Atos 22
Ãcõrẽ Bed̶ea (EMPNTPO) vs AAI
1 Pauloba jarasia:
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Idjira hebreod̶e bed̶ea b̶ʌda ũrĩsid̶a bẽrã ãdjirãra chupea duanesid̶aa. Maʌ̃ne Pauloba jarasia:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 –Mʌ̃ra judioa. Cilicia druad̶e Tarso purud̶e tosid̶aa. Baribʌrʌ mʌ̃ra nama Jerusaleʌ̃ne warisia. Jaradiabari Gamalielba mʌ̃́a jũma dadji drõã naẽnabemarã leyba jara b̶ʌra bio jaradiasia. Mʌ̃a Ãcõrẽra bio ẽpẽ b̶abadjia bãrãba ẽpẽbada quĩrãca.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Maʌ̃ba O Djiwid̶i ĩjã b̶eada biẽ́ oi carea mʌ̃a ẽpẽbadjia. Umaquĩrãrãda, wẽrãrã sid̶a preso b̶ʌcuabisia. Idjab̶a ʌ̃cʌrʌ beabisia.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Maʌ̃gʌra sacerdote dji dromaba, jũma judio drõãrã dji dromarã bid̶a cawa panʌa. Ãdjia mʌ̃́a cartada diasid̶aa judiorã Damascod̶ebemaba cawad̶amãrẽã O Djiwid̶i ẽpẽ b̶eara mʌ̃a jidaida b̶ʌda. Maʌ̃ba mʌ̃ra Damascod̶aa wãsia ãdjirã naʌ̃ Jerusaleʌ̃naa jida eneped̶a dji bororãba cawa od̶amãrẽã.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Baribʌrʌ Damascod̶e jũẽbod̶od̶e umatipa basica b̶ʌa. Maʌ̃ne cawaẽ́ne bajãneba uruada mʌ̃ma jʌ̃rã tẽũsia.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Mʌ̃ egode b̶aesid̶e bed̶eada ũrĩsia. Maʌ̃ bed̶eaba mʌ̃́a jarasia: “Saulo, Saulo, ¿cãrẽ cãrẽã mʌ̃ra biẽ́ oi carea ẽpẽ b̶ʌ?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Mʌ̃a iwid̶isia: “Mʌ̃ boro, ¿bʌra cai?” Idjia panusia: “Mʌ̃ra Jesu Nazared̶ebemaa. Bʌa biẽ́ oi carea ẽpẽ b̶ʌra mʌ̃́a.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Mʌ̃ ume nĩnaba maʌ̃ urua unusid̶ad̶e dauperasid̶aa, baribʌrʌ mʌ̃ ume bed̶eabʌrʌra ũrĩnaẽ́ basía.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Maʌ̃ne mʌ̃a iwid̶isia: “Mʌ̃ Boro, ¿bʌa cãrẽda quĩrĩã b̶ʌ mʌ̃a oida?” Dadji Boroba panusia: “Piradrʌped̶a Damascod̶aa wãdua. Mʌ̃a jãma jaraya cãrẽda oida b̶ʌda.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Maʌ̃ urua jʌ̃rã tẽũbʌrʌba mʌ̃ra daub̶erreasia. Maʌ̃ bẽrã mʌ̃ ume nĩnaba mʌ̃ jʌwad̶e jidad̶aped̶a Damascod̶aa edesid̶aa.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Mama ẽberã Ananía abadada b̶asia. Maʌ̃ Ananíaba Ãcõrẽda waya b̶ʌ bẽrã dadjirã leyra bio ĩjã o b̶asia. Jũma judiorã Damascod̶ebemaba idjid̶ebemada bia bed̶eabadjid̶aa.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Maʌ̃ Ananíaba mʌ̃ra acʌd̶e wãsia. Caita wãped̶a jarasia: “Djaba Saulo, wayacusa bʌ dauba unu b̶edua.” Ara maʌ̃da mʌ̃ daura biaped̶a idjira unusia.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Maʌ̃be Ananíaba jarasia: “Ãcõrẽ dadji drõã naẽnabema ume b̶ad̶aba bʌra edasia idjia quĩrĩã b̶ʌda cawamãrẽã, dji Jipa B̸ʌda unumãrẽã, idjab̶a idji bed̶eabʌrʌda ũrĩmãrẽã.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Jũma bʌa ununada, ũrĩna sid̶a jũmarãa jaraya.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 ¡Waa jʌ̃ãrãdua! Piradrʌped̶a borocuedua. Idjía iwid̶idua. Bʌa cadjirua od̶ara idjia jũma quĩrãdoaya.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 — ausente —
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 — ausente —
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ĩjãnida crĩcha b̶ad̶a bẽrã mʌ̃a nãwã jarasia: “Mʌ̃ Boro, ãdjirãba bio cawa panʌa naẽna mʌ̃ra judiorã dji jʌrebada deza wãped̶a bʌ ĩjã b̶eara jidaped̶a puobadjida idjab̶a preso b̶ʌbadjida.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Bʌd̶ebema bed̶ea b̶ʌ carea Estebaʌ̃ beasid̶ad̶e mʌ̃ sid̶a arima b̶asia. Idji beabʌdada mʌ̃a bia unusia. Maʌ̃ awara ãdjia ʌ̃rʌ̃ jʌ̃badara mʌ̃a waga b̶asia.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Baribʌrʌ dadji Boroba mʌ̃́a jarasia: “Wãdua. Mʌ̃a bʌra tʌmʌ judiorãẽ́maa diabueya.”–
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Pauloba jara b̶ʌra judiorãba chupea ũrĩ duanasid̶aa. Baribʌrʌ Ãcõrẽba idjira judiorãẽ́maa diabueyad̶a asid̶e jĩgua jara duanesid̶aa:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Mãwã b̶ia duanʌne ãdjia ʌ̃rʌ̃ jʌ̃badara quĩrũbid̶eba jãrãpe duanesia idjab̶a egoro porara ʌ̃taa jãmãposid̶aa.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Maʌ̃ bẽrã sordaorã boro dji dromaba jarasia Paulora sordaorã duanabada ded̶e ed̶a eded̶aped̶a soaba ud̶amãrẽã. Mãwã obisia Pauloba jaramãrẽã cãrẽ cãrẽã judiorãra idji ume quĩrũ duanʌda.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Baribʌrʌ idji ud̶i carea jʌ̃bʌdad̶e Pauloba sordaorã boro arima b̶ʌ́a jarasia:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Maʌ̃ ũrĩsid̶e sordaorã borora dji dromamaa wãped̶a jarasia:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Maʌ̃be sordaorã boro dji dromara Paulomaa wãped̶a iwid̶isia:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Sordaorã boro dji dromaba jarasia:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ara maʌ̃da Paulo ud̶i carea pananaba idu b̶ʌsid̶aa. Sordaorã boro dji dromaba Paulora romanoda cawasid̶e bio ne wayasia romanoda ubi carea jʌ̃bid̶a bẽrã.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Nurẽma sordaorã boro dji dromaba wad̶ibid̶a cawa quĩrĩã b̶asia cãrẽ cãrẽã judiorãba Paulora biẽ́ jara panasid̶ada. Maʌ̃ carea idjira carenaba jʌ̃ b̶ad̶ada ẽrã b̶ʌsia. Maʌ̃be sacerdote bororãda, jũma judiorã dji dromarã sid̶a ãbaa jʌresia. Maʌ̃ne Paulora eneped̶a ãdjirã quĩrãpita b̶ʌsia.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.