Atos 16
Ãcõrẽ Bed̶ea (EMPNTPO) vs AAI
1 Maʌ̃ne ãdjira Derbe purud̶aa wãsid̶aa. Mamaʌba Listra purud̶aa wãsid̶aa. Mama Jesu ĩjã b̶ʌ Timoteo abadada b̶asia. Timoteo papara judio basía; Jesuda ĩjã b̶asia. Idji zezara griego basía.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Djabarã Listrad̶ebemaba, Iconio purud̶ebema bid̶a maʌ̃ Timoteod̶ebemada bia jarabadjid̶aa.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Maʌ̃ne Pauloba Timoteora ede quĩrĩã b̶asia. Baribʌrʌ jũmarãba cawa panasid̶aa Timoteo zezara griegoda. Maʌ̃ carea Pauloba Timoteora cacua wẽãgosia judiorã maʌ̃ druad̶e b̶eaba idjid̶ebemada biẽ́ crĩcharãnamãrẽã. Maʌ̃bebʌrʌ wãsid̶aa.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ãdji wãbʌda puruza jarasid̶aa Jesuba diabued̶arãba, djabarã bororã Jerusaleʌ̃ne b̶eaba cartad̶e b̶ʌped̶ad̶ara djabarãba ĩjã o pananamãrẽã.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Mãwã djabarãba dadji Borora biara ĩjãsid̶aa idjab̶a ewariza cãbanaara yõ wãsid̶aa.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Pauloda idji ume nĩna sid̶a Prigia druad̶e, Galacia druad̶e bid̶a pʌrrʌa wãsid̶aa Ãcõrẽ Jaureba bed̶ea Jesud̶ebemara Asia druad̶e idu jarabid̶aẽ́ bẽrã.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Misia druad̶e jũẽne wãsid̶ad̶e crĩchasid̶aa Bitinia druad̶aa wãnida, baribʌrʌ Jesu Jaureba mamaa bid̶a idu wãbiẽ́ basía.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Maʌ̃ bẽrã Misia druad̶e wãyã wãnaped̶a Troa purud̶aa jũẽne wãsid̶aa.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Diamasi Pauloba cãĩmocara quĩrãca unusia ẽberã Macedonia druad̶ebemada ʌ̃ta nũmʌda. Maʌ̃ ẽberãba Pauloa nãwã bed̶ea djuburiasia: “Macedonianaa dairã carebad̶e zedua.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Pauloba maʌ̃da ununa bẽrã daiba cawasid̶aa Ãcõrẽba daira trʌ̃ b̶asida bed̶ea bia Jesud̶ebemada Macedoniad̶ebemarãa jarad̶amãrẽã. Ara maʌ̃da wãni carea panesid̶aa.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Troad̶eba jipa wãnaped̶a Samotracia morrod̶e wib̶arisid̶aa. Nurẽma Neápoli purud̶e jũẽsid̶aa.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Mamaʌba Pilipo purud̶aa jĩrũba wãnaped̶a mama dãrãsid̶aa. Maʌ̃ purura Macedonia druad̶e puru droma basía. Romanorãda mama panabadjid̶aa.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Ʌ̃nãũbada ewarid̶e daira puru dajadaa wãnaped̶a doed̶aa wãsid̶aa. Crĩchasid̶aa mama judiorãba Ãcõrẽa iwid̶ibadada. Wãbʌdad̶e wẽrãrãda ãbaa dji jʌre duanʌda unusid̶aa. Egode chũpanenaped̶a daiba ãdjirãa bed̶easid̶aa.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Maʌ̃ wẽrãrãnebemada ab̶a Lidia abadjid̶aa. Idjira Tiatira purud̶ebema basía. Wua pursupursuada nẽdobuebadjia. Maʌ̃ judioẽ́ wẽrãba Ãcõrẽra waya b̶asia. Dadji Boroba idji sod̶e tãna bẽrã Pauloba bed̶ea b̶ʌra Lidiaba quĩrãcuita ũrĩped̶a ĩjãsia.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Lidia, jũma idji ded̶ebemarã sid̶a borocuesid̶ad̶e dairãa bed̶ea djuburiasia idji ded̶e panenamãrẽã. Nãwã jarasia:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Ewari ab̶a Ãcõrẽa iwid̶ibadamaa wãbʌdad̶e daiba nezocawẽrã jai bara b̶ʌda unusid̶aa. Maʌ̃ wẽrãba dji jaid̶eba jarabadjia cãrẽda sãwãida. Maʌ̃neba idji bororãba bio parata edabadjid̶aa.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Maʌ̃ wẽrãra Paulo caid̶u, dai caid̶u bid̶a zebʌrʌd̶e ara pichia jĩgua jarabadjia:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Idjia ewari zocãrã mãwã jĩgua jara nĩmi bẽrã Paulora sẽsia. Idjimaa acʌped̶a dji jaia jarasia:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Maʌ̃ne nezocawẽrã bororãba cawasid̶aa idjid̶eba waa parata edad̶aẽ́da. Maʌ̃ carea Paulora, Sila sid̶a jidad̶aped̶a puru bororãmaa edesid̶aa.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Dji cawa obadarã quĩrãpita nũmʌnaped̶a jarasid̶aa:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Dadji romanorãba ocara panʌda ãdjia jaradia panʌa.–
