Romanos 9

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Israe masa yʉ acawererã, yaha curu majarã Jesucristore gamebirã peamegue warãcoma, arĩ guñaricʉa. Eropigʉ yʉhʉ erãre peamegue wamorãre taumasigʉ õpa arĩboya Goãmʉre. “Erã ya dipuwajare yʉpʉre peamegue wadoreque,” arĩboya. Eropigʉ “Erã ya dipuwajare yʉpʉre cóãporo Cristo,” arĩboya. Yʉ eropa arĩborañe wajaye masiya mara erã ya dipuwajare.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Erã yʉ acawererã Goãmʉ yare õarire mata opamʉhtanirã árĩma. Israe mʉrʉ pãramerã árĩturiarã ãhrima. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ porã erã árĩburire mata apiñumi Goãmʉ erãre. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ gosesiriri mera erã watope árĩñumi. Eropiro árĩpehrerire ĩgʉ masare õaro iiburire weremʉriñumi erãre. Eropigʉ Moisere ĩgʉ dorerare mata apimʉhtañumi Israe masare. Eropirã Goãmʉre umupeoburi wihire iimʉhtañuma erã. Eropigʉ erãre ĩgʉ õaro itamuborore weremʉriñumi Goãmʉ.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Gʉa ya cururi gohra doce cururi ãhraa. Eropirã gʉa ñecʉ sʉmarã Abrahã sã mʉrague, erã pãramerã árĩturiarãgue ãhraa gʉa Israe masa. Eropigʉ Cristo masa dehyoanijagʉ gʉa acaweregʉ Israe masʉ gohra árĩmi Cristo. Ĩgʉ Goãmʉ ta ãhrimi. Eropigʉ ĩgʉ árĩpehrerã weca opʉ ãhrimi. Árĩpehrerinʉri ĩgʉre õaro umupeorã mari. Eropa ta iirã.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Israe mʉrʉ ĩgʉ pãramerã árĩturiarã árĩquererã árĩpehrerã Goãmʉ yarã gohra árĩbeama. Eropirã árĩpehrerã Goãmʉ õaro oburire opamorã árĩbeama. Eropirã Israe masare “Õaro iigʉra,” arĩdigʉ árĩqueregʉ Goãmʉ erãre árĩpehrerãre õaro iibiricʉ̃ ĩarã “Goãmʉ ĩgʉ arĩdiro dopa ta iibeami,” arĩ pepibiricãro gahmea.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Õpa ãhraa: Gajirã Israe masa Abrahã pãramerã árĩturiarã erã árĩquerecʉ̃ ta, “Abrahã pãramerã gohra yaharã gohra ãhrima,” arĩ ĩabeami Goãmʉ erãre. Eropigʉ õpa arĩñumi Goãmʉ Abrahãre. “Mʉ magʉ Isaa pãramerã árĩturiarã erã tamera diaye ta mʉ pãramerã árĩturiarã árĩrãcoma,” arĩmʉriñumi Goãmʉ Abrahãre.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Ĩgʉ eropa arĩ werecʉ̃ ire masirãca mari: Árĩpehrerã Abrahã pãramerã erã masa dehyoara pʉhrʉ, mata Goãmʉ porã wasome erã. Goãmʉ ĩgʉ arĩ werepirare õaro peerã ĩgʉre umupeorãpʉ erã dihta árĩrãcoma Goãmʉ porã. Eropirã erã ta ãhrima Abrahã pãramerã árĩturiarã gohra.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Õpa arĩñumi Goãmʉ Abrahãre: “Gaji bojori inosubu ta yʉ dujaricʉ̃ mʉ marapo Sara majigʉgãre opagocumo mʉ magʉre,” arĩñumi Goãmʉ Abrahãre. Eropa ta arĩ werepiñumi ĩgʉre Abrahã magʉ Isaa masa dehyoaborore. Eropigʉ ĩgʉ magʉ Isaa masa dehyoañumi.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Pʉhrʉ Isaa Rebeca mera marapocʉcʉ̃ igo ʉma perã sʉhrʉanirã porãcʉñumo. Erã pagʉ Isaa gʉa ñecʉ mʉrʉ árĩñumi.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Eropa ta arĩ gojañuma ĩgʉ yare erã gojarapũgue: “Jacobopʉre mahimʉribʉ. Eropigʉ Esaúpʉre mahibirimʉribʉ,” arĩmi Goãmʉ, arĩ gojañuma iribojeguere.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 ¿Irire peerã dohpa arĩ pepibocuri mari? “¿Erã iiricʉrire ĩaboro core yujugʉre eropa beyegʉ Goãmʉ queoro iibeami,” ¿arĩ pepibocuri?” Árĩbeaa. Queoro iigʉ ta ãhrimi.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Õpa arĩñumi Goãmʉ Moise sãre: “Yʉ gamegʉ dihtare mojomoro ĩagʉra,” arĩmʉriñumi ĩgʉ Moisere. Eropigʉ yujugʉ̃re ĩgʉ gamero beyegʉ queoro iigʉ iimi Goãmʉ.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Eropirã mari gamero Goãmʉre marire mojomoro ĩadoremasibeaa mari. Eropirã mari õarire iira waja sãre ne mojomoro ĩabeami ĩgʉ. Ĩgʉ gamero dopa ta mojomoro ĩhami.