João 13

Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aasriiñ sivuuraŋani niġiqpagvikaam taggisiqaqtuam Apqusraaqtitaułiġmik, Jesus iḷisimaniqsuq aullaġviksrani tikisilaaŋanik nunamiñ marrumakŋa Aapamun. Ilaan pigikkani piqpagiraġiplugich marrumani nunami ittuat piqpaginiġai isruanunaglaan.
1 Tar Nowaten ana Hiyuw nanamaim. Jesu so’ob i isan veya na kabom iti tafaram nihamiy naatu nan Tamah isan. Sabuw i nowan iti tafaramamaim tema’am isah i yabow men kafaita, naatu bounabo ana yabow yomanin ni’obaiyih nan na’asa’ub.
2 Jesus-lu maliġuaqtiniḷu nullautchiġñiqsut. Tuunġaum isrummianiŋniġaa Judas Iscariot, Simon iġñiġikkaŋa, tunitquplugu Jesus.
2 Rabirab ana bay hibusuruf hi’aa’u, naatu demon ana not kakafin Judas Iscariot, Simon natun marasika ana notamaim yaru’uy Jesu baban eo rabin isan.
3 Jesus-ŋum iḷisimaniġaa Aapam aatchuutigitilaaŋa iluqaan saŋŋi iŋmiñun. Iḷisimapmigaa aggiqsilaani Agaayyutmiñ suli aullaġniaqtilaani Agaayyutmun.
3 Jesu so’ob Tamah sawar etei i ana fair babanamaim ya, naatu i Godane na naatu God boun isan emamatabir maiye.
4 Tarraasriiñ Jesus makinniqsuq niġġiviŋñiñ, aasriiñ qalliich atnuġaani piiqł̣ugich, ivgutmik tapsipḷuni.
4 Imih bay hi’aa wanawanan misir, ana faifuw tafan iyoun ma’am bosair, naatu biya rarouw bai naiwan fifin.
5 Aasriiñ kuviripḷuni imiġmik iġġuġviuramun, iġġuaqsipḷugich maliġuaqtigikkaġmi isigaŋich, aasriiñ allaqtiqługich ivgutmik tapsigikkaġmiñik.
5 I ufunamaim harew bai tew yan isuwei naatu busuruf ana bai’ufununayah ah souwen, naatu biya rarouw naiwanamaim fifin ma’am bai ah safamen.
6 Simon Peter-m tikitmani nipliutiniġaa Jesus, “Ataniiq! Ilvich iġġuġniaqpigich isigatka?”
6 Jesu na Simon Peter biyan titit ana veya, Simon Jesu isan eo, “Regah ayu au inasouwimih?”
7 Jesus-ŋum kiugaa, “Pakma nalugiñ savaaġikkaġa, aglaan aquvatigun iḷitchuġigisigiñ.”
7 Jesu iyafut eo, “Ayu abisa boun asisinaf o boro men inaso’ob, baise boro ufibo inaso’ob.”
8 Peter-m nipliutilgiññiġaa, “Qakugununniiñ isigatka iġġuġumiñaipiaġitin.” Jesus-ŋum kiuniġaa, “Iġġunġitchupkich isigaktin piqatauyumiñaitchutin uvaŋni.”
8 Peter eo, “Aiyabin, ayu men abibasit au inasouwen.”
9 Simon Peter-m kiulgiññiġaa, “Ataniiq! Isigałhiñaġinġisatka aglaan argatkalu niaquġalu.”
9 Naatu Simon Peter iyafut eo, “Regah, Men au akisih, baise umou naatu ukwaru auman kwikifuwu.”
10 Jesus-ŋum kiuniġaa, “Kisupayaaq iġġuaniksimaruaq salumallapiaqhuni iġġutqiksuksraunġitchuq avataagun isigaiñ. Iluqasri salummaqsimarusri aglaan taamna atausriq.”
10 Jesu iyafut eo, “Orot yait biyan tutufin ekifukif? I an akisinamo tanasouw, i biyan tutufin etei i gewasin. Naatu kwa etei i gewas, baise men etei gewasamih.”
11 Jesus iḷisimaniġaa kisumun tuniñiaqtilaani; taatnaqhuni nipliutiginiġaa, “Iluqasri salummaqsimarusri, aglaan atausriq.”
11 Jesu so’ob yait boro nayanuw, naatu anayabin iti isan i eo kwa etei i men gewas.
12 Ilaan isigaŋich iġġuanikamigich atitqianikługich atnuġaaniḷu utiġniqsuq inimiñun niġġiviŋñun. Aasriiñ apiqsruġniġai, “Kaŋiqsivisi sutilaamnik ilipsitñun?
12 Ah souwen sasawar ufunamaim, ana faifuw bosair yai inu’in bai iyoun naatu matabir maiye ana efan mara’iy. Jesu ibatiyih, “Kwa isa ayu abistan asisinafuban kwaso’ob?”