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Maʌ̃ne jũma dji arima duanʌba Paulora, Sila sid̶a orra edasid̶aa. Mãwã duanʌne dji cawa obadarãba ãdjia cacuad̶e jʌ̃ panʌra wẽãbid̶aped̶a bacuruba ubisid̶aa.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Bio ud̶aped̶a preso b̶ʌsid̶aa. Dji preso b̶ea wagabaría jarasid̶aa bio wagamãrẽã.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Ara maʌ̃da preso b̶ea wagabariba Paulora Sila sid̶a preso b̶ʌbada ded̶e ed̶uara b̶ʌd̶e b̶ʌped̶a ãdji jĩrũra chicharod̶e catʌ nũmʌsia.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ariquẽtra babʌrʌd̶e Pauloba Sila bid̶a Ãcõrẽa iwid̶i panasid̶aa idjab̶a idjía trʌ̃ã panasid̶aa. Maʌ̃da waabema preso b̶eaba ũrĩ panasid̶aa.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Cawaẽ́ne de uremiada wãsia. Maʌ̃gʌba preso b̶ʌbada dera dji cãbãyã uresia. Jũma ed̶a wãbadara ewacuasia. Preso b̶ea jʌ̃ b̶ʌ carena sid̶a jũma ẽrã b̶aecuasia.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Maʌ̃ne preso b̶ea wagabarira ʌ̃rʌ̃masia. Ed̶a wãbada ewa nũmea unusid̶e crĩchasia preso b̶eara jũma mĩrũ wãbʌrʌsid̶ada. Maʌ̃ carea idji necoda ẽũta edasia idub̶a beui carea.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Baribʌrʌ Pauloba jĩgua jarasia:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Maʌ̃be preso b̶ea wagabariba ĩbĩrãda enebiped̶a Paulo, Sila panʌmaa isabe ed̶aa wãsia. Ne wayaaba cacua ure nũmʌba ãdji jĩrũ caita b̶arru cob̶esia.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Maʌ̃be ãdjira dajadaare edeped̶a iwid̶isia:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Ãdjia panusid̶aa:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Maʌ̃be dadji Boro bed̶eara idjía, jũma idji ded̶ebemarãa bid̶a jarasid̶aa.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ara maʌ̃ diamasi preso b̶ea wagabariba ãdji djara cõãped̶ad̶ara sʌgʌsia. Mãwãnacarea idjira, jũma idji ded̶ebemarã sid̶a borocuesid̶aa.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Paulora, Sila sid̶a idji ded̶aa edeped̶a ne cobisia. Ãcõrẽ ĩjãped̶ad̶a bẽrã idjira, idji ded̶ebemarã sid̶a bio b̶ʌsrid̶asid̶aa.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Nurẽma dji cawa obadaba zarrarãda preso wagabarimaa nãwã jarad̶e diabuesid̶aa:
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Maʌ̃be preso b̶ea wagabariba Pauloa jarasia:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Baribʌrʌ Pauloba dji zarrarãa jarasia:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Pauloba jarad̶ara zarrarãba dji cawa obadarãa jarad̶e wãsid̶aa. Idjab̶a jarasid̶aa Paulora, Sila sid̶a romanorãda. Maʌ̃ ũrĩsid̶ad̶e dji cawa obadarãra ne wayasid̶aa.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ara maʌ̃da ãdjimaa wãnaped̶a quĩrã djuburia iwid̶isid̶aa ãdjia oped̶ad̶ara quĩrãdoad̶amãrẽã. Maʌ̃be ẽdrʌ b̶ʌd̶aped̶a bed̶ea djuburiasid̶aa purud̶ebemada ãyã wãnamãrẽã.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Paulo, Sila sid̶a preso panana ẽdrʌped̶ad̶acarea Lidia ded̶aa wãsid̶aa. Djabarã ume dji jʌred̶aped̶a ãdjirã ume bed̶easia dadji Borora biara ĩjãnamãrẽã. Maʌ̃bebʌrʌ wãsid̶aa.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.