Atos 24

Fulfulde Burkina NT (FUH_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Balɗe joy caggal ɗuum, Ananiyas Almaami Mawɗo oon yottii Kaysariya. Imo wondi e mawɓe woɓɓe, kam e jannguɗo sariya Roma'en bi'eteeɗo Tertulu. Ɓe peli Pool yeeso goforneer oon.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Nde Pool noddanoo ndeen, Tertulu fuɗɗi felude mo yeeso kaananke oon, wi'i: —Filiki kaananke tedduɗo, wo saabe maaɗa de min keɓi jam ɓooyɗo. Wooɗi ko moƴƴinaa ley lenyol ngol du wo haybugol maaɗa waɗi.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Min annditii fuu ko ngaɗuɗaa, yimɓe tatteeji fuu na njettire ɓerɗe belɗe.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Mi yiɗaa joonnde ndeen juuta, de miɗo nyaage saabe moƴƴuki maa, kettindanoɗaa min seeɗa.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Min tawii gorko o wo daaɓoowo bone sanne. Wo o gaddoowo fitina hakkunde Alhuudiyankooɓe wonɓe ley adunaaru fuu. O ardiiɗo laawol Nasaraatunkooɓe.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 O filake tuuninde suudu dewal mawndu nduun, de min nanngi mo. [
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Miɗen njiɗi saraade mo sariya amin, tawi Lisiya hooreejo sordaasiiɓe oon ittirii mo semmbe e juuɗe amin, yamiri felooɓe mo ɓeen ngara yeeso maa.]
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Aan e hoore maa, lamndoɗaa mo, paamaa ko min peldi mo ɗuum fuu.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Alhuudiyankooɓe tawaaɓe toon ɓeen keedani kaaloowo oon, mbi'i noon jaati worri.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ndeen Filiki, goforneer oon, hokki Pool laawol faa haala. Pool wi'i: —Miɗo anndi waɗii duuɓi aɗa saroo lenyol ngol. Ɗum waɗi de miɗo seyoroo jakkanaade hoore am.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Ɓuraa balɗe sappo e ɗiɗi ko ngarumi Urusaliima faa mi sujidana Laamɗo. Si a taykake fu, a tawan hono noon worri.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Fay gooto tawaay kam miɗo dukida e neɗɗo naa miɗo jirkita jamaa, wanaa e ley suudu dewal mawndu nduun, wanaa e ley cuuɗi baajorɗi, wanaa e ley ngalluure ndeen.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Ɓe mbaawaa tabintinde ko ɓe peldi kam joonin ɗuum.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Ammaa miɗo jaɓi yeeso maa: miɗo rewri Laamɗo maamiraaɓe meeɗen oon e laawol ngol ɓe mbi'ata feerewol ngool. Miɗo goonɗini ko winndaa e Tawreeta Muusaa ɗuum e ko winndaa e dewte annabaaɓe ɗuum fuu.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Wooɗi, miɗo tannyori Laamɗo iirtinan fonnditiiɓe e bonɓe fuu, hono no Alhuudiyankooɓe du tannyori ni.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Saabe ɗuum miɗo tinnoo wondude e ɓernde nde walaa feloore yeeso Laamɗo e yeeso yimɓe wakkati fuu.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Caggal duuɓi keewɗi, mi wartii faa mi waɗana yimɓe am dokke, mi itta sadakaaji.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Wakkati oon ɓe tawi kam e ley suudu dewal mawndu nduun caggal ko ngaɗumi al'aada senagol. Mi waldaa e jamaa, mi waldaa e duko.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Alhuudiyankooɓe woɓɓe ƴuuruɓe leydi Aasiya wonnooɓe ɗoon, wo ɓeen kaannoo warude pela kam yeeso maa, si tawii won ko ngaɗumi.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Yimɓe ɓee ɗo, sanaa kam'en e ko'e muɓɓen kaala boofi ɗi nji'i e am nde ndarinoomi yeeso waalde Alhuudiyankooɓe Saahiiɓe ndeen.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Ɓe mbaawaa wiide mi waɗii faa'e si wanaa konngol gootol ngol ndariimi de ƴeewniimi: «Wo saabe ummital maayɓe waɗi de miɗo saree hannden!»
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Filiki oon, na anndi laawol Iisaa ngool, hanti haala, wi'i: —Si Lisiya hooreejo sordaasiiɓe oon warii fu, ndeen carotoomi haala mooɗon ka.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 O yamiri mawɗo sordaasiiɓe oon hayba Pool, de newnana ɗum, taa haɗa fay gooto e yigiraaɓe muuɗum ɓeen warude walla ɗum.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Balɗe seeɗa caggal ɗuum, Filiki wardi e deekum Alhuudiyanke bi'eteeɗo Durusiila. O neli Pool waddowaa, o hettindanii ɗum ina haala haala goonɗinal Iisaa Almasiihu.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Kaa nde Pool haalannoo haala fonnditaare e nanngitaare e sariya garoowo ndeen, Filiki huli, wi'i: —Joonin kaa heƴii! Yahu. Nde keɓindiimi fuu, mi nodditete.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 O miilii Pool hokkan mo ceede. Ɗum waɗi de imo nodda ɗum kile keewɗe faa ɓe njewtida.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Nde waɗunoo duuɓi ɗiɗi fu, Porsiyus Festus loomti Filiki, laatii kaananke. Ammaa Filiki yoppi Pool e ley kasu ɗoon, sabo na yiɗi welnande Alhuudiyankooɓe ɓeen.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.