Romanos 2
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Erã eropa ñerire iicʉ̃ ĩarã gajirã õpa arĩbocoma: “Erã ñetariarã ãhrima. Goãmʉ erãre dipuwaja moaporo,” arĩbocoma. Eropa arĩrãre õpa arĩ werediaca. Mʉa sã erã iiro dopa ta iiaa. Eropirã “Erã ñetariarã ãhrima,” gajirãre arĩ werewʉabiricãro gahmea mʉare. Eropa arĩ wererã mʉa basi ta erã ñerire iiro dopa ta iirã dipuwajacʉrãca. Iri ñerire masiquererã iirã mʉa ñero dipuwajacʉrãca.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 “Goãmʉ diaye ta dipuwaja moagʉ ãhrimi,” arĩ masia mari. Árĩpehrerãre ñerire iirãre dipuwaja moagʉcumi.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 Eropigʉ mʉa ñero iira dipuwaja árĩcʉ̃ mʉa sãre dipuwaja moagʉcumi. “Gajirã dipuwajacʉrãcoma,” arĩ werewʉarã, “Gʉapʉre dipuwaja moasome,” arĩ pepiboca mʉa. Árĩbeaa. Mʉa sãre mʉa ñero iira pʉhrʉ dipuwaja moagʉcumi.
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Goãmʉ mʉare mojomoro ĩagʉ mata dipuwaja moabeami. Eropirã “Goãmʉ yʉ mera guabeami,” arĩ pepiboca mʉa ñerire iira pʉhrʉ. Árĩbeaa. Goãmʉ mʉare mojomoro ĩagʉ mata mʉa ñero iira pʉhrʉre dipuwaja moabeami. Mʉa ñero iirire bʉjawerecʉ̃ ĩadiagʉ, ĩgʉre mʉa yʉhricʉ̃ gamegʉ mata dipuwaja moabeami.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Eropa mata dipuwaja moabiriqueregʉ. mʉa Goãmʉre peebiriniguicãcʉ̃, mʉa ñero iirire bʉjawerebiricʉ̃ ĩagʉ dipuwaja moagʉcumi. Mʉa eropa ñero iiniguirãre ĩgʉ dipuwaja moarinʉ árĩcʉ̃ bʉrigã dipuwaja moagʉcumi mʉare Goãmʉ. Irinʉre Goãmʉ masare dipuwaja moacʉ̃ árĩpehrerã ĩarã “Diaye ta erã ya dipuwaja ãhraa,” arĩ masirãcoma.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Eropigʉ árĩpehrerã nʉcʉ erã ñero iira dipuwajare dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ. Eropigʉ erã õarire iirã sãre õarire erãre ogʉcumi.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Yujurãyeri õarire iima. Erã õarã árĩdiarã, Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa iidiarã ʉmʉri nʉcʉ Goãmʉ mera árĩdiarã ãhrima. Erã tamerare ʉmʉri nʉcʉ ĩgʉ mera erã árĩborore iigʉcumi Goãmʉ.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Gajirãpʉ erã iro dopa árĩbeama. Erã erã gamero iirã árĩcãma. Diaye majare gamebirã ñerire iiniguirã ãhrima. Goãmʉ erã mera turaro guagʉcumi.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Árĩpehrerã ñerire iirã ñero tarirãcoma. Judio masare eropa wamʉhtaroca. Eropirã judio masa árĩbirã sãre eropa ta waroca.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Árĩpehrerã õarire iirãpʉre “Õaro mʉa iiaa,” arĩ ĩagʉcumi Goãmʉ. Eropirã erãpʉ Goãmʉ mera õaro mera árĩrãcoma. Judio masare eropa ta wamʉhtaroca. Eropiro judio masa árĩbirã sãre eropa ta waroca.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Goãmʉ mari iirare ĩagʉ queoro beyemi árĩpehrerãre. Judio masare, judio masa árĩbirãre Goãmʉ yujuropa ĩhami marire.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Gajirã Moise dorerire erã mooquerecʉ̃ erã ñerire iicʉ̃ erãre dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ. Iri doreri oparãpʉ ñerire erã iicʉ̃ erã dorerire erã tarinʉgari waja dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ erã sãre.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Moise dorerire peequererã ta yʉhribirãre “Õarã ãhrima,” arĩbeami Goãmʉ. Ĩgʉ dorerire iirãpʉre “Õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Judio masa árĩbirã Moise dorerire mooquererã erã pepiro mera õarire iirã Goãmʉ dorerire iirã iima. Eropirã Moise dorerire gojarapũre mooquererã erã, erã pepirigue iri dorerire opama.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Eropirã Goãmʉ dorerire erã pepirigue diaye opama. Eropa oparã ñerire ii mata erã ñero iirare masima erã basi. Eropigʉ ñerire iidigʉ, “¿Duhpigʉ ñerire iiayuri yʉhʉ?” arĩ pepimi ĩgʉ. Eropigʉ õari sãre ĩgʉ iirare masimi ĩgʉ.