Hebreus 11
Fulfulde Burkina NT (FUH_SIM) vs AAI
1 Goonɗinal wo tannyorde heɓan ko yowi jikke e muuɗum, wo tannyorde ko yi'aay ɗuum ina woodi.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Saabe maggal, Laamɗo jaɓiri maamiraaɓe meeɗen.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Saabe goonɗinal, paamirɗen Laamɗo tagirii adunaaru ndu e ko woni e kammu fuu e konngol muuɗum. Ko yi'etee, fuu tagiraama e ko yi'ataake.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Saabe goonɗinal, Haabiila ittiranii Laamɗo sadaka ɓurɗo mo Kayiinu oon. Goonɗinal waɗi de Laamɗo hiisorii mo o ponnditiiɗo nde jaɓannoo mo sadakaaji makko. Katin, fay ko o maayi ɗuum, imo heddii waajaade en faa joonin saabe goonɗinal makko.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Saabe goonɗinal, Henok ƴeentiniraa dow kammu, meeɗaay maayde fey. Fay gooto yi'aay mo katin sabo Laamɗo ƴeentinii mo. Si goonga du, Binndi ceedanake mo, mbi'i illa o ƴeentinaaka, imo weli Laamɗo.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Si neɗɗo walaa goonɗinal, waawaa welude Laamɗo. Sabo garɗo to Laamɗo fuu, tilay goonɗina imo woodi, goonɗina o barjoto filotooɓe mo ɓeen.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Saabe goonɗinal, Nuuhu sehiri laana faa danna koreeji muuɗum. O ɗowtanii Laamɗo cappanɗo mo ko warata, ko yi'aaka tafon ɗuum. Noon o sarorii adunaaru ndu fuu. Laamɗo du hiisorii mo o ponnditiiɗo saabe goonɗinal makko ngaal.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Saabe goonɗinal, Ibrahiima nootorii noddaango Laamɗo, yehi to leydi ndi Laamɗo aadanii ɗum heɓan. De o dilli tawi le o anndaa fuu to o fonndii.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Saabe goonɗinal, o jooɗii hono janano e leydi ndi o aadanaa ndiin. Isiyaaka e Yaakuuba du njooɗodake e makko e ley hukumuuji. Kam'en du ngoni heɓidooɓe e makko amaana gooto oon.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Ibrahiima waɗii ɗum sabo na heɗinoo ngalluure yowiinde dow joƴƴinirde duumiinde nde Laamɗo diidi de nyiɓi ndeen.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Saabe goonɗinal, Ibrahiima hokkiraa heɓude ƴuwdi, fay si taweede o naywiino, jom suudu makko Saaratu du wo dimaro-no. O heɓii ƴuwdi ndiin sabo o hoolake Laamɗo yottinan aadi muuɗum.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Ndelle neɗɗo gooto nayeejo faa ɓaɗii maayde heɓi ƴuwdi potundi e koode kammu heewude. Hono njaareendi maayo du, ndi limataako.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Yimɓe ɓeen fuu maaydii e goonɗinal muɓɓen tawi ko Laamɗo aadanii ɗum'en ɗuum tabitaay tafon. Ammaa ɓe kaynake ɗum to woɗɗi, de ɓe kuyani ɗum. Ɓe cemtaay wi'ude wo ɓe hoɓɓe du, wo ɓe weerɓe e adunaaru ndu.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Ko ɓe kaaldi noon ɗuum, hollii faa laaɓi iɓe pilanoo ko'e maɓɓe leydi ndi ɓe njeyi.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Katin du si hakkillooji maɓɓe ina ngonnoo e leydi ndi ɓe njaltunoo ndiin, iɓe mbaawnoo yeccaade toon.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Kaa si goonga, iɓe pooɗanoo leydi ɓurndi woodde, ɗum woni ngonndi dow kammu ndiin. Saabe ɗuum, Laamɗo semtiraay noddireede Laamɗo maɓɓe, moƴƴinanii ɓe ngalluure.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Saabe goonɗinal, nde Laamɗo ndaartindinoo Ibrahiima ndeen, jaɓiri hokkude Isiyaaka faa laatoo kirsamaari. Si goonga, o segilanake hokkude ɓiyiiko korsuɗo oon hono sadaka, fay si Laamɗo na aadanii mo lenyol keewngol.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 O waɗii ɗum fay ko Laamɗo wi'i mo: «Wo faro Isiyaaka ƴuwdi maa hiisortee.»
