Mateus 21
Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs NTLH
1 Aasiiñ qallikamiŋ Jerusalem-mun tikiññiqsut Bethphage-mun, iġġiġñun atiqaqtuamun Olives-mik. Tavrakŋa Jesus-ŋum tiliñiġik malġuk maliġuaqtiŋni,
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 uqautiplugik, “Aullaġutik nunaaqqiuramun sivunnaptikniittuamun. Amaniaŋani paqitkisigiksik pituqaqtuaq natmaksiġvik nuġġaŋalu. Pituiġḷugik uvuŋautiyumagitik uvamnun.
2 com a seguinte ordem:
3 Kia iñuum qanuqpatik uqautiyumagiktik atanġuruamun inuġiniḷugik. Taavruma tavrauvaa aullaqtinniaġik.”
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 Iluqaan atuumaniqsuq taŋiqsaqługu sivuniksriqirim uqautigikkaŋa itnaqhuni,
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 “Uqautisigik iñuŋi Zion-ŋum,
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 Maliġuaqtik aullaġniqsuk tuvraqługu Jesus-ŋum uqauttutaa iŋmiknun.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Taapkuak aggiutiniġaak natmaksiġvik nuġġaŋalu Jesus-mun. Iḷiñiġaich atnuġaatik natmaksiġviŋmun aasii Jesus aquvitluni taapkuŋnuŋa.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 Iñugiallapiaqtuat iñuich siaminniġaich atnuġaatiŋ tumitchianun. Atlatli kipriñiqsut akiqqunik napaaqtuniñ siapsiutiplugich tumitchianun.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Iñugayaat pisuktuat sivuagun Jesus-ŋum suli tamatkualu maliktuat niprualaniqsut,
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 Tavra Jesus isiqman Jerusalem-mun iñupayaaŋi nunaaqqim aġayaullaŋniqsut, aasiiñ iñuich apiqsruqtuġniqsut, “Kiña una?”
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 Tamatkua iñugayaat kiuniġaich, “Taamna tavra Jesus-ŋuruq, sivuniksriqiri Nazareth-miñ Galilee-mi.”
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Jesus-ŋum isiqami agaayyuvikpaŋmun anittaġniġai iluqaisa tauqsiqsuktuat suli tunisiullaqtuat tavrani, suli ulġutaqługich tiivlut maniŋñik simmiqsuġviŋich aquppiutaŋitḷu tamatkua tunisiullaqtuat tiŋmiaġruuranik.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Jesus-ŋum uqautiniġai tamatkua, “Aglausimaruq Agaayyutim makpiġaaŋiñi, Tupiġa taggisiqaġniaqtuq agaayutyaġviŋmik, aglaan iriqtuġvigiliutipkaġiksi tigliŋniaqtinun.”
13 Ele lhes disse:
14 Tavrani agaayyuvikpaŋmi ayauŋaruat suli pisutlaitchuat Jesus-muŋniqsut, aasiiñ Jesus mamititlugich.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Qaukłiŋich agaayuliqsit aglaliqiritlu uumitchaŋniqsut qiñiqamitruŋ Jesus savaaqaqtuaq quviqnaqtuanik suli iḷiḷgaat niprualaruat agaayyuvikpaŋmi nipliqhutiŋ, “Nanġaġlakput iġñiŋa David-ŋum.”
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 Tamatkuali nipliutiniġaat Jesus, “Tusaavigich makua sumik uqaqtilaaŋat?” Jesus-ŋum kiuniġai, “Ii, agliqisimasuknaġiksi uqałiq uqaqsimaruaq,
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Jesus-ŋum uniññiġai. Aullaġniqsuq nunaaqqiqpaŋmiñ siñiktaqhuni Bethany-mi.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Uvlaaġuqman Jesus utillaġmi nunaaqqiqpaŋmun niġisuliġñiqsuq.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Qiñiqamiuŋ fig napaaqtua apqutmi utlaŋniġaa aglaan paqitchiŋitḷuni fig-nik, tamarra milukataigaluaq. Jesus-ŋum nipliutiniġaa napaaqtuq, “Tavrakŋaniñaglaan asianik nauritqiŋñiaqnak.” Taamna napaaqtuq pannaqłuktiġniġaa.
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Maliġuaqtaiñ qiñiqamitruŋ taamna quviġutchakhutiŋ uqaġniqsut, “Qanuqhuni manna fig napaaqtua paniqtiqpauŋ?”
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Jesus-ŋum kiuniġai, “Uqautigipsi, Ukpiqsrisiqaġupsi arguaqtusuŋaqasi pitḷanayaqtusi savaaġikkaptun taavrumiŋa fig napaaqtuanik, aglaantuuq nipliġupsiunniiñ uumuŋa iġġimun, ‘Nuutittin igitaulutin taġiumun’ taatnallapiaq atuumanayaqtuq.
21 Então Jesus disse:
22 Ukpiqsrił̣ikun apiqsruġupsi supayaamik akuqtuigisirusi agaayułikun.”
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Jesus Jerusalem-mun tikiñŋanikman isiġniqsuq agaayyuvikpaŋmun. Qaukłiŋisa agaayuliqsit sivulliuqtiġruatlu utlaŋniġaat Jesus iḷisautripkaqługu aasii nipliutiplugu, “Kisum aŋalatchił̣hagun savaaġivigich tamatkua? Kia saŋŋiksritpatin taatnatun?”
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Jesus-ŋum kiuniġai, “Uvaŋaptuuq apiqsruġniaġipsi atautchił̣hiñamik. Kiugupsitŋa uqautigisipmigipsi nakiñ aŋalatchił̣iqaqłuŋa savaaġitilaaŋatnik tamatkua.
