Romanos 8
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Dohpaguere Jesucristo yarãre erã dipuwajacʉboro mara. Erã ñerire erã ʉaribejarire iiniguibeama. Eropirã Espíritu Santo ĩgʉ dorero dopa ta iiniguicãma erã.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Eropigʉ Jesucristo yarã mari árĩcʉ̃ Espíritu Santo ñero iirire duhucʉ̃ iimi marire. Eropigʉ Espíritu Santo árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩcʉ̃ iimi marire. Ñerire marire duhucʉ̃ iigʉ, marire peamegue wabonirãre taumi.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Moise dorerire mari gamero iirã ne bocatĩusome. Eropirã iri doreri mera mari Goãmʉ mera õaro árĩmasibiribʉ. Mari eropa árĩrã árĩquerecʉ̃ ta õpa Goãmʉ marire õarã árĩcʉ̃ iidigʉ árĩmi. Irire mari ñeri dipuwajare wajayebasabure ĩgʉ magʉre obeodigʉ árĩmi. Ĩgʉ magʉ mari iro dopa ta dʉpʉcʉdigʉ árĩmi. Eropigʉ wajayebasagʉ mari pepirigue ñeri árĩrire cóãdigʉ árĩmi.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 Marire eropa ta iidigʉ árĩmi Goãmʉ ĩgʉ dorerire õarire ĩgʉ turari mera mari iiboro dopa. Ĩgʉ dorerire iirã árĩrã mari ʉaribejarire iibeaa mari. Eropirã Espíritu Santo ĩgʉ itamuri mera ĩgʉ dorero dopa ta iiaa mari.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Erã gamero ñerire iidiarã, ñeri dihtare ʉaribejama. Espíritu Santo ĩgʉ dorero dopa ta iiniguirãpʉ õari dihtare iidiama erã.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Erã gamero ñeri dihtare iidiarã, iri dihtare ʉaribejarã peamegue warãcoma. Espíritu Santo ĩgʉ gamerire turaro iidiarãpʉ árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩrãcoma. Eropirã erã õaro árĩcãrãcoma.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Erã gamero iirã Goãmʉre gamesʉribirã ãhrima. Erã Goãmʉ dorerire ne yʉhribeama. Ĩgʉ dorerire ne yʉhrimasisome erã.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Eropirã erã gamero iirã Goãmʉre ĩhasʉacʉ̃ iimasibeama.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Mʉapʉ mʉa gamero iibeaa. Espíritu Santo mʉa mera árĩcʉ̃ ĩgʉ gamerire iiaa. Eropirã Espíritu Santore moorãpʉ Cristo yarã árĩbeama.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 I ʉmʉre masa ñerire iira dipuwaja mari árĩpehrerã sĩrimorã dihta ãhraa. Mʉa sĩrimorã árĩquererã ta Cristo yarã mʉa árĩrã ĩgʉ mera eropa árĩniguirãca mʉa. Goãmʉ mʉare “Õarã ãhrima,” ĩgʉ arĩ ĩacʉ̃ ĩgʉ mera eropa árĩniguirãca mʉa.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Goãmʉ Jesure masudigʉ árĩmi. Eropa masudigʉ árĩgʉ, Espíritu Santo mʉa mera ĩgʉ árĩniguicʉ̃ mʉa sĩrira pʉhrʉ Goãmʉ mʉa sãre masugʉcumi. Eropa masugʉ õaro árĩcʉ̃ iigʉcumi mʉare. Jesure ĩgʉ masudiro dopa ta eropa masugʉcumi mʉare.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Yʉ acawererã, “Ĩgʉ eropa ta iigʉcumi,” arĩrã mari gamero iibiricãrã.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Mari gamero ñerire iirã, peamegue wamorã árĩcãrã tiiaa mari. Espíritu Santo ĩgʉ itamuri mera mari ñeri iiricʉrire duhurã, árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩrãca.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Árĩpehrerã Espíritu Santore yʉhrirã Goãmʉ porã ta ãhrima.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Espíritu Santo mari mera ĩgʉ árĩnʉgacʉ̃ Goãmʉ porã árĩnʉgabʉ mari. Eropigʉ ĩgʉ porã árĩcʉ̃ marire dipuwaja moasome. Peamegue wadoresome. Eropirã güibeaa mari iribojeguere mari güidiro dopa. Ĩgʉ porã árĩrã, Espíritu Santo ĩgʉ itamuri mera dohpaguere “Ahʉ,” arãa mari Goãmʉre mari Pagʉre
