Atos 10
Ãcõrẽ Bed̶ea (EMPNTPO) vs AAI
1 Cesarea purud̶e Cornelioda b̶asia. Idjira Italia druad̶ebema sordaorã boro basía.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Maʌ̃ Corneliora idji ẽberãrã sid̶a jũma jipa b̶easia. Ãcõrẽra waya panasid̶aa. Cornelioba judiorã carebai carea paratada waib̶ʌa diabadjia idjab̶a Ãcõrẽa iwid̶i b̶abadjia.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Ewari ab̶a quewara ʌ̃mãdau ʌ̃tʌed̶a Cornelioba cãĩmocara quĩrãca bajãnebema nezocada idjimaa zebʌrʌda ebud̶a unusia. Maʌ̃ba jarasia:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Cornelioba bajãnebema nezocara bio acʌped̶a ne wayaaba iwid̶isia:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Maʌ̃ bẽrã Jope purud̶aa ẽberãrãda diabuedua Simoʌ̃ Pedro abada jʌrʌd̶e wãnamãrẽã.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Idjira pusa icawa dewarabema Simoʌ̃ dji animarã e biya obari ded̶e b̶ʌa.–
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Bajãnebema nezocara idji ume bed̶ea b̶aped̶a wãsia. Wãnacarea Cornelioba idji nezocada umé idjab̶a sordaoda ab̶a trʌ̃sia. Maʌ̃ sordaoba Corneliora carebabadjia idjab̶a Ãcõrẽra waya b̶asia.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Cornelioba ununara ãdjía jũma nẽbʌrʌped̶a Joped̶aa diabuesia.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Nurẽma ãdji od̶e nĩnane umatipa babod̶od̶e Jope puru caita jũẽbʌda basía. Maʌ̃misa Pedrora ʌ̃taarebema dejãne Ãcõrẽa iwid̶id̶e wãsia.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 — ausente —
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 — ausente —
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Borob̶ad̶e ed̶a quĩrãtanoa animarã jĩrũ quĩmãrẽ b̶eada, ãdji jãne wãbadada, ĩbana sid̶a b̶easia. (Ʌ̃cʌrʌ animarãra judiorãba cod̶acara panasid̶aa.)
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Mãwã b̶ʌd̶e Pedroba bed̶eada ũrĩsia. Maʌ̃ bed̶eaba jarasia:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Baribʌrʌ Pedroba jarasia:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Dji bed̶eaba wayacusa jarasia:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Mãwã bed̶eabʌrʌda Pedroba b̶arima ũbea ũrĩsia. Maʌ̃be borob̶ara wayacusa bajãnaa wãsia.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Maʌ̃ ununa carea Pedroba ab̶ed̶a cawa crĩchaẽ́ b̶esia. Wad̶ibid̶a maʌ̃gʌba cãrẽ jara b̶ʌda crĩcha b̶ʌmisa Cornelioba diabued̶arãba Simoʌ̃ dera iwid̶i wãnaped̶a dji ed̶a wãbadama jũẽsid̶aa.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Ãdjirãba jĩgua iwid̶isid̶aa Simoʌ̃ Pedro abadara maʌ̃ ded̶e b̶ʌ cawaya.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pedroba ununara wad̶i crĩcha b̶ʌd̶e Ãcõrẽ Jaureba idjía jarasia: “Ẽberãrã ũbea panʌba bʌra jʌrʌ panʌa.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Piradrʌped̶a dud̶aa wãdua. Ãdji ume wãida biẽ́ crĩcharãdua. Mʌ̃a ãdjira zebisia.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ara maʌ̃da Pedrora ed̶aa wãsia Cornelioba diabued̶arãmaa. Idjia jarasia:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ãdjirãba panusid̶aa:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Maʌ̃be Pedroba ded̶e ed̶a wãbisia. Maʌ̃ diamasi Pedro ume panesid̶aa. Nurẽma Pedrora pirab̶ariped̶a ãdjirã ume wãsia. Idjab̶a ʌ̃cʌrʌ djabarã Joped̶ebemada ãdjirã ume wãsid̶aa.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Maʌ̃ nurẽma Cesaread̶e jũẽsid̶aa. Cornelioba idji ẽberãrãda, idji dji biarã sid̶a ãbaa trʌ̃na bẽrã idji ded̶e jʌ̃ã panasid̶aa.