Marcos 10
Fore New Testament (FOR_NYB) vs NTLH
1 Pigoya, Isu pi mpa atate Yutiya mari wama Yontani wani mparoteri ura'ema waogini, to pumesa puma uwoma kina'mi aeti kana puguna, to yomesa puma kamana uwaimintiye.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Kamana uwaimogini, ka'isa Parasi kina'mi aeti irosa'ma amiyo potakena puma maya uma abigantawe: Ago kamanatepinti wasanama waya kaikenaenaba tagapayawema, uramoma abigantawe.
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Piyama abigauguna Isu a'wae puma: Aya kamana Mosese urimintiyema, to ige ibigantiye.
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Ibigaogini igeba maya untawe: Waya kaikena puntiripa, esa amima otaiyoma, Mosese untiyema, omintawe.
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Piyama omuguna Isu maya uwaimintiye: Tigeba monoka kampa karu'ena abima tige akuneka, Mosese pi uraminti kamana kaentine.
5 Então Jesus disse:
6 Piya, pai Koti maru a'ya'waemaena aborantanaba, wabe wayape kaga aborawaisitantine.
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 Pika napima, wamaba ano abapa isitate waya'wampati atokaema isigeba ka kina kanta puma miyese, untiye.
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 Piya, isigeba taraba kampa punta, ka'ena puma miyese.
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 Pigoya, Koti atokae isitantika, wasanaba a-nkatara isitano, Isu piya uwaimintiye.
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Piya uwaimite namapinti waogini, abagi kina'mi pi kamana'ama nkagowaka abigauguna,
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 maya uwaimintiye: Ka'waina waya'wampaba kaite to wae maekibipa, marusa wae'wa ataena potama kumiyenaba pikiye.
11 E Jesus respondeu:
12 Piya puma, waya'ma marusa wawa agora atate, to wa maekibipa, awae ataena potakiye, piya uwaimintiye.
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Pigoya, ka'isa kina'mi yakarantonto Isuti ibaburite: Ita ukaya penema napima, ibabute kanauguni, abagi kina'miba pi kinaka imo kasa untawe.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Piya yuguna, Isu pi kamana abite kampa a'mu puntana, abagi kina'waka maya uwaimintiye: Tigeba itaigini, yakarantonto igeba naeti kanaiyo. Tigeba a-nkakunkitaiyo. Piya miye kina'mikaba Koti kabiratakenaenaba utawaitantine.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Pigoya tigeba urimikenaba abiyo. Wasanama kampa yagaranto miyisa puma Koti aegarakibipa, Kotiba kana kinatapa kampa kabima mikiye, untiye.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Piya untana, yakarantonto ibabuma aki puwaitama, ita ukaya puma: Aogima miyiyo, uwaimintiye.
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Pigoya, Isu asima wakena pogana, ka yagara karu'ena kanama agisabi ampa arakabima mima: Kaeba aogi tisa yagaragawa, naeba ayabaya pukubotisa e'wasaena maekuwema abigantiye.
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Abigaogana Isu maya omintiye: We, nanagabaya: Aogi yagaragawema unamene. Ka Koti abiwa aogi yagaraba mintiya, toba kampaye.
18 Jesus respondeu:
19 Pigoya, nayatara'mu ago kamana mayama ago abintana: Wasanaba a-nkaeguyoma, kumiyenaba a-poma, kuntanaba a-poma, kampari kamanapa to wainapa a-sotaoma, to kina'ma ntanagaba a-kaukaba poma, kano kaba kamana wasiyo. Pipa ago abintane, omintiye.
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Omogana: Tisa yagarama-o, naeba yagaranto mitatopa pi kamana abimagi, a'ya'ma yagaba pabiya putone, kana yagaramaba omintiye.
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Piyama omogana Isuba: Nabugampe ntagaragawema napintana, mayama omintiye: Ka'enaba kampa aogima napiyene. Kaeba wama kotakapa umaema to kinati imima yaba maema, kusi kinapa imo. Piya pikibempepa mantabinti uwomantanaga waikiye. Pabi ugamosa pugaite ampa naegarao, omintiye.
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Piya omogana abigate, uwoma kutankaka napima, antara puma amo pute wantiye.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Pigoya, Isu abagi kina'wa igate maya uwaimintiye: Ayamabaya tabe kutantaga kinapa Koti kumati ikiye, a, untiye.
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Piya uwaimogini, pi kamanaka abagi kina'miba abite pami puguna, Isu to maya uwaimintiye: We, ma ntakaraki'nuntepa abiyo. Wasanama Koti kabiratakena kumati ikenaba esegiyenawe.
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 Pigoya, kamoro yagamaba na'ama nkagepinti uma pasikenaba pipa esegiyenawe. Piya, tabe kutantaga kinapa Koti kabiratakena kumati ikenaba pipa to awameta, tabe kuntaenawe, untiye.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Piya uwaimogini, pi kamanaka abagi kina'miba tabera pami pumagini, mare-u me-u puma: Pigoya kebaya ao'maeyakana ikiyema napintawe.
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Piyama napiyuguna, Isu igate maya uwaimintiye: Pika wasanama kunta abekana kampa pikenaenawe. Pigoya Kotipa kampa kuntaba abegina a'ya'waemaena pikenaenaba agantiye, uwaimintiye.
