Marcos 8

Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Taipkunani uvluni iñugiaktuat iñuich katiniqsut. Niqiksraitmata, Jesus-ŋum tuqłuġniġai maliġuaqtini iŋmiñun, aasii nipliutiplugich,
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 “Uvaŋa iḷunŋugigitka iñugiaktuat iñuich, atakkii nayuutirut uvaptikni piŋasuni uvluni niqiksraigutiplutiŋaasiiñ;
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 uvaŋa aullaqtitkupkich niġipkaġaluaġnagich iliŋich taaqtukkaġisirut apqutmi. Iḷaŋich aggiġñiqsut uŋasiksuamiñ.”
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Jesus-ŋum maliġuaqtaiñ kiuniġaat, “Nakikŋami maani iñuiḷaami qaqquqtuġisivat taatnatun iñugiaktigiruat iñuich niġisuiġutiŋ?”
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Tarra apiqsruġniġai, “Qapsiñik qaqqiaŋuranik piqaqpisi?” Kiuniġaat, “Tallimat malġuŋnik.”
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Tarra tiliñiġai iñuich aquvitquplugich nunamun; aasiiñ tigukamigich tallimat malġuk qaqqiaŋurat quyyavigiqqaaqługu Agaayyun, avguqługich qaqqiat qaiññiġai maliġuaqtimiñun autaaġutigitquplugich iñuŋnun. Aasiiñ piñiġaat taamna.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Taapkua piqaqmiñiqsuttuuq mikiruuranik iqalugauranik. Jesus-ŋum quyyatiplugich tiliñiġai maliġuaqtini tamatkuaptuuq autaaġutigitquplugich.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Iluqatiŋ iñuich niġiñiqsut niġisuiġataqhutiŋ. Maliġuaqtit iḷakut pukukmatigich immiġñiġaich tallimat malġuk aguupmaich.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Taapkua niġiruat iñugiaktilaaqaġniqsut 4,000 iñuich. Jesus-ŋum aipkaqqaaqługich
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 ikiniqsuq umiamun maliġuaqtiniḷu tiksiqhutiŋ nunaŋanun Dalmanutha-m.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Pharisee-ŋuruat aggiqhutiŋ uqavaaġutiaqsiḷgiññiġaat Jesus uuktuaqsaġukługu, “Savaaqaġiñ quviqnaqtuamik. Taavrumuuna iḷitchuġipkaġumigaatigut Agaayyutim tuyuġipiałhanik ilipnik.”
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Aniqsaaqpagataqhuni Jesus-ŋum qatmigiliutiniġai nipliqhuni, “Uvvali ukua tautugukamiŋaglaan quviqnaqtuamik! Nipliutigipsi, Makua iñuich tautukkumiñaitchut quviqnaqtuanik savaanik nalupqinaiġutaulugu kisuutilaamnik.”
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Taatnaqqaaqhuni uniŋñiġai. Ikipluniasiiñ umiayamun aullaġniqsuq taavruma narvam siñaan igḷuanun.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Maliġuaqtai aullaqamiŋ piiguqtiġniqsut qaqqumikunniiñ aglaan atausił̣hiñaq qaqqiaŋuraq taquaġiliġniġaat.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Jesus-ŋum tiliñiġai, “Qaunagiyumausi puvlaksautaatniñ Pharisee-ŋuruat suli puvlaksautaaniñ taavruma Herod atanġum.”
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Taapkua uqaqtuyaagaqsiñiqsut avatmun, “Una uqaqtuq taavrumiŋa taquaŋitñapta qaqqiamik.”
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Jesus-ŋum iḷisimalgiññiġai kaŋiqsitḷaił̣hatigun. Uqaqtuaq iḷisautrił̣hatnik Pharisee-ŋuruat suli suraġałhanik Herod-ŋum, taapkuali uqaqhutiŋ taquaŋił̣iġmiknik qaqqumik. Taatnaqhuni apiqsruġniġai, “Suvaata uqaqtuyaagaqsiḷgitpisi akunnapsitñi qaqqumik taquaŋiññipḷusi? Kaŋiqsiŋitpisisuli? Puqiisigivisi taatnatun?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 — ausente —
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 — ausente —
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 “Suli niġipkautikapkich tallimat malġuŋnik qaqqiat 4,000 iñugiaktilaaliŋnun aasiiñ iḷakugikkaŋich pukukapsigich qapsiñik immiuvisi aquupmaŋnik?” Tamatkua kiugaat, “Tallimat malġuŋnik.”
