Mateus 15
Fore New Testament (FOR_NYB) vs NTLH
1 Pigoya, pi ntagaba Yerusaremi kumatisa Parasi kinape mono tisa kinape ka'isa Isuti ampa irosa'magini mayama abigama untawe:
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 Kabagi kina igeba nanaga tayabamagi meto kamana agoba aemita pewe. Piya puntini igeba naninta nakenaba, iyantanaba kampa punta uwa nawe, untawe.
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Piya ute abigauguna, Isuba maya uwaimintiye: We, tigeba pipa nanaga tigeti mpeto kamana ago wasintiri, Koti ae'wa nkawamupisa kamanapa aemita pewe.
3 Jesus respondeu:
4 Piya, Kotiba mayama utantiye: Kaeba kano kaba kamana abimagina isi'waisipa asaga'yuyo, iye. Piya, ka'waina aeba anoke abakega kamparaga kamana uma ata puwaisitakibipa, aepa aeguma kaiyo, untiye.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Pigoya, tigeba pipa aya pewe. Yagara araga igeba inogi ibagipa maya kamana uwaimewe: Nautasaenaba mapa tisigepa kampa tisiminta, tabe mono namapinti maete ima Kotiti a'muntana amukuwe, piya umagini, inogi ibagi kampa aogima iyo'maeyagiripa, tigeba abeganaba aogi piyo.
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 Tigeba piya pumagiri Koti kamanapa aemita puntiri tigeti kamanapa maema wasima asaga'yuyewe.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 We, kumpari kina, tigeka Koti Aisaya omogana meto kamana ago mayama taga untiye:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 — ausente —
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Pigoya, Isu aeba pi kamana uwaimite to ka'isa kina igega'e yogini kanauguna maya uwaimintiye: Naeba kamana urimekiripa aogima abima napiyiyo.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Tintabaipinti tumemintana, pi'naba tigu'amapa i'nintanaba kampa potaye. Tiwamupintisa irosa'ma iyemintana, pi'na tigu'amapa i'nintanaba potaye, untiye.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Piya yogini, abagi kina igeba agora wamagini maya omima untawe: Kaeba kamana uwaimekini Parasi kina abimagini ata pepa abeno, untawe.
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Piya yuguna, pi Parasi kinaka maya uwaimintiye: A'ya'ma yaba mantarisa nabanempaba kampa kurinti, pipa abu'yaga igima maebugaikiye.
13 Jesus respondeu:
14 Piya, tigeba igepa uwa itaiyo. Igeba iyorika kina'mi to ka'isa iyorika kina ke iyakikena kinane. Piya, ka aorika yagarama to ka aorika yagara ke ayakikibipa kaga agagabi tumikibese, untiye.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Piya yogana Pitaba Isu maya omintiye: Meto kamana yempe'na nkagoba aborama yega taeba abeno, untiye.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Piya yogana Isu maya untiye: We, tigeba pabiyama tigu napi napiyena kampa wainta mintawa, a.
16 Jesus disse:
17 Agoba mayamagiripa kampa abewe: Tiwamupi nagana tintabaipinti tumimagina ayasaurite ke'wati to kake tumiye.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Piya, tintabaipinti waintana tiwamupisa irosai, pi'na tigu'amapa i'nintana pumagina kamparaga potaye.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Piya, wasana antabaipintisa aguntaena toma toma irosai, pipa mayamawe: Ata napiyenawa, wasana aegukenaenawa, kumiyenawa, kupiyonawa, kuntanawa, kumpari kamana otakenaenawa, akayasukenaenawa sumagina,
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 pintanama tigu'amapa aegumagina i'nintanaba potaye. Piya, tiyantana kampa punta naninta nantanamaba tigu'amapa aeguma i'nintanaba kampa potaye, Isu piya untiye.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Pigoya, Isu aeba Yuta kina ige maba atate to marisa kina'mi mpari Taya Saironi kuma waintusumeti wantiye:
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Wamagina umintogana, Kenani marisa wae, pi mara miyome nkwae'maba kanama Isuka kega'e uma agisumagina maya untiye: We, Wa'ega, kaeba Tebiti ntagaragawa, naeka kantara punatao. Araganepa kewama tabera aigarama amiyo piye, untiye.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Piya yogana abintanaba, Isuba kamanapa kapa kampa a'wae pomintiye. Piyama kampa a'wae pogini, abagi kina igeba omima maya untawe: Kaeba waya otagana wano. Aeba taka'i tabe kiga'e uta kanaye, untawe.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Piya yuguna aeba maya uwaimintiye: Naeba Isureyo aruyenabisa yaga kabubama miye kanta pe kina'amanamiti unatantine, piya untiye.
