Lucas 18
Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs NTLH
1 Jesus-ŋum maliġuaqtini uqautiniġai atrikusautmik. Iḷisautiniġai ataramik agaayutquplugich nikaliġasuŋaqnagich.
1 Jesus contou a seguinte parábola , mostrando aos discípulos que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 “Nunaaqqiq atanniqsuqtiqaġniqsuq taluqsriŋitchuamik Agaayyutmik naagaqaa suvasaġiŋitḷugich iñuich isummataat.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não
3 Taavrumaniguuq nunaaqqimi uiḷgaġnaaqaqmiñiqsuq utlautraqtuamik taavrumuŋa isivġiqsimun ikayuqupluni akitñaġlugu igḷuliuqtini.
3 Nessa cidade morava uma viúva que sempre o procurava para pedir justiça, dizendo: “Ajude-me e julgue o meu caso contra o meu adversário!”
4 Akuniguuq isivġiksaum suqutigiŋiññiġaa. Kiisaimmatai nipliġñiqpuq iŋmiñun, ‘Taluqsriŋitchaluaŋŋaġma Agaayyutmik suli suvasaġiŋiḷḷugich iñuich isummataat,
4 — Durante muito tempo o juiz não quis julgar o caso da viúva, mas afinal pensou assim: “É verdade que eu não temo a Deus e também não respeito ninguém.
5 naagasuli taamna uiḷgaġnaaq minġitñiłhagun uvamnik ikayuġisigiga akuqtutlasiḷugu pigikkaŋanik nalaullugu. Taatnaŋitchuma utlakpaitḷuŋa minġisaġataġisigaaŋa.’”
5 Porém, como esta viúva continua me aborrecendo, vou dar a sentença a favor dela. Se eu não fizer isso, ela não vai parar de vir me amolar até acabar comigo.”
6 Jesus-ŋum iḷapsaaġniġaa, “Isummatigisiuŋ qanuq pigiitchuam atanniqsuqtim nipliutaa.
6 E o Senhor continuou:
7 Agaayyutim ikayuġumiñaiññiqpagich piksraqtaaġikkani iŋiqsruqtuat iŋmiñun unnuaqtuummaan? Pisaġumagisiva ikayułiksraŋatigun?
7 Será, então, que Deus não vai fazer justiça a favor do seu próprio povo, que grita por socorro dia e noite? Será que ele vai demorar para ajudá-lo?
8 Naalaġnisitchi. Agaayyutim ikayuġisigai nalaullugu iñuŋni, suli pisaġumautisuŋaqnagich. Aglaan Iġñiŋa Iñuum utiġumi paqitkisiva taatnatchimik ukpiqsrił̣iġmik nunami?”
8 Eu afirmo a vocês que ele julgará a favor do seu povo e fará isso bem depressa. Mas, quando o
9 Jesus-ŋum uqautiniġai iñuich atrikusautmik tunŋaruatigun nalaunŋałiġmiknun aasii naġġugiplugich atlat.
9 Jesus também contou esta parábola para os que achavam que eram muito bons e desprezavam os outros:
10 “Iḷaatni malġuk iññuk agaayyuvikpaŋmun agaayutyaġniqsuk, iḷaqataa Pharisee-ŋuruaq atlaasiiñ tax-siliqiri.
10 — Dois homens foram ao Templo para orar. Um era
11 Pharisee-ŋuruaq qichaqhuni ilaagun agaayuniqsuq, ‘Agaayyuun, quyagikpiñ siqñatuaŋiḷuqtuŋa, qanutitaŋitḷuŋalu naagaqaa atlatuqłuŋa atlatitun. Quyagikpiñ atrigiŋiḷuġiga iñña tax-siliqiri.
11 O fariseu ficou de pé e orou sozinho, assim: “Ó Deus, eu te agradeço porque não sou avarento, nem desonesto, nem imoral como as outras pessoas. Agradeço-te também porque não sou como este cobrador de impostos.
