Hebreus 11

Aadi keyri: linjiila iisaa almasiihu (FFM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Goonɗinal yo taƴorde heɓan ko fawi jikke e mum e hoolaade ko yiyaali ana woodi.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Saabe maggal, njaatiraaɓe men keɓiri seedaaku lobbo yeeso Laamɗo.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Saabe goonɗinal, paamir-ɗen aduna oo e koode ɗee fuu konngol Laamɗo tagiraa, ko yiyetee koo tagiraa ko yiyataake koo.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Saabe goonɗinal, Haabiila ittiranii Laamɗo sadaka ɓurɗo mo Kaabiila oo, goonɗinal saabii so Laamɗo jatorii mo o pooccitiiɗo nde jaɓani mo sadakaaji makko. Kasen, fay so taweede o maayii, goonɗinal makko ana heddii waajaade en faa jooni.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Saabe goonɗinal, Henok ŋabbiniraa dow kammu fay meeɗaali maayde. Fay gooto yiitaali mo kasen sabi Laamɗo ŋabbinii mo. Kaa fade makko ŋabbineede o seedanaama omo wela Laamɗo.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 So goonɗinal walaa, fay gooto waawaa welde Laamɗo. Sabi neɗɗo jiɗɗo ɓadaade Laamɗo waajibi goonɗina omo woodi, goonɗinan o barjoto tewtooɓe mo ɓee.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Saabe goonɗinal, Nuuhu sehiri laana faa dannda koreeji mum ɗii. O ɗowtanii Laamɗo jeertinɗo mo ko warata, ko yiyaaka tafon koo. Ko o goonɗini Laamɗo koo, o sariri aduna oo fuu. E ley ɗum, Laamɗo jatorii mo o pooccitiiɗo.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Saabe goonɗinal, Ibarahiima nootorii noddaango Laamɗo, yalti faade e leydi ndi Laamɗo fodi mo heɓan ndii, o yalti tawi kanko nee o anndaa to o yahata.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Saabe goonɗinal, o jooɗorinoo no koɗo nii e leydi o fodanaa ndii. Isiyaaka e Yaakuuba duu njooɗodike e makko e ley hukkummaaji, kamɓe duu ngoni heɓidooɓe e makko fodoore wootere ndee.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Sabi omo fooɗanoo ngalluure ɲiiɓunde duumiinde nde Laamɗo diidi so mahi ndee.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Saabe goonɗinal, Ibarahiima hokkiraa heɓude sii, fay so taweede o naywiino, genndiiko Saaratu duu yo dimaro wonnoo. Sabi Ibarahiima ana jogorii podanɗo ɗum oo yo koolniiɗo.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Ɗum waɗi so gooto naywuɗo faa ɓadii maayde heɓi sii potuɗo koode kammu heewde mo waawaa limeede no njaareendi maayo waawiraaka limeede nii.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Ɓeen yimɓe fuu maaydii e goonɗinal mum'en tawi podooje Laamɗo ɗee tabitaali, kaa ɓe coyniima ɗum ɓe kuyanii ɗum duu, ɓe njarriima duu ɓe hoɓɓe, ɓe warwarɓe e aduna oo.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Yarroriiɓe hono nii ɓee kollii faa laaɓi paca ana tewtana ko'e mum'en leydi ndi njey.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Kasen duu so nii hakkillaaji maɓɓe ana ngonnoo e leydi ndi ɓe njaltunoo e mum ndii, eɓe mbaawnoo wirfitaade ton.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Kaa so goonga, eɓe pooɗanoo leydi ɓurndi moƴƴude, ɗum woni ngonndi dow kammu ndii. Saabe ɗum, Laamɗo yaagortaako noddireede Laamɗo maɓɓe, o moƴƴinanii ɓe ngalluure.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Saabe goonɗinal, Ibarahiima jaɓiri ittude Isiyaaka sadaka no layyaari nii nde Laamɗo itti koro makko ndee. Fay so taweede Laamɗo fodanii mo leɲol makko heewan, o lanndinike ittude ɓiyiiko korsuɗo oo sadaka,
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 mo Laamɗo wii e mum oo: «Iwdi Isiyaaka ndii, kayri innditortoo innde maa.»