13 Taiyuġipsitña Iḷisautrimik suli Ataniġmik, aasrii nalaunŋapluni taatnałiqsi, atakkii taavrumiŋauruŋa.
13 Kwa ayu isou “Bai’obaiyenayan naatu Regah kwarouw kwa’o’o, nati i gewasin maiyow. Anayabin i nati, Ayu i nati na’atube ama’am.
14 Uvaŋaasrii, ilipsi Atannapsi suli Iḷisautripsi, isigasri iġġuġitka. Ilipsipsuuq iġġuutiruksraurusri isigapsitñik avatmun.
14 Boun ayu kwa a Regah, a bai’obaiyenayan a souwen, kwa auman turanah ah kwanasouwen.
15 Qaitchigipsi urrautiksrapsitñik, ilipsipsuuq iñiqtaqaquplusri iñiqsił̣ł̣aptun ilipsitñun.
15 Ayu bai’obaiyen kwa isa asinaf, kwa isa iti boun asisinaf i na’atube kwanasinaf.
16 Iḷumutuullapiaqtuamik uqautigipsi, Savaktaaġruk kamanatluktuaŋunġitchuq ataniġmiñiñ, unniiñ uqqiraqti kamanatlunġitchuq taavrumakŋa tuyuġirimiñiñ.
16 Ayu turobe a tur ao’owen, akir orot i men ebi’ukwarin ana orot ukwarin isan, o tur abarayan i men orot baiyuninenayan na’atube.
17 Iḷisimagupsigik tamatkua qanutun quvianamiuniaqtusri atuġupsigik.
17 Bounabo kwa sawar etei kwaso’ob, kwa iti kwanasisinaf na’at, kwa boro baigegewasin kwanab.
18 Taamna nipliutiginġitchiga iluqapsigun. Iḷisimaniġitka taapkua piksraqtaaġikkatka, aglaantuuq uqałiq aglausimaruaq immiqsuksrauruq itna, ‘Iñuk niġiqatiga niqimik akiḷḷiġuqtuq uvamni.’
18 “Ayu men kwa etei isa ao’omih; ayu iyab arurubiniyih i aso’ob. Baise iti i mi’itube Buk Atamaninamaim hikikirum i tan titurobe. ‘Yait ayu airi rafiy afafaram, i koun ayu itu.’
19 Kilikkipsi taavrumiŋa pakma atuumałiksraŋan sivuani aasriiñ taamna qakugu atuummikpan ukpiġitquplugu ilaaŋutilaamnik.
19 “Ayu bounaika a tur a’o’owenabo namatar, saise anamaramaim abistan namamatar kwa boro kwanitumatum Ayu i Yait?
20 Iḷumutuullapiaqtuamik nipliutigipsi, iñupayaam akuqtuġumiuŋ kiñapayaaq tuyuġikkaġa akuqtuqmiraġigaaŋaptuuq. Suli akuqtuipayaaqtuat uvamnik akuqtuqmiraġigaat tuyuġiriga.”
20 Turobe a tur ao’owen, yait ayu aiyun en ebaib, nati i Ayu ebubuwu; naatu yait Ayu ebubuwu, nati i yait Ayu iyunu anan i ebaib.”
21 Taatnaqqaaqługich Jesus iłuiḷḷiuliġñiqsuq irrutchiġmiñi aasrii nipliutiplugich, “Iḷumutuullapiaqtuamik nipliutigipsi, iḷapsi tuniñiaġaaŋa.”
21 Jesu iti tur eo’o ufunamaim, dogoron yababan awan karatan naatu eorereb, Turobe kwa a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta ayu boro babu nao.
22 Maliġuaqtit qiñġutiaqsiñiqsut avatmun, kaŋiqsiñġiḷḷapiaqługu.
22 Ana bai’ufununayah taiyuwih hima hinubunibun, hai kasiy ra’at yait isan eo’o.
23 Maliġuaqtit iḷaŋat, taimña Jesus piqpagikkaŋa, aquppiñiqsuq tugliupluni Jesus-mun.
23 Jesu ana bai’ufnunenayan orot ta i biyabuw, sisibinamaim ma’am.
24 Simon Peter-m urriqaniġaa itnaqhuni, “Apiqsruġuŋ kisumik uqautiqaqtilaaŋa.”
24 Simon Peter isan itarasib eo, “Kwaibatiy, ait isan eo’o.”
25 Taamna maliġuaqti qalliḷaaqhuni Jesus-mun apiqsruġniqsuq, “Kisuuva, Ataniiq?”
25 Naatu Bai’ufununayan na fufufur Jesu sisibinika tit naatu ibatiy, “Regah yaita?”
26 Jesus kiugaa, “Ilaaŋuruq qaitchikkaġa uumiŋa qaqqiaviñauramik misruqqaaġlugu imiqqamun.” Tarakŋa tigusripḷuni qaqqiaviñiġmik misruqqaaqługu qaiññiġaa Judas-mun, iġñiŋanun Simon Iscariot.