12 Uisauraaqłuŋa malġuŋni uvluŋni akunniqsaami suli qaitchaġigiga qulikuat akiññaktaaġma.’
12 Jejuo duas vezes por semana e te dou a décima parte de tudo o que ganho.”
13 Aglaan tax-siliqiri qichaġniqsuq uŋavanun aasii aaġluqsuŋaqaniunniiñ pattakługu satqani nipliqhuni, ‘Agaayyuun, nagligillaŋniaŋŋa, killuliqirauruŋakii!’”
13 — Mas o cobrador de impostos ficou de longe e nem levantava o rosto para o céu. Batia no peito e dizia: “Ó Deus, tem pena de mim, pois sou pecador!”
14 Jesus nipliġñiqsuq, “Uqautigipsi, tax-siliqiri aiñiqsuq nalaunŋasiḷuni Agaayyutmi, aglaan Pharisee-ŋuruaq nalaunŋaŋitchuq. Atakkii kisupayaaq kamanaqsipkaqtuaq iŋmiñik atchiksigisiruq, suli kisupayaaq atchiksiruaq iŋmiñik kamanaqsipkakkauniaqtuq.”
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Iḷaŋich iñuich tikiutriñiqsut aniqammiuranik Jesus-mun aksiquplugich. Maliġuaqtit tautukamisigich suakataġaich.
15 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos viram isso e repreenderam aquelas pessoas.
16 Aglaan Jesus-ŋum iḷiḷgaat iŋmiñuquniġai nipliqhuni, “Ki, iḷiḷgaat uvamnuktitchigik. Avriaqutaunasi iliŋitñun atakkii aŋaayuqautaa Agaayyutim aŋmaruq iñuŋnun atriqaqtuanun iḷiḷgaanik.
16 Então Jesus chamou as crianças para perto de si e disse:
17 Itqaqsiuŋ una! Kisupayaaq akuqtuiŋitchuaq aŋaayuqautaanik Agaayyutim atriḷiḷugich iḷiḷgaat isiġumiñaitchuq.”
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
18 Jew-ŋuruat sivulliuqtaata apiqsruġniġaa Jesus, “Nakuuruaq iḷisautrii, sumik savaktuksrauvik akuqtuitḷasiḷuŋa isuitchuamik iñuułiġmik?”
18 Certo líder judeu perguntou a Jesus: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
19 Jesus-ŋum apiqsruġniġaa, “Suvaata taiviŋa nakuuruamik? Nakuuruamik piitchuq avataagun Agaayyutim.
19 Jesus respondeu:
20 Iḷisimagitin tillisit, ‘Atlatuġniaqnak, iñuaġniaqnak, tigliŋniaqnak, naagaqaa sagluuqtuaġniaqnak atlatigun, suli kamagilugik aapan aakanlu.’”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério, não mate, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, respeite o seu pai e a sua mãe.”
21 Iñuum kiuniġaa, “Nutaułłamniñaglaan tupigigitka iluqaisa tillisit.”
21 O homem respondeu: — Desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos.
22 Jesus-ŋum tusaakamiuŋ taamna nipliutiniġaa, “Atautchimiksuli savaktuksraurutin. Tuniḷugich iluqaisa pigikkatin qaiḷḷugiḷḷu maniich inuqsraqtuanun, ilviḷḷi umialgutiqaġumautin pakmani. Taatnaanikkuvich uvuŋaġutin maliŋŋa.”
22 Quando Jesus ouviu isso, disse:
23 Aglaan taavruma iñuum tusaakamiuŋ taamna, aliatchaŋniqsuq atakkii umialgupluni.
23 Quando o homem ouviu isso, ficou muito triste, pois era riquíssimo.
24 Jesus tautukamiuŋ aliatchakługu nipliġñiqsuq, “Qanutun sakiqnaqtigiva umialguruat iñuich isiłiksraŋat aŋaayuqautaanun Agaayyutim!
24 Vendo a tristeza dele, Jesus disse:
25 Sakiqnatluktuq umialguruam iñuum isiłiksraŋa aŋayuqautaanun Agaayyutim uumakŋa pikukturuam isiłiksraŋaniñ ‘Mitqutim Iraagun’.”