24 Jesus respondeu:
25 Piya yogana, kana wae aeba agora ampa irosa'ma parokaema esotamagina: Wa'ega, kaeba uwa nao'maeyo, untiye.
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Piya yogana, Isureyo kina'mige uwa kina'mige mono abikibeka Isu meto kamanapisa maya omintiye: Yagarantomi ntaninta ipa'magi kara imekanaba kampa aogi pikiye, untiye.
26 Jesus disse:
27 Piya yogana, kamana mayama a'wae pumagina omintiye: Wa'ega, pipa kanara yene. Pigoya karantontomi ibawaimpigi naninta yabaera atamagini nagana aritawa tumeginiba pipa uwa nawe, untiye.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Piya yogana maya omimagina untiye: We waya, kamatiti'enaga imagina waintiye. Pi yempesa pugatano, untiye. Piya yogana pabigo aragawapa kaba'magina aogi puntiye.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Pigoya, Isu aeba pi mparasa to kake a'wae puma kanama Karariya kotuta ampa irosantiye. Irosa'ma amuti ima mintogini,
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 uwoma kina kanagana pumagini aeti ampa irosantawe. Igeba igisa iya pu'wanta kinape, iyampu aigakayo'na'na kinape, iyorika kinape, aibo kinape, to ka'isa inuntana ibome kinape uwoma kina a'ya'ma ibabute kanama Isu agora ampa aki puwaitantawe. Aibuguna kaba'ma aogi puwaitawaentiye.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Piya pogini, aibo kina'miba kamana untawe. Igisa iya pu'wanta kina'miba ke nasintawe. Iyampu aigakayo'na'na kina'miba aogi puntawe. Iyorika kina'miba iyo agantawe. Piya puguni, wasanamiba pi agate Isureyo kina'mi Kotiwaipa tabera i'mu potantawe.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Pigoya, Isuba abagi kina igega'e uma maya uwaimintiye: Naeba a'ya'ma ma kina'mika nantara puwe. Igeba naege kakaga yaga mimagini iga'enaga purewe. Piya, naeba uwaitakini igeba naninta kampa nanta wamagini, ke'i uma iyonanta pumagini ware'nasanaga abimagi tara puwe, untiye.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Piya yogini, abagi kina'wampiba maya omintawe: Mapa ka'me mpariwa, tabe nanintaba aetasa aborama ma uwoma kinapa imekana naigina kanarasa waetakiyema, omintawe.
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Piyama omuguna, Isu ibigama maya untiye: Tigeti ntanintaba ayaki waintiye, yogini, igeba maya untawe: Tonaentisa tara umaema paretiwa, uwaena inoyantantonto tarantowa sumagina waintiye, untawe.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Piya yuguna, abintana yogini kana a'ya'ma kinapa aki pumagini mara'mintantawe.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Piya puguna, kana paretibe inoyantabe maema Kotiti a'mu potamagina, apako pumagina abagi kina'wa imogini pako pumagini pi kinapa imintawe.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Imuguni, a'ya'ma kina namagini iga'e pantawe. Aibuguna, arita waiyomepa kibi'magini tonaentisa tara umaema wa'nu kupi iraguguna awaitantiye.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Pigoya, naninta nanta waba 4,000 wa mintuguni, waya yagaraba kampa aisuntawe.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Piya potate, Isuba wasana uwaitaogini wauguna aeba wanipisa karebi imagina wama Magatani mari uma irosantiye.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.