26 Jesu iyafutih eo, “Ayu rafiy anab tew yan anabutu’ub anabitin i orotoban nati.” Anamaramaim rafiy butu’ub, Judas Iscariot, Simon natun itin.
27 Judas tiguluqqaaġaa qaqqiaq Tuunġaum isiġniġaa. Tarani Jesus-ŋum nipliutigaa, “Savaaġisrukkan piuŋ qilamik!”
27 Judas rafiy baib ana mar Satan marta’imon dogoron wanawanan run.
28 Nalliataunniiñ niġiñiaqatauruat kaŋiqsiñġiññiġaat qanuutautilaaŋanik Jesus-mun nipliutiłha.
28 Baise bay hi’aa wanawanan Jesu tur abistan i isan eo’o men yait ta naniyan bai.
29 Iḷaŋich maliġuaqtit isrumaniqsut, Judas aŋalatigipmagu maniqaġviŋat, Jesus-mun tauqsiġiaqunipḷugu inuġikkaġmiknik niġiqpagvikaami, unniiñ qaitchityaquplugu sumik inuqsraqtuanun.
29 Nati ana veya Judas i kabay kakaif, imih Jesu iti tur eo’o i hinot na bay tobon bow na hiyuw isan, o sabuw aurih sawar meyemeye bow na baitih hirouw.
30 Judas akuqtuanikamiuŋ qaqqiaviñauraq, tarvauvaa aniñiqsuq. Tarra unnuaŋuruq.
30 Nati gugumin wanawanan. Judas faraw bai eani’aan ana veya, i misir ufun tit.
31 Judas anianikman Jesus nipliqsuq, “Pakma Iñuum Iġñiŋa kamanaqsipkakkauruq. Suli Agaayyun kamanaqsipkakkauruq Ilaagun.
31 Judas ufun titit anamaramaim, Jesu eo, “Sabuw bounabo Orot Natun ana aiwob nab nibirerereb hina’itin. Naatu Jesu wanawananamaim God ana fair natit sabuw hina’itin.
32 Aasrii Agaayyun kamanaqsipkakkauniqpan Ilaagun, Agaayyutimtuuq iŋmiñik sagviġisigaa kamanautaa Iġñiŋan Iñuum, Ilaan kamanausriġḷugu tarvauvaa.
32 Naatu God ana fair i wanawananamaim nabirerereb na’at, naatu God taiyuwin Orot Natun biyanamaim boro ana fair saise’ewat niwa’an nirerereb. God Natun akisinamo wanawananamaim boro nifai nabora’ara’ah naatu boro mar ta’imonamo.
33 Iḷilgauramaaŋ! Uvaŋa nayuutiqpakkumiñaiqsuŋa. Pakaaqsigisigaluaġipsitña, aglaan Jew-ŋuruat uqautipmatun nipliutigipsi pakma, ‘Aullalguitchusri aullaġviginiakkamnun.’
33 “Natunatu, Ayu boro men manin bairit tanama. Mi’itube Jew sabuw hai tur ao’owen na’atube kwa boun a tur ao’owen. Kwa boro ayu kwananuwuhu. Ayu efan menamaim anan, kwa men karam kwanan.”
34 Nutaamik tillitmik qaitchigipsi, Avatmun piqpakkutiyumuusri! Atriḷugu piqpaksrił̣iġa ilipsitñik, taatnatuntuuq piqpagiikkumuusri.
34 “Obaiyunen tur boubun kwa abit. Turanah kwaniyabuwih. Ayu kwa abiyabuw na’atube, turanah bairi kwaniyabowbonen.
35 Avatmun piqpakkutigupsi, iñupayaat iḷitchuġigisigaat uvamni maliġuaqtaułiqsi.”
35 Kwa turanah bairi kwanabiyabowbonen na’at, sabuw etei boro hinaso’ob kwa i ayu au bai’ufununayah.”
36 Simon Peter-m apiqsruġniġaa, “Ataniiq! Napmuŋniaqpich?” Jesus-ŋum kiuniġaa, “Pakma malilguitchiñ aullaġviginiakkaġa, aglaan aquvatigun malikkisigikma.”
36 Simon Peter Jesu ibatiy, “Regah, o menika kwenan?”
37 Peter-m apiġiniġaa, “Ataniiq! Suvaata malilguitpigiñ pakma? Uvaŋa tuqułhiñaaġuqtuŋa pisigilutin.”
37 Peter ibat “Regah, aisimamih boun men ani’ufnuni? Ayu au yawas boro o isa anaya’ra’iy.”
38 Jesus-ŋum kiugaa, “Itqanaipiaqpich tuqqutisukłuŋa? Iḷumutuuruamik nipliutigikpiñ, aqargiqpak qalġuŋaiñŋaan piiḷaaġutigigisigikma piñasruniaglaan.”
38 Naatu Jesu iya’afut eo, “O anababatun ibogaigiwas ayu isou a yawas inayara’iy? Turobe a tur ao’owen, kokorere o’e nanamaim, o boro mar tounu inao inayoubu, ayu orot nati men aso’ob.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.