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Eropigʉ eropa ta ĩgʉ gamero dopa iiñumi Egipto majarã opʉ sãre. Õpa arĩñumi Goãmʉ ĩgʉre faraõre: “Egipto majarã opʉ árĩbure apigʉ iibʉ mʉre yʉ turarire árĩpehrerãre ĩhmubure. Eropigʉ árĩpehreri yeba majarãre, yʉre erã masiborore opʉ acugʉ iibʉ yʉhʉ mʉre,” arĩñumi Goãmʉ ĩgʉre, arĩ gojara ãhraa Goãmʉ yare erã gojarapũgue.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Eropigʉ ĩgʉ gamerãre mojomoro ĩhami ĩgʉ mari masare. Eropigʉ ĩgʉre erã gamebiricʉ̃ ĩagʉ ĩgʉ gamero erãre yʉhribiricʉ̃ iimi ĩgʉ. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ta iimi.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Ĩgʉ eropiigʉ árĩcʉ̃ ĩarã õpa arĩboca mʉa: “¿Goãmʉ erãre ĩgʉre yʉhribiricʉ̃ iidigʉ duhpigʉ ero pʉhrʉ erã ĩgʉre yʉhribirira dipuwaja moayuri erãre?” arĩ papũri serẽpiboca mʉa.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Eropa arĩbiricãque. Mari masa bu árĩrã ãhraa. Goãmʉ mera papũrimasibeaa. Mátasoro wéagore “¿Duhpigo yʉre eropa iiri mʉhʉ?” iri soro arĩ serẽpimasibeaa. Eropa ta mʉa sã Goãmʉre ĩgʉ gamero iigʉre “¿Duhpigʉ eropa iiri mʉhʉ?” arĩ serẽpimasibeaa.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Mátasoro wéago máta mera igo gamero dopa iimo. Eropigo õarire dibuburi sorore iimasimo igo. Iri máta mera ta bu árĩri dibuburi soro sãre iimasimo igoa. Igo iiro dopa ta Goãmʉ sã ĩgʉ iidiaro dopa ta iimi.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Eropigʉ Goãmʉ peamegue ĩgʉ cóãmorãre erã ñero iirare ĩha guagʉ, erãre dipuwaja moadiaqueregʉ ta yoari boje erã ñeri iirire eropa ĩacãnimi. Árĩpehrerãre ĩgʉ turarire ĩhmubu, mata erãre dipuwaja moanibirimi.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Eropa ta iimi marire ĩgʉ mojomoro ĩarãre, ĩgʉ õatariagʉ ĩgʉ árĩrire, ĩgʉ turari sãre marire masidorebu. Matague ta marire, “Erãre mojomoro ĩagʉra yʉhʉ. Yʉ õarire ogʉra erãre,” arĩ apiñumi Goãmʉ marire.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Eropirã maripʉ ĩgʉ beyenirã árĩrã iiaa. Eropirã ĩgʉ beyenirã judio masa dihta árĩbeama. Judio masa árĩbirã sã ãhrima ĩgʉ beyenirã.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Eropa ta ãhraa judio masa árĩbirãre Goãmʉ yare Osea waĩcʉgʉ ĩgʉ õpa arĩ gojadiro dopa ta:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 “Yaharã árĩbeaa mʉa,” Goãmʉ ĩgʉ arĩra yeba majarã Goãmʉ ojocariniguicãgʉ porã ta árĩrãcoma, arĩ gojamʉhtamʉriñumi Osea iribojeguere.
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 — ausente —
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 — ausente —
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Eropigʉ dipaturi ta wereyugʉ õpa arĩ gojañumi Isaia:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Eropa ta ãhraa. Eropirã ire masique mʉa: Judio masa árĩbirãpʉ Goãmʉre amabiriquererã ĩgʉre bocama. Jesucristore erã umupeocʉ̃, “Õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ erãre.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 “Goãmʉ dorerire Moisere ĩgʉ apirare mari iicʉ̃ ĩgʉ marire õarã ĩagʉcumi,” arĩriñorã judio masapʉ. Eropa ĩgʉ dorerire erã iiquerecʉ̃ ta Goãmʉ ĩha sʉabirimʉripʉ erãre. Eropirã õarã árĩdiaquererã bocatĩubirimʉriñorã.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Erã Jesucristore umupeoro mariro erã gamero Moise dorerire iidiarima Goãmʉ mera õaro árĩdiarã. Eropirã Cristore erã ñeri iirare cóãbure gamebirã Goãmʉ pohrogue ne ejasome.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Eropa ta arĩ gojamʉhtañuma Goãmʉ ĩgʉ magʉre wereyurire:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.