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Eropigʉ Goãmʉ Jesucristore ĩgʉ obeocʉ̃ masa erã iirare ĩagʉcumi. Masa erã iiricʉrire gajirãre werebirirare erã duhrare Jesucristo masipehogʉ ĩgʉ erã iiricʉrare ĩagʉcumi. Eropa ta ĩha beyegʉcumi, arĩ buhea yʉhʉ ĩgʉ ya õari buherire buhegʉ.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Mʉapʉ judio masa árĩrã, Goãmʉ Moisere ĩgʉ apira dorerire umupeorã árĩrã, “Goãmʉ yarã ãhraa gʉa,” arĩ pepiraa mʉa.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Eropirã Goãmʉ dorerire masirã árĩrã, ĩgʉ gamerire masia mʉa. Eropa masirã árĩrã “Õarire gʉa iiborore beyemasia,” arĩ pepiraa mʉa.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Eropa arĩ pepirã õpa arĩ pepinemoa mʉa judio masa: “Gajirã ne masibirãre õaro masicʉ̃ iiaa gʉa. Erãre gʉa buhebiricʉ̃ ne Goãmʉre masibiriboñuma. Eropirã ñerire ne duhubiriboñuma,” arĩ pepiraa mʉa.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Eropirã “Pee masibirãre õarire buhea gʉa judio masa. Majirãgã sãre buherã ãhraa gʉa,” arĩ pepiraa mʉa. Eropirã “Goãmʉ dorerire oparã diaye árĩrire masipehoa gʉa,” arĩ pepiraa mʉa.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 ¿Mʉa eropa arĩ pepirã árĩquererã ta duhpirã mʉapʉ mʉa buhediro dopa ta iibeari? ¿Gajirãre yajadorebiriquererã duhpirã mʉapʉ yajari?
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 ¿Gajigʉ marapo mera ñero iidorebiriquererã duhpirã mʉapʉ gajigʉ marapo mera ñero iiri? “Goãmʉ ãhrimi,” erã arĩ wéanirãre umupeorire doorã árĩquererã ¿duhpirã Goãmʉ gohrapʉre õaro umupeobeari mʉapʉ?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 “Goãmʉ Moisere ĩgʉ apira dorerire opaa gʉapʉ,” arĩrã árĩquererã ta ĩgʉ dorerire tarinʉgaa mʉa. Eropa tarinʉgarã Goãmʉre erã umupeobiricʉ̃ iirã iica mʉa gajirãre.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Eropa ta werea Goãmʉ yare erã gojarapũgue: “Judio masa árĩbirãpʉre ñero Goãmʉre wereniguicʉ̃ iiaa mʉa judio masapʉ,” arĩ gojañuma Goãmʉ yare erã gojarapũgue.
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Mʉa judio masa Goãmʉ dorerire iiniguirã árĩrã gasiro merogã wiri aĩsũnirã circuncisión iinirã árĩcʉ̃ õapũrica. Ĩgʉ dorerire iibiricʉ̃ mʉa judio masa árĩricʉri duhpiburi árĩbeaa.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Eropiro judio masa árĩbirã merogã gasirogãre wiri aĩsũbirinirã erã árĩquerecʉ̃ ta Goãmʉ dorerire erã iirã árĩcʉ̃ ĩagʉ, “Yaharã masa ta ãhrima,” arĩ ĩabocumi Goãmʉ erãre. Judio masapʉre ĩgʉ eropa arĩ ĩadiro dopa ta judio masa árĩbirã sãre eropa ta arĩ ĩabocumi.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Bajarã judio masa Goãmʉ yare gojarapũre Moise dorerire opaquererã irire iibeama erã. Eropirã gajirã judio masa árĩbirãpʉ Moise dorerire opabiriquererã gasiro merogã wiri aĩsũbirinirã árĩquerera Goãmʉ dorero dopa ta iima. Eropa iirã árĩrã judio masare erã ñero iirire masicʉ̃ iirã iima.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 “Gʉa judio masa Goãmʉ yarã ãhraa,” arĩ pepiraa mʉa. Eropigʉ Goãmʉ yagʉ gohra árĩgʉre weregʉra mʉare. Ĩgʉ dʉpʉpʉre merogã gasirogãre wiri aĩsũdigʉ árĩqueregʉ ta Goãmʉre umupeobigʉ árĩgʉ diaye ta Goãmʉ yagʉ árĩbeami. Judio masʉ gohra árĩbeami.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Espíritu Santore opagʉpʉ, ĩgʉre yʉhrigʉ ĩgʉ ta judio masʉ gohra Goãmʉ yagʉ gohra ãhrimi. Eropirã Goãmʉ yarã gasiro merogã wiri aĩsũnirã dihta árĩbeama. Erã Espíritu Santo mera erã pepirigue õari mera gohrotorã ãhrima Goãmʉ yarã. Eropa árĩrãre “Õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ. Masa erãre eropa arĩ ĩabiriquerecʉ̃ ta eropa arĩ ĩhami Goãmʉpʉ erãre.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.