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Eropigʉ Espíritu Santo mari pepirigue õpa masicʉ̃ iimi: “Diaye ta Goãmʉ porã ãhraa mari,” marire arĩ masicʉ̃ iimi ĩgʉ.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Eropirã ĩgʉ porã árĩrã, Goãmʉ árĩpehrerire ĩgʉ porãre “Ogʉra,” ĩgʉ arĩrare maripʉ oparãca. Jesucristo mera irire oparãca mari. Cristo yare mari iira waja gajirã mera ñero tarinirã árĩrã, mari ĩgʉ mera ʉmarogue õaro árĩcãrãca. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ porãre “Ogʉra,” ĩgʉ arĩrare oparãca mari.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Dohpaguere i yebare ñero taria mari. Pʉhrʉguere ʉmaroguere õaro árĩcãrãca. Eropirã dohpaguere ñero tarirã wʉaro bʉjawere pepibiricãque. Mari ñero tarirapʉ pehrea waroca. Pʉhrʉ õaro árĩcãrãca Goãmʉ pohrogue. Eropirã mucubirirãca mari. Iri mucubiriripʉ ne pehresome marire.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Eropirã Goãmʉ porã Goãmʉ pohroguere õaro árĩrãcoma. Mari eropa wacʉ̃, árĩpehreri Goãmʉ ĩgʉ ĩhacũnugura sã mama dihta gohroto pehrea waroca.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Dohpaguere ĩgu ĩhacũnugura árĩpehreri ñero taria. Iri gamero eropa wabiriyoro. Adán ñeri iinʉgara pʉhrʉ Goãmʉ ĩgʉ ĩhacũnugurare ñero wacʉ̃ iiñumi. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ ĩhacũnugurare eropa ta ñero árĩdoreniñumi dohpa. Pʉhrʉ ĩgʉ ĩhacũnugurare õaripʉre gohrotogʉcumi daja ĩgʉ.
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ ĩhacũnugura boapehreaborare õaripʉre gohrotogʉcumi. Goãmʉ porãre õarã erã gohrotoro dopa ta, i ʉmʉ maja ĩgʉ ĩhacũnugura sãre árĩpehrerire õari dihta gohrotogʉcumi.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Ire mari masia: Ñerire masa iinʉgara pʉhrʉ árĩpehreri Goãmʉ ĩgʉ ĩhacũnugura ñeri wayoro. Eropiro Goãmʉ õarire ĩgʉ gohrotoborore corero iiaa.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Maripʉ Espíritu Santore oparã ãhraa. Ĩgʉ yarã mari wacʉ̃ Goãmʉ Espíritu Santore mata omi marire. Ĩgʉ ĩhacũnugura iro dopa ta mari sã ñero taria. Eropirã õaripʉre gohrotoborore bʉrigã gamerã cohrea. Eropirã ĩgʉ porã mari ĩgʉ pohro waboro sãre bʉrigã gamerã cohrea mari. Mama dʉpʉre ĩgʉ marire ĩgʉ oboro sãre bʉrigã gamerã cohrea.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Mari eropa corerã árĩcʉ̃, ĩgʉ ta marire peamegue wabonirãre taugʉcumi. Ĩgʉ pohrogue árĩnirã árĩrã ĩgʉ pohrogue mari waborore corebiriboya mari. Marire ĩgʉ tautuhara pʉhrʉ árĩcʉ̃ irire corenemobiriboya.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Eropirã ĩabiriquererã ta dohpa, Goãmʉ marire ĩgʉ tauborore corerã eropa coreniguia õaro yojaro mariro.