vike sipigú itikasike Saepalasi mikasi pokolauka vasimó.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pauló nene Sailasini alémo etó okago, Izesuni vegená keza Guivahanímo nasahilí oketative liki Ómasiloka likago, vasimó.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Vasike, Silia mikasiuka itó Silisia mikasiuka anitesike Izesuni vegenala zuha kilími kii lasimó.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.