24 Jesus respondeu:
25 Kia saŋŋiksritpauŋ John paptaaqtitchiquplugu, Agaayyutim naagaqaa iñuich?” Uqaqtuyaaġniqsut iŋmiknun, “Uqaġupta agaayyutmiqsauniḷugu Jesus-ŋum uqautiniaġaatigut, ‘Suvaatami ukpiġiŋitpisiuŋ John?’
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 Aglaan uqaġupta iñukmiqnisauniḷugu, iłuiġutchaktinniaġivut iñuich atakkii iñupayaat nalupqigiŋitkaat John sivuniksriqirautilaaŋa.”
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 Aasiiḷi kiuniġaat Jesus, “Nalurugut.” Tavra nipliutiniġai, “Uqautiyumiñaitmigipsi sumiñ aŋalatchisiqaqłuŋa savaaqaqtilaamnik tamatkuniŋa.
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 “Qanuq isummatigiviuŋli aŋun iġñiqaqtuaq malġuŋnik? Utlaŋniġaa aŋayukłiq nipliutiplugu, ‘Iġñiiŋ savviaġiñ nautchiivimñun ugluvak.’
28 Jesus continuou:
29 Taavruma kiuniġaa, ‘Savviaġumiñaitchuŋa,’ aglaan aquagun nunuuraniqsuq aullaqhuniasii.
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 Aapaŋak utlautilgiññiqsuq iḷaqataanun iġñiġmi uqautiplugu sivuanisun. Taavruma kiuniġaa, ‘Savviaġisiruŋa,’ aglaan aullaŋiññiqsuq.
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 Nalliak taapkuak iġñakkiñ tupiginiqpatku aaparik?” Kiuniġaat, “Taavruma sivullium.” Jesus-ŋum nipliutiniġai, “Nipliutigipsi, tax-siliqirit suli akiisut iñugiliutiniaġai Agaayyutim aŋaayuqautmiñi sivupsitñiñ.
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 John aggiġaluaqtuq ilipsitñun iḷisautityaqhusi nalaunŋaruakun iñuuniaġviksrakun, aglaan ukpiġiŋitkiksi John. Aglaan tax-siliqirit akiisutlu ukpiġigaat. Aasiiḷi qiñiqapsigik nunuuraŋitchusi aquvatigun ukpiġilugu.
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 “Naalaġniḷḷagitchi atlamik atrikusautmik, Iñuqaġniqsuq nunaqaqtuamik. Nautchirriġviḷiuġniqsuq, sapukutchiqł̣ugu avataagun, nivakhuni misuġuliuġviksramik, nappaipḷuni nasiqsruġviŋmik, tavraasiiñ atukkirrutigiplugu nautchirriqirinun. Taatnaanikami aullaġniqsuq uŋasiksuamun nunamun.|src="LB00103B.TIF" size="span" copy="Louise Bass ©The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="Mt 21.33"
33 Jesus disse:
34 Tavra qallipman pukugviksraq asianik tuyuġiniġai savaktini nautchirriqirinun aitquplugich piññaktaaksrautni iliŋitñiñ.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 Aglaan nautchirriqirit tiguniġaich savaktai, aasiiñ anaumikł̣ugu atausiq, suli tuqqutlugu iḷaŋat, atlasuli miḷuqtuqługu uyaġaŋnik.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 Tuyuqalgiññiqsuq atlanik savaktinik, iñugiatluktuanik sivulliġñiñ. Aglaan savvaġlulgiññiġaich taatnatun.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 Aqulliqpiaŋuplugu tuyuġniqsuq iġñiġmiñik iliŋitñun uqaqhuni, ‘Taluġiniaġaat iġñiġa.’
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 Aglaan nautchirriqirit qiñiqamitruŋ iġñiq uqaġniqsut iŋmiknun, ‘Tamarra paitchaktaaksralik, ki tuqullakput piññaktaaġiluguasii paitchaktaaksrautaa.’
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 Tiguplugu aninniġaat asialiviŋmiñ tuqqutluguasiiñ.
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 Taatnamik, iñua asirrivium aggiġumi qanuġniaqpagich tamatkua nautchirriqirit?”
40 Aí Jesus perguntou:
41 Kiuniġaat, “Taapkua iñukłuich naŋitillugich tuqunniaġai, aasiiñ atukkirrutigilugu asialivik atlanun nautchirriqirinun aatchuġumiñaqtuanun iŋmiñun asianik pivik tikitpan.”
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Jesus-ŋum nipliutiniġai, “Agliqisimasuknaġiksi Agaayyutim uqałha,
42 Jesus então perguntou:
43 Taatnamik uqautigipsi, Iñuginġiġisigai Agaayyutim aŋaayuqautaa, uvakŋaniñaglaan Agaayyun aŋalatchiñiaqtuq iñuŋnik tupiksriruanik pisułiġmiñik.
43 E Jesus terminou:
44 Aasiiñ kisupayaaq puukaqtuaq taavrumuŋa uyaġaŋmun siqumitauniaqtuq, aglaansuli taavruma uyaġaum kattaqitñikkumi iñuŋmik kanuġiñiaġaa.”
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Qaukłiŋich agaayuliqsit suli Pharisee-ŋuruat tusaakamisigik Jesus atrikusautiŋi iḷisimaniqsut Jesus-mun uqautigitilaaġmiknik.
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 Tigusukkaluaġniġaat, aglaan iqsiñiqsut iñugayaanik atakkii iñuich ukpiqhutiŋ Jesus sivuniksriqiraunipḷugu.
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.