Romanos 1
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Yʉhʉ Pablo mʉare Roma majarãre gojabeoa. Yʉhʉ Jesucristo pohro majagʉ ãhraa. Eropigʉ õari buherire buhedoregʉ apimi ĩgʉ yʉre.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Iri õari buherire iribojegue Goãmʉ “Õpa masare õaro iigʉra,” arĩ wereyuñumi ĩgʉ yare weremʉhtanirã merague. Erã irire gojañuma.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Iri buheri ta ĩgʉ magʉre wereri ãhraa. Ĩgʉ Jesucristo masa dehyoagʉ árĩgʉ Davi mʉrʉ pãrami árĩturiagʉ árĩdigʉ árĩmi.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Ĩgʉ ta Goãmʉ magʉ ĩgʉ árĩrire ĩhmudigʉ árĩmi Goãmʉ ĩgʉ Espíritu Santo mera. Eropigʉ ĩgʉ Jesu sĩrira pʉhrʉ Goãmʉ ĩgʉ turari mera ĩgʉre masa mʉriacʉ̃ iidigʉ árĩmi. Eropigʉ Jesucristo diaye ta Goãmʉ magʉ ĩgʉ árĩrire ĩhmudigʉ árĩmi masare. Ĩgʉ Goãmʉ magʉ ta mari Opʉ Jesucristo ãhrimi.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Ĩgʉ ta gʉare mojomoro ĩagʉ gʉaʉ magʉre wereri ãhraa. Ĩgʉ Jesucristo masa dehyoagʉ árĩre ĩgʉ yare buhedoregʉ obeomi árĩpehrero majarãre ĩgʉ yare pee masi, Jesucristore erã umupeocʉ̃ iimorãre.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Eropirã mʉa sã Jesucristo yarã árĩmorã ĩgʉ beyenirã ãhraa.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Mʉare Goãmʉ ĩgʉ mahirãre, ĩgʉ yarã árĩmorãre iidi árĩmi ĩgʉ mʉare. Eropigʉ mʉare Romague árĩrãre ipũre gojabeoa. Eropigʉ Goãmʉ mari Pagʉ mari Opʉ Jesucristo mera mʉare õadorea. Ĩgʉ itamuri mera õaro árĩque mʉa.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Ire weremʉhtagʉra mʉare. Árĩpehreroguere Jesucristore mʉa umupeora querere werema. Erã eropa arĩ werecʉ̃ peerã “Õhaa,” arĩ serẽa yʉhʉ Goãmʉre. Jesucristo ĩgʉ itamuro mera eropa arĩ serẽbasaa.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Goãmʉre serẽgʉ mʉa ya árĩburire árĩpehrerinʉri serẽbasaniguicãa. Mʉa ya árĩburire eropa yʉ serẽbasaniguicʉ̃ Goãmʉ masimi. Ĩgʉ dorerire turaro mohmea ĩgʉ magʉ ya buherire buhegʉ.
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 Eropa serẽgʉ Goẽrã judio masa árĩbirã Jesure umupeoama. Erã umupeodiro dopa ta mʉa mera majarã sã erã umupeoborore mʉa pohrogue wadiarabʉ yʉhʉ. Eropa bajasuburi wadiaqueregʉ ta wamasibirimʉrabʉ yʉhʉ.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Goãmʉ yare mʉare buhediaca Jesure mʉa umupeonemoburire. Eropigʉ mʉare bʉrigã ĩadiaca yʉhʉ.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Jesucristore umupeorã ãhraa mari. Eropigʉ mʉare ĩadiaca Jesucristore mari umupeori mera pepʉri majarã mari game mucubiricʉ̃ iiborore.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Yʉ acawererã, ire mʉa masicʉ̃ gahmea. Gajipʉgue õari buherire yʉ buhera pʉhrʉ gajirã mʉa acawererã judio masa árĩbirã Jesure umupeoama. Erã umupeodiro dopa ta mʉa mera majarã sã erã umupeoborore mʉa pohrogue wadiarabʉ yʉhʉ. Eropa bajasuburi wadiaqueregʉ ta wamasibirimʉrabʉ yʉhʉ.