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Piya uwaimogana, Pita Isuka: Abo. Taeba a'ya'waemaenaba atate ago kaegaraune, omikena pogana,
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 Isu a'ya'ma abagi kinaka maya uwaimintiye: Owe tagane. Tigeba abiyo. Wasanama nae aogi kamana napima naeka, mawa, yogawa, anonanto aganto a'nanto ano aba yagarawa, atate naegarakibipa,
29 Jesus respondeu:
30 ibasa yagaba aogima mima, uwoma to namape yogabe maeyakini, uwoma to anonantoge agantoge a'nantoge anoge yagarawake aege ampiyigini, to kina'miba aepa ata potaigina, agogo yagaba aeba e'wasa yagara asu mikiye.
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Pigoya, pi ntaga ka'isa kiya kinapa kayokaya kina miyigini, kayokaya kinapa kiya kina mikibewe, untiye.
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Pigoya, Isuge aokinake Yerusaremi kumati ikena ki'i imagina, Isuba paitama waogini, abagi kina'miba aka'i wama pami puguni, igege waume kina'miba iyekuru puntawe. Aibuguna, Isu nagisarisa tara tumpaema abagi kina'waka: Ka auka'i kanaiyo, yogini, kanauguna aeti ka'isaena aborakibi puma kamanapa
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 maya uwaimintiye: Tigeba abiyo. Yerusaremi kumati iyekini, Wasanama Ntagara naepa naraku'ma, mono kiya kinake mono tisa kinake imigini, kamana unatama: Aeguyiyo ukibewe. Piya umagini, naepa namu'isa kina imigini,
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 karana natamagini, kaisa punatama, iga'na kasu maema naebaru'magini naeguyigi pu'wakuwe. Aibumagi togana kakaga yagaba asima mikuwe, uwaimintiye.
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Aiyogini, Yemisige Yonige isigeba Sepeti ntagara taraginisi, Isuti kanamaginisi ampa mayama abigantase: Tisa yagarama-o, tae kabiratakenaenaga kabigakena puse, yusuguna:
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Ayama kabirisitakenaenaga tisibiyema, isibigaoginisi,
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 maya omintase: Kaeba togana aogi kumakati mara'mima kabima mikenaenara mikibempepa, tasigeba kaege mima, ka'waina kayatakantisa auka'i miyekana, ka'waina kayake'masisa auka'i mima, kiya kina misanaga tasibiye, untase.
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Aiyusuguna, Isu auki naki pukenaenaga meto kamana maya uwaisimintiye: Tisigeba nabigakenaenagaba kampa aogimaba napiyese. Nae nantara'enabi tisigeba kanara pasikibeso. Nae pai'natakibintanaba tisigepa paitisitasiyoma, isibigantiye.
38 Jesus respondeu:
39 Piyama isibigaoginisi: Owe, piya purasitakibepa kanarane, omintase. Piya omusuguna, Isu maya uwaisimintiye: Pigoya, nae nantara'enabi pasikibese. Nae pai'natakibintanaba tisigepa paitisitakiye.
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 Pigoya, nae naya tararari mikena kinakaba kampa nae napiyokana, Koti ae abintana wasanaba ibabuma kana naya tararariba itakiye, uwaisimintiye.
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Uwaisimogini, to pi nayatara'mu abagi kina'miba pi kamana abite, Yemisike Yonikegaba ka isibirauguna,
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Isu kega'e uma, a'ya'ma aki puwaitama maya uwaimintiye: Tigeba ago abintawe. Wasanama uwa kinaka kiya mima pitasa kinata: Kabiyo yeginaba, aeba esegima kabiye. Kiya yagarama: Piya piyo yintanaba pewe.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Pigoya, tigeba kana kiyaenaba kampa piyaba pumagiri, ka yagarama kiya mikena pipa, aokina'mi kayokaya'enaba pikiye.
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 Pigoya tigeri ntapima: Nae kiya yagara mikuwema napikibepa, a'ya'ma to kina'mi kayokaya'enaba po.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Piya, Wasanama Ntagara naeba tige nae kayokaya'ena punataiyomaba kampa tumintone. Naeba tige kayokaya pukenaga tumpa pu'ma, uwoma kina ika puma a'watitakena tumintone, uwaimintiye.
45 Porque até o
46 Pigoya, igeba Yeriko kumati asu migategini, Isuge abagi kina'wake to uwoma kinape pitasa ikena puguna, ka aorika yagara, agewapa Patimesi, Timeyosi ntagara keta mara'mintometisa: Ma na namiyo, untiye.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Piya uma mintogini igeba: Isu Nasareti kumatisa yagara iye, yuguna abite, aeba Isuka kega'e uma maya untiye: Isugaba, Tebiti ntagaragawa, naeka napima kantara punatao, untiye.
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Piya yogini uwoma kina'mi: Paka puma miyo, omuguna to taberasa kega'e uma: Tebiti ntagaragawa, naeka napima kantara punatao, untiye.
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Piya yogana, Isu pabita mima: Mati kanao omiyo, untiye. Yogini, igeba kana aorika yagaraga: Ka'mu puma asiyo. Ago kaeka kega'e iyema, omintawe.
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Omuguna, kabiwa ka'urintometisa akubugaite, asima Isu asu aepantiye.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Aibogana: Kaepa nana pugatasanaga kabiyema, Isu abigaogana, kana aorika yagaramaba maya omintiye: Tisa yagaragawa, nao agasanaga nabugaye, untiye.
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Piya yogana Isuba: Naeka aogima napiyekana, ago kata wagina uwa wao, Isu omintiye. Omogana, ago aogamagina pabi ki'i Isu aegarantiye.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.