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Ilaan nipliutigai, “Suvaatami kaŋiqsiḷguitkaqsiḷgitpisi?”
21 Então Jesus perguntou:
22 Tikitmata Bethsaida-mun, tavruŋautiniġaat qiñitlaitchuaq iñuk iŋiqsruqługuasiiñ iłuaqsitquplugu.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Jesus-ŋum tiguplugu qiñitlaitchuaq iñuk argaigun, tasiuqługu annisiniġaa nunaaqqimiñ. Aasiiñ tivvuaqtuqqaaqługik irrak patiŋniġik argaŋmiñik nipliutipluguasii, “Sumik qiñitlasiñiqpich?”
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Iñuk tautuŋniagaqsiñiqsuq nipliqhuni, “Uvaŋa tautukkitka iñuich atriqaqługich napaaqtunik pisuktuatun.”
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Jesus-ŋum iḷitqiŋñiġai argagikkani irraknun, taututqiksaqamiasiiñ taamna iłuaqsiñiqsuq. Takpiksiḷiġñiqsuq.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Qiñitlasipkaanikamiuŋ Jesus-ŋum uqautiniġaa, “Aiḷḷaaġiñ, aglaan nunaaqqimun utiqtiġniaġnak.”
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Jesus aullaġniqsuq piqatigiplugich maliġuaqtini nunaaqqiñun qaniŋanun Caesarea Philippi-m. Igliqtuałiġmikni apiqsruġniġai, “Kisuunivatŋa makua iñuich?”
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Tamatkua kiuniġaat, “Iḷaŋisa iñuich John Paptaaqtitchiraunipḷutin, iḷaŋisa Elijah-ŋunipḷutin, atlatlu sivuniksriqiraunipḷutin iŋiḷġaanimma, itna uqaġaqtut.”
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Ilaan nipliutigai, “Ilipsimi kisuunivisitŋa?” Peter-m kiuniġaa, “Christ-ŋurutin Agaayyutim akiqsruutigikkaŋa.”
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Jesus-ŋum tiliñiġai uqautitquŋitḷugu kimun-unniiñ.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Tavra Jesus-ŋum iḷisautiuraagaqsiñiġai maliġuaqtini, “Iġñiŋa Iñuum nagliksaaqtuksrauruq, suli sivulliuqtiġruat suli qaukłiŋisa agaayuliqsit suli aglaliqirit ayakkisigaat. Tuqutkisigaat, aglaan piñayuakun uvlut aŋipkakkaugisiruq.”
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Nalupqinaiyautigai tamatkuniŋa. Peter-m saniqpaktaaġutillakługu uqautiniġaa Jesus taatnatchiñik uqaquŋitḷugu.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Jesus-ŋum takullakkaluaqamigich maliġuaqtini iñiqtiġniġaa Peter, “Tuunġaaq, aullaġiñ uvamniñ atakkii isumaŋitchutin Agaayyutim isummasianik aglaan iñuich isumaŋatnik.”
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Jesus-ŋum tuqłuqmiñiġai iñugayaat iŋmiñun maliġuaqtimiñunlu nipliutiplugich, “Kisupayaam maligukkumiña suksraaqtaksraġigaa pisułłi, iqsriutilugu sanniġutani aasiiñ maligluŋa.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Atakkii kisupayaam anniġiniaġumiuŋ iñuułłi tammaigisigaa aglaan kisupayaam tammaiyumiuŋ iñuułłi pigiluŋa suli pigilugu tusaayugaallautaq anniqsuġiakun, taamna iñuugisipiaqtuq.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 Iñuum piññaktaaġiłhiñaugaluaġaa suurapayaaŋa marruma nunam, aglaan tammautigisigaa iñuutchii. Sakuuŋuraġniałha atuġumiñaitchuq sumun.
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 Tarra simmiutiksraitchaa iñuum iñuutchii.
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Iḷapsi kanŋugivalukkaatŋa iḷisauttutitkalu sivuġaatni iñuich killuuruat sayuŋaruatlu. Taatnatun Iġñiŋan Aŋutim kanŋugigisipmigaaptuuq utiġumi kamanautiqaġuni aapamisun piqasiġuni ipqitchuanik isaġuliŋnik.”
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.