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Iñuich tusaakamitruŋ apiqsruġniġaat, “Kiñami anniqsukkaugisiva?”
26 Os que ouviram isso perguntaram: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Jesus-ŋum kiuniġai, “Sua iñuich savaaġiyumiñaisaŋat Agaayyutim savaaġitlapiaġataġaa.”
27 Jesus respondeu:
28 Peter nipliġñiqsuq, “Ataŋii! Unitchivut kiñunnavut malikhutin.”
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos a nossa família e seguimos o senhor.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu:
30 — ausente —
30 receberá ainda nesta vida muito mais e, no futuro, receberá a vida eterna.
31 Jesus-ŋum qulit malġuich maliġuaqtini kisiŋŋuutiplugich uqautiniġai, “Naalaġniḷḷagitchi! Jerusalem-muŋniaqtugut. Tavraniasiiñ sivuniksriqirit aglaaŋich Iñuum Iġñiŋagun atuumaniaqtut.
31 Jesus levou os doze discípulos para um lado e disse:
32 Iñuich qaitchigisirut ilaanik Jew-ŋuŋitchuanun. Mitautigigisigaat kanŋunakun suli tivvuaqtuġlugu.
32 Ele será entregue aos não judeus, e estes vão zombar dele, insultá-lo, cuspir nele
33 Ipiġaqtuġlugu tuqqutkisigaat. Aglaan piñayuatni uvlut aŋitqikkisiḷgitchuq.”
33 e bater nele; e depois o matarão. Mas no terceiro dia ele ressuscitará.
34 Aglaan maliġuaqtit kaŋiqsiŋiññiġaat uqaġikkaŋa. Qanuutautilaaŋa uqałhan iriqsimaniqsuq iliŋitñiñ. Nalugaat sumik Jesus uqaqtilaaŋa.
34 Os discípulos não entenderam nada do que Jesus disse. O que essas palavras queriam dizer estava escondido deles, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Jesus qallipman Jericho-mun qiñitlaiḷaq iŋiulari aquppiñiqsuq saniġaatni tumitchaat.
35 Jesus já estava chegando perto da cidade de Jericó. Acontece que um cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
36 Tusaakamigich iñugiaktuat iñuich apqusaaqtuat apiqsruġniqsuq, “Suvat ukua?”
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que era aquilo.
37 Uqautiniġaat, “Jesus Nazareth-miu apqusaaqtuq.”
37 — É Jesus de Nazaré que está passando! — responderam.
38 Taamna kappaiŋaaqsiñiqsuq, “Jesus! Kiŋuviaŋa David-ŋum! Anniqsuqtaurutin Agaayyutim akiqsruutigikkaŋa iŋiḷġaanimma. Nagligillaŋniaŋŋa!”
38 Aí o cego começou a gritar: — Jesus,
39 Iñuich sivulliuruat suakataġniġaat uqautiplugu, “Nipaisaaġiñ.” Aglaan nipitusiḷaaġniqsuq, “Kiŋuviaŋa David-ŋum, nagligillaŋniaŋŋa.”
39 As pessoas que iam na frente o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca. Mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
40 Jesus-ŋum nutqaqami iŋmiñuutitquniġaa qiñitlaiḷaq iñuk. Qallipman Jesus-ŋum apiqsruġniġaa,
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou:
41 “Sumik uvaŋnun savautitquvich?” Kiuniġaa, “Ataniiq, qiñitlasitqiguktuŋa.”
41 — O que é que você quer que eu faça? — Senhor, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
42 Jesus nipliutiniġaa, “Qiñitlasiiñ! Ukpiqsrił̣iqpich iłuaqsigaatin.”
42 Então Jesus disse:
43 Tavrakŋatchiaq qiñitlasiruq maliaqsipḷuguasiiñ Jesus kamaksruqługu Agaayyun. Iñugaaġruich tautukamitruŋ, iluqatiŋ nanġaġniġaat Agaayyun.
43 No mesmo instante o homem começou a ver e, dando glória a Deus, foi seguindo Jesus. E todos os que viram isso começaram a louvar a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.