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro dji de caita jũẽsid̶e Cornelioba araa audiab̶arid̶e wãsia. Pedro quĩrãpita egode b̶arru cob̶eped̶a bia bed̶easia.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Baribʌrʌ piradrʌmãrẽã Pedroba nãwã jarasia:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Pedrora Cornelio ume bed̶ea b̶ʌda ed̶a wãsia. Mama ẽberãrã zocãrã duanʌda unusia.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Maʌ̃be Pedroba jarasia:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Maʌ̃ bẽrã mʌ̃ nama zemãrẽã jarad̶e wãsid̶ad̶e ara maʌ̃da ne jaraẽ́ zesia. Jãʌ̃be mʌ̃a cawa quĩrĩã b̶ʌa cãrẽ cãrẽã mʌ̃ra trʌ̃sid̶ada.–
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Maʌ̃ne Cornelioba jarasia:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Maʌ̃ ẽberãba mʌ̃́a jarasia: “Cornelio, bʌa iwid̶i b̶ad̶ara Ãcõrẽba bia ũrĩsia. Idjia quĩrãdoaẽ́ b̶ʌa bʌa ne neẽ́ qued̶eara carebabarida.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Maʌ̃be ẽberãrãda Joped̶aa diabuedua Simoʌ̃ Pedro abadada jʌrʌd̶e wãnamãrẽã. Idjira pusa icawa dewarabema Simoʌ̃ dji animarã e biya obari ded̶e b̶ʌa. Maʌ̃ Simoʌ̃ Pedrora jũẽsira idjia bʌ́a bed̶eaya.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Ara maʌ̃da mʌ̃a bʌra jʌrʌbisia. Bio bia b̶ʌa bʌra namaa zed̶a bẽrã. Nawena jũma dairãra nama Ãcõrẽ quĩrãpita duanʌa dadjirã Boroba bʌ́a jarabi b̶ʌda ũrĩni carea.–
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Maʌ̃ne Pedroba jarasia:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Ãtebʌrʌ puruzabema idji wayaaba jipa o b̶eada bia unubaria.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Ãcõrẽba bed̶ea bia Jesucritod̶eba idji ume ibiad̶id̶ebemada israelerãa diabuesia. Maʌ̃ Jesucritora jũmarã Boroa.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Bãrãba cawa panʌa jũma judiorã druad̶e Jesud̶ebemada nẽbʌrʌbadada. Naãrã Galilead̶e Juaʌ̃ba jaradia b̶asia ẽberãrã borocued̶amãrẽã.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Maʌ̃ ewarid̶e Ãcõrẽba idji Jaureda, idji ʌb̶ʌa sid̶a Jesu Nazared̶ebemaa diasia. Ãcõrẽra idji ume b̶ʌ bẽrã Jesuba ne biada o nĩbasia idjab̶a ẽberãrã diauruba biẽ́ erob̶ʌra jũma biabibadjia.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Judiorã druad̶e, Jerusaleʌ̃ purud̶e bid̶a Jesuba od̶ara daiba jũma unusid̶aa. Idjia ne biada od̶amĩna judiorãba crud̶e cachi beasid̶aa.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Ara maʌ̃ Jesuda Ãcõrẽba ewari ũbead̶e ʌ̃rẽbabiped̶a ʌ̃cʌrʌa unubisia.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Ãcõrẽba jũmarãa unubiẽ́ basía baribʌrʌ dairãa unubisia maʌ̃ carea edad̶a bẽrã. Idji ʌ̃rẽbad̶acarea dairãra idji ume ne cosid̶aa idjab̶a baido dosid̶aa.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Jesuba dairãra diabuesia jũma ẽberãrãa nãwã jarad̶amãrẽã: Ãcõrẽba idjira b̶ʌsia zocai b̶eara, beuped̶ad̶a sid̶a jipa cawa omãrẽã.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Jũma Ãcõrẽneba bed̶eabadarãba maʌ̃nebemada bed̶easid̶aa. Ãdjirãba cawabisid̶aa bariduaba Jesuda ĩjãibʌrʌ, maʌ̃ ẽberãba cadjirua o b̶ad̶ara Ãcõrẽba idjid̶eba quĩrãdoaida.–
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro wad̶ibid̶a bed̶ea b̶ʌd̶e jũma idji ũrĩ duanʌmaa Ãcõrẽ Jaureda zesia.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Maʌ̃ne Pedroba jarasia:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Maʌ̃be Pedroba ãdjirãra Jesucrito trʌ̃neba borocuebisia. Mãwãnacarea ãdjirãba bed̶ea djuburiasid̶aa idjira ãdjirã ume dãrã b̶amãrẽã.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.