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Eropirã mari Goãmʉre õaro guñaturabirã ĩgʉ gamerire õaro masibirã árĩcʉ̃ ĩha Espíritu Santo marire itamumi. Eropirã Goãmʉre queoro serẽmasibiriquerecʉ̃ Espíritu Santopʉ mari ya árĩburire Goãmʉre serẽbasami. Marire mojomoro ĩagʉ mari ya árĩburire Goãmʉre serẽbasami.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ta, mari Jesu yarã árĩborore serẽbasami ĩgʉ Espíritu Santo. Ĩgʉ eropa arĩ serẽbasacʉ̃ Goãmʉ mari pepirire masipehogʉ árĩgʉ Espíritu Santo ĩgʉ serẽrare masimi.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Ire masia: Árĩpehrerã Jesure mahirã mari árĩcʉ̃ ĩgʉ gamerire iimorãre beyepʉ ĩgʉ marire. Eropa beyegʉ Goãmʉ eropa ĩhadibuniguicãmi marire. Eropigʉ mari ñero taricʉ̃ ĩagʉ Goãmʉpʉ marire õaro wacʉ̃ iigʉcumi.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Goãmʉ marire ĩgʉ yarã árĩmorãre matague ta mari ne masa dehyoaboro coregue ta guñatuhapʉ. Eropa guñagʉ ĩgʉ magʉ ĩgʉ õagʉ árĩro dopa ta marire õarã árĩrare guñapʉ. Ĩgʉ magʉ iro dopa marire árĩdorepʉ bajarã masa ĩgʉ magʉre mari tĩgʉcʉborore. Eropigʉ árĩpehrero marire eropa wara mera marire õarã gohrotocʉ̃ iimi.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Matague ta ĩgʉ yarã ĩgʉ árĩdorenirã mari árĩcʉ̃, ĩgʉ porã mari árĩmorã sãre beyepʉ marire. Eropigʉ marire ĩgʉ beyenirãre “Dipuwaja moorã, õarã ãhrima,” arĩ ĩhami. Marire ĩgʉ eropa “Õarã ãhrima,” arĩ ĩagʉ ĩgʉ mera ʉmaroguere õaro árĩcʉ̃ iigʉcumi.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Irire masirã õpa pepia mari: Goãmʉ marire ĩgʉ mahinirãre, ne gajirã ĩhaturirã bocatĩubeama.
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Goãmʉ mari ya dipuwaja sĩribure ĩgʉ magʉre obeodigʉ árĩmi. “Yʉ magʉre mahia. Eropigʉ ĩgʉre obeobeaa,” arĩbiridi árĩmi. Eropigʉ mari ya árĩburire ĩgʉ magʉre obeodigʉ árĩgʉ Jesucristo mera árĩpehrerire õari dihtare ogʉcumi ĩgʉ marire.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Goãmʉ beyenirã mari árĩcʉ̃, ĩgʉ marire “Dipuwaja moorã, õarã ãhrima,” arĩ ĩhami. Mari ĩgʉ eropa arĩnirã árĩcʉ̃, gajirã marire “Ñerã ãhrima,” ne arĩ weresãmasibeama.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Cristo mari ya dipuwajare sĩrira pʉhrʉ masa mʉriadi árĩmi. Eropigʉ Goãmʉ diayepʉ dohpaguere ĩgʉ ãhrimi dorebu. Eropigʉ ĩgʉ mari ya árĩburire diaye ta ʉmʉri nʉcʉ serẽbasagʉ iimi Goãmʉre. Eropirã gajirãpʉ ne marire “Erã ñeri iira dipuwaja moaque,” arĩmasibeama.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Cristo marire ĩgʉ bʉrigã mahicʉ̃ gajirãpʉ “Erãre ne mahibiricãque,” arĩmasisome ĩgʉre. Eropigʉ mari ñero tariquerecʉ̃ ta, mari güiquerecʉ̃ ta, gajirã marire erã ñero iiquerecʉ̃ ta, mari oaboaquerecʉ̃ ta, suhri marirã mari árĩquerecʉ̃ ta, gʉhyaro marire árĩquerecʉ̃ ta, marire erã wejẽquerecʉ̃ ta, Cristo marire eropa mahiniguicãgʉcumi.
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Goãmʉ yare erã gojarapũ marire eropa waburire werero õpa arĩ werea:
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Eropirã mari ñero tariquererã ta, Cristo marire mahigʉ ĩgʉ itamuri mera, turaro mera ñerire tarinʉgarãca mari.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 — ausente —
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 — ausente —
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.