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Ibrahiima ina jogorii Laamɗo ina waawi ummintinde ɓiyum Isiyaaka e maayde. Saabe hoolaare ndeen, o wartiranaa ɓiyiiko hono wo ummitiiɗo e maayde.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Saabe goonɗinal, Isiyaaka barkiniri Yaakuuba e Isuwa. O faami ko o barkini ɓe ɗuum tabitan jaango.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Saabe goonɗinal, nde Yaakuuba ɓadinoo maayde ndeen, barkiniri ɓiɓɓe Yuusufi ɗiɗo ɓeen gooto gooto. O tuugii sawru makko, imo teddina Laamɗo.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Saabe goonɗinal, nde Yuusufi ɓadinoo maayde du, sapporii wurtagol ɓiɓɓe Israa'iila leydi Misira. E ley majjum, o tindinii ɓe ɓe kooƴa ƴi'e makko.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Saabe goonɗinal, saaraaɓe Muusaa cuuɗiri ɗum lebbi tati caggal rimeede muuɗum. Ɓe nji'ii o cukalel lobbel, de ɓe cuusii salaade yamiroore kaananke ndeen.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Saabe goonɗinal, nde Muusaa mawnunoo ndeen, salii inndireede taan Fira'awna ɓii ɓiyum debbo.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 O suɓake wondude e yimɓe Laamɗo ɓeen e ley torraaji muɓɓen diina weltoraade wakkatiyel seeɗa ley hakke.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Imo hiisorii huyfineede saabe Almasiihu ɓuri woodde diina jawdi Misira ndiin, sabo hakkillo makko na woni dow mbarjaari ngaroori ndiin.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Saabe goonɗinal, o yaltiri leydi Misira tawi o hulaay tikkere kaananke oon. O siini yahude hono imo yi'a Laamɗo mo yi'ataake oon ni.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Saabe goonɗinal, o waɗi iidi Faltagol. O yamiri ƴiiƴam wujee e dammbuɗe cuuɗi taa maleyka baroowo oon meema ɓiɓɓe Israa'iilankooɓe artiiɓe rimeede ɓeen.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Saabe goonɗinal, Israa'iilankooɓe peƴƴitiri Maayo Maaliya ngoon dow leydi njoorndi. Ammaa Misirankooɓe tefunooɓe feƴƴitirde noon ɓeen fuu njoolake.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Saabe goonɗinal, lalgaaje mawɗe deenuɗe Yeriko ɗeen caamiri ko Israa'iilankooɓe ngaɗi balɗe jeɗɗi ina piiltoo ɗe ɗuum.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Saabe goonɗinal, Rahabu debbo woykuuru oondaɗiri halkideede e luttuɓe Laamɗo ɓeen, sabo o jaɓɓake Israa'iilankooɓe horooɓe leydi makko ɓeen e dow jam.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Ɗume mbi'ammi katin? Wakkati o heƴataa kam faa mi haala kabaaru Gideyon e Barak e Samson e Yefta e Daawda e Samuwiila, kam e annabaaɓe heddiiɓe.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Yimɓe ɓeen fuu, wo goonɗinal waɗi ɓe njaalii kaanankooɓe, ɓe laamorii fonnditaare, ɓe keɓi ko Laamɗo aadii ɗuum. Kangal waɗi de ɓe muɓɓi kunnduɗe dawaaɗi ladde,
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 ɓe nyifi giiteeli ul'ultooji, ɓe ndaɗi e mbelndi kaafaahi. Ɓe tampii de ɓe keɓi semmbe. Ɓe laatii suusuɓe ley wolde, ɓe ndiiwi konuuji garɗi to maɓɓe ɗiin.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Saabe goonɗinal, rewɓe woɓɓe keɓiri maayɓe muɓɓen ummintinaa. De yimɓe woɓɓe le, torraama faa maayi saabe goonɗinal ngaal. Ɓe njaɓaay heeforɗinde faa ɓe ndannee, sabo iɓe pooɗanoo iirtagol ɓurngol woodde.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Woɓɓe katin njalnoraa, piyaa dorri. Woɓɓe ngeƴƴaa, ngattaa ley kasu.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Woɓɓe maɓɓe paɗɗaa kaaƴe faa maayi. Woɓɓe taƴiraa garjaaje. Woɓɓe mbardaa kaafaaje. Iɓe njiiloo iɓe ɓornii guri be'i e baali, ɓe talkaaɓe, ɓe torraaɓe, ɓe waɗaaɓe ko boni.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Wo ɓe yiilotooɓe ley laddeeji e ley baamle, ley lohi e ley gayɗe. Yimɓe ɓeen le, adunaaru ndu haandaano e muɓɓen.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Yimɓe ɓeen fuu, Laamɗo jaɓii ɗum'en saabe goonɗinal muɓɓen. Ɗum fuu e taweede, ɓe keɓaay ko Laamɗo aadinoo ɗuum.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Ɓe keɓaay ɗum sabo Laamɗo anniyake hokkude en ko ɓuri ɗum. O muuyaay ɓe laatoo hiɓɓuɓe si wanaa ɓe tawdee e meeɗen.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.