João 18
Ãcõrẽ Bed̶ea (EMPNTPO) vs AAI
1 Jũma maʌ̃gʌ jarad̶acarea Jesura idji ume nĩbabadarã sid̶a Cedroʌ̃ do zaque waa quĩrãrẽ wãsid̶aa. Arima néuda b̶asia. Jesura idji ume nĩbabadarã sid̶a mamaa wãsid̶aa.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Juda, Jesu jidabiya b̶ʌba maʌ̃ néura cawa b̶asia, Jesura idji ume nĩbabadarã ume mama b̶arima zocãrã dji jʌrebadjid̶a bẽrã.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Maʌ̃ bẽrã Judaba zocãrã romano sordaorãda, Ãcõrẽ de dromanebema zarrarã sid̶a maʌ̃ néud̶aa pe edesia. Ãdjirãra sacerdoterã bororãba, pariseorã bid̶a Juda ume diabuesid̶aa. Ãdjirãba ĩbĩrãda idjab̶a mĩãsu sid̶a eropanasid̶aa.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Maʌ̃ne Jesuba jũma sãwãida cawa b̶ʌ bẽrã ãdjimaa wãped̶a iwid̶isia:
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Ãdjirãba panusid̶aa:
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Jesuba mʌ̃da idjíad̶a abʌrʌd̶e ãdjirãra jẽda ʌradrʌbʌdad̶e b̶aecuasid̶aa.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Maʌ̃be Jesuba wayacusa iwid̶isia:
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Maʌ̃ne Jesuba jarasia:
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Mãwã jarasia idjia naẽna jarad̶a bẽrã: “Zeza, bʌa mʌ̃́a diad̶ara ni ab̶a bid̶a aduad̶aẽ́a.” Idjia jarad̶a quĩrãca wãrãda mãwãsia.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Maʌ̃ne Simoʌ̃ Pedroba djõbada necoda erob̶asia. Maʌ̃da ẽũta edaped̶a sacerdote dji droma nezoca cʌwʌrʌ jʌwa araarebemada tʌtasia. Maʌ̃ nezoca trʌ̃ra Malco abadaa.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Maʌ̃ carea Jesuba Pedroa jarasia:
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Maʌ̃be romano sordaorãba Jesura jidad̶aped̶a jʌwa jʌ̃sid̶aa. Ãdji borora, Ãcõrẽ de dromanebema zarrarã sid̶a arima panasid̶aa.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Jesura naãrã ẽberã Aná demaa edesid̶aa. Anára Caipá zãwãrẽ basía. Maʌ̃ poad̶e Caipára sacerdote dji droma basía.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Ara maʌ̃ Caipába judiorãa jarad̶oasia biara b̶ʌda ẽberã ab̶a jũmarã carea beuida.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Maʌ̃ne Jesu ume nĩbabadarã Simoʌ̃ Pedroda idjab̶a dewarada Jesu caid̶u wãsid̶aa. Simoʌ̃ Pedro ume wãnara sacerdote dji dromaba unubadjia. Maʌ̃ bẽrã idjira Jesu caid̶u ed̶a wãsia sacerdote dji droma de dud̶aa.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Baribʌrʌ Pedrora ed̶a wãbada dajadaare b̶esia. Maʌ̃ bẽrã idji ume wãna, sacerdote dji dromaba unubarira dajadaa wãsia. Dji ed̶a wãbada wagabari wẽrã ume bed̶eaped̶a Pedrora ed̶a edesia.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Maʌ̃ wẽrãba Pedroa iwid̶isia:
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Maʌ̃ne sacerdote dji droma nezocarãba, Ãcõrẽ de dromanebema zarrarã bid̶a tʌbʌda coa nũmʌsid̶aa cũrãsa nũmʌ bẽrã. Coad̶aped̶a tʌbʌ cã duanasid̶aa. Maʌ̃ne Pedrora ãdjirã ume tʌbʌ cã nũmasia.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Maʌ̃be sacerdote dji dromaba Jesua bio iwid̶isia idji ume nĩbabadarãnebemada, idjia jaradia b̶ad̶ad̶ebema sid̶a.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Maʌ̃ne Jesuba panusia:
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 ¿Cãrẽ cãrẽã mʌ̃́a iwid̶i b̶ʌ? Mãwã oiẽ́ b̶ʌa. Ãtebʌrʌ mʌ̃ bed̶ea ũrĩped̶ad̶arãa iwid̶ida b̶ʌa. Ãdjirãbʌrʌ cawa panʌa mʌ̃a jaradiad̶ara.–
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Jesuba mãwã jarabʌrʌd̶e zarra idji caita nũmʌba jʌwajãba Jesu quĩrãdarrad̶e uped̶a jarasia:
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Jesuba panusia:
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Maʌ̃be Anába Jesura jʌwa jʌ̃ b̶ʌda Caipámaa diabuesia, idjira sacerdote dji dromaara b̶ʌ bẽrã.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Pedrora wad̶ibid̶a ʌ̃ta nũmasia tʌbʌ cã b̶ʌda. Maʌ̃ne ẽberãrãba idjía iwid̶isid̶aa:
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Maʌ̃ne sacerdote droma nezoca ab̶aʌba Pedroa iwid̶isia:
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Pedroba wayacusa mẽrãsia. Ara mãwã jarabʌrʌd̶e eterrera berusia.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Maʌ̃be diaped̶ed̶a Jesura Caipá ded̶eba romanorã boro de dajadaa edesid̶aa. Jesu edeped̶ad̶a judiorãra maʌ̃ de Pretorio abadad̶e ed̶a wãnaẽ́ basía ãdjirãmaarã ed̶a wãsid̶ara Ãcõrẽ quĩrãpita biẽ́ panani bẽrã. Idji quĩrãpita bia b̶a quĩrĩã panasid̶aa Egiptod̶eba ẽdrʌped̶ad̶a quĩrãnebabada cod̶i carea.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Maʌ̃ bẽrã Pilatoda ãdjirãmaa dajadaa wãped̶a iwid̶isia:
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Ãdjirãba panusid̶aa:
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Maʌ̃ carea Pilatoba ãdjirãa jarasia:
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Maʌ̃gʌra wãrãda mãwãsia Jesuba jarad̶a quĩrãca. Idjia jarasia sãwã beuida b̶ʌda.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Maʌ̃be Pilatora wayacusa ded̶e ed̶a wãsia. Jesura ed̶a edebiped̶a iwid̶isia:
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesuba panusia:
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Maʌ̃ carea Pilatoba jarasia:
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Jesuba panusia:
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Maʌ̃ bẽrã Pilatoba jarasia:
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Maʌ̃ne Pilatoba iwid̶isia:
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Baribʌrʌ dai romanorãba poaza bãrã itea obada quĩrãca od̶ia. Bãrã Egiptod̶eba ẽdrʌped̶ad̶a quĩrãnebabada ewari bẽrã mʌ̃a preso b̶ʌda ab̶a ẽdrʌ b̶ʌya, bãrãba jarabʌdada. ¿Bãrãba quĩrĩã panʌca mʌ̃a za b̶ʌ judiorã boroda ẽdrʌ b̶ʌida?–
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Maʌ̃ne ãdjirãba jĩgua jarasid̶aa:
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.