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Ibarahiima ana jogorii Laamɗo ana waawi fay immintinde ɓiyiiko Isiyaaka e maayde. Saabe nden hoolaare, o wartiranaa ɓiyiiko ana wa'i hono immitiiɗo e maayde nii.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Saabe goonɗinal, Isiyaaka duwanorii Yaakuuba e Iisuwa dow moƴƴereeji garoyooji ɗii.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Saabe goonɗinal, Yaakuuba duwanorii gooto fuu e ɓiɓɓe Yuusufu ɗiɗon ɓee, nde o ɓadinoo maayde ndee. O tuugii sawru makko, o turii omo teddina Laamɗo.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Saabe goonɗinal, Yuusufu sapporii pergu ɓiɓɓe Israa'iila iwde leydi Misira nde ɓadinoo maayde ndee. E ley majjum, o wasii ɓe ɓe naɓora gi'e makko.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Saabe goonɗinal, saaraaɓe Muusaa cuuɗiri ɗum lebbi tati caggal rimeede mum, sabi ɓe njii o cukalel moy-ŋarel, kasen, ɓe cuusii woortude yamiroore kaananke oo ndee.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Saabe goonɗinal, nde Muusaa mawni ndee, salorii wiyeede taanii Fira'awna.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 O suɓike reentude e yimɓe Laamɗo ɓee e ley torraaji diina weltoraade wakkatiiwel seeɗa ley luuttal.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Omo jatorii hoynireede no Almasiihu hoynirtee nii ɓuri moƴƴude diina jawle Misira ɗee, sabi omo fawi jikke makko e mbarjaari waroyoori ndii.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Saabe goonɗinal, o yaltiri leydi Misira tawi o hulaali tikkere kaananke oo, o fellisi yaade hono omo yiya Laamɗo mo yiyataake oo nii.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Saabe goonɗinal, o adorii fuɗɗude iidi Paska, o yamiri ƴiiƴam wujee e dame galleeji pati malaa'ika baroowo oo mema hammadiiɓe Israa'iilankooɓe ɓee.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Saabe goonɗinal, Israa'iilankooɓe tacciri Maayo Maaliya ngoo dow leydi njoorndi. Kaa Misirankooɓe ndaarunooɓe taccirde non ɓee fuu njoolii.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Saabe goonɗinal, tataaji piliiɗi Yeriko ɗii caamiri ko Israa'iilankooɓe ngaɗi balɗe jeɗɗi ana piltoo ɗi koo.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Saabe goonɗinal, Rahab debbo pijoowo oo waasiri halkodaade e heeferɓe ɓee, sabi o jaɓɓiima Israa'iilankooɓe soorotooɓe e leydi ndii faa kora ndi ɓee, o jippinirii ɗum'en dow teddeengal.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Koɗum mbiyan-mi kasen? Wakkati oo heƴataa kam faa mi haala kabaaru Gedeyon e Barak e Samson e Yefte e Daawuuda e annabi Samuyila, kaɲum e annabaaɓe woɓɓe ɓee.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ɓeen yimɓe fuu, goonɗinal waddani ɗum'en jaalaade kaanankooɓe e laamoraade fooccitaare e heɓude podooje Laamɗo. Kanngal waddani ɓe muɓɓude kunduɗe dawaaɗi ladde
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 e ɲifude giteeli gujitooji e daɗude e kaafaawi mbelki. Fay so taweede ɓe lo'unooɓe, ɓe keɓii semmbe, ɓe worworɓe e golowole, ɓe cayfitii konuuji garɗi e maɓɓe ɗii.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Saabe goonɗinal, yoga e rewɓe keɓiri maayɓe mum'en nguurtinaa.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Woɓɓe kasen njaayraa, piyaa dorri, e ko ɓuri ɗum ngeƴƴaa naɓaa ley kasu.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Yoga maɓɓe mbedaa kaaƴe faa maayi, yoga taƴiraa ngarjaawi, yoga wardaa kaafaawi. Eɓe njiiloo eɓe ɓoornii guri be'i e baali, ɓe misikiina'en, ɓe torraaɓe, ɓe jukkaaɓe jukkungo naawngo.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Ɓeen yimɓe, yiilotooɓe e ley laddeeji, ŋabbooɓe kaaƴe, soorotooɓe e luurooji kaaƴe, naatooɓe e gayɗe, ɓe kaandaano e oo aduna.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Ɓe fuu ɓe keɓii seedaaku lobbo yeeso Laamɗo saabe goonɗinal maɓɓe. Ɗum fuu e taweede, ɓe keɓaali ko Laamɗo fodi koo,
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 sabi o fodanii en ko moƴƴi ko ɓuri ko maɓɓe koo. O muuyi ɓe laatataako hiɓɓuɓe so wanaa ɓe tawdee e men.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.