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Árĩpehrerãre õari buherire buhero gahmea yʉre. Wʉari maca majarãre, noho gamero árĩrãre, masirãre, masibirã sãre buhebu árĩgʉ iiaa yʉhʉ.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Eropa arĩgʉ, árĩgʉ mʉa sãre Roma majarãre õari buherire bʉrigã buhediaa.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Õari buherire peerã masa Jesure umupeonʉgama. Eropigʉ árĩpehrerãre Jesure umupeorãre Goãmʉ ĩgʉ turari mera erã peamegue wabonirãre tuami. Ĩgʉre umupeorã õaro waborore masigʉ iri buherire õari buherire buhegʉ gʉhyasĩuro taribeaa. Iri buherire judio masapʉre buhemʉhtanirã árĩma. Pʉhrʉ judio masa árĩbirã sãre gʉa buheabʉ.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Iri buheri õpa werea: Jesucristore umupeiorãre “Ñeri marirã õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ. Jesucristore umupeorã dihtare eropa arĩ ĩhami Goãmʉ. Ĩgʉ eropa arĩ ĩarire iribojegue erã arĩ gojadiro dopa ta arãa: “‘Õarã ãhrima,’ arĩ ĩgʉ ĩarã Goãmʉre ‘Diaye ta iigʉ ãhrimi,’ arĩ umupeorã ãhrima. Eropa umupeorã árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩrãcoma,” arĩ gojañuma.
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 — ausente —
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Goãmʉ ʉmaro majagʉ ĩgʉ árĩrire turagʉ ĩgʉ árĩrire mari ĩabiriquerecʉ̃ ta, ĩgʉ basi ĩgʉ árĩrire masicʉ̃ iimi ĩgʉ marire. I yebare ĩgʉ iira pʉhrʉ árĩpehrerire ĩgʉ ĩhacũnugurare ĩarã, “Goãmʉ ĩgʉ iira ta ãhraa. Ĩgʉ turagʉ ta ãhrimi,” arĩ guñama masa. Eropirã “Goãmʉ ãhrimi,” arĩ masima masa árĩpehrerã. Eropirã masa “Goãmʉ ãhrimi,” arĩ masiquererã eropa ñerire iiniguicãrã, dipuwajacʉma. “Mʉre masibirabʉ. Eropigʉ ñerire iiabʉ,” masa arĩmasisome Goãmʉre.
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Goãmʉ ĩgʉ árĩricʉrire masiquererã ta erã ĩgʉre umupeobeama. “Mʉhʉ Goãmʉ, turagʉ ta ãhraa,” arĩbeama. Eropirã ĩgʉ erãre õaro iiquerecʉ̃ ta “Õhaa,” arĩbeama ĩgʉre. Eropirã pee masibirã árĩrã, ñeri dihtare pepima erã.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 “Pee masirã ãhraa,” arĩquererã ta pee masibirã wahama erã.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Eropa warã Goãmʉre eropa árĩniguigʉre õagʉre umupeobeama. Eropa umupeobirã “Goãmʉ ãhrimi,” erã arĩrãpʉre erã wéanirãpʉre umupeonʉgama erã. Eropirã masare, mirimagʉ porãre, pĩruare, waimʉrãre wéanugu umupeoma erã, “Mari Goãmʉ ãhrimi,” arĩrã.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Erã eropiicʉ̃ ĩagʉ “Erã gamero dopa ta ii curaporo,” arĩgʉ Goãmʉ erãre cohãmi. Ĩgʉ eropa cóãra pʉhrʉ, erã ñeri dihtare ʉaribejarã erã basi ñeri dihtare iiniguicãma.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 Eropirã Goãmʉ yare peebiri, gʉyaripʉre õaro peema. Goãmʉ yapʉre gʉyari iro dopa ta wacʉ̃ iima erã. “Diaye ta Goãmʉre árĩpehrerãre iidigʉre umupeoro gahmea,” mari arĩquerecʉ̃ erãpʉ ĩgʉre umupeobeama. Eropa Goãmʉ gohrare umupeobirã ĩgʉ iirapʉre umupeoma erã.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Erã eropiiniguicãcʉ̃ ĩagʉ “Erã gamero ñerire ii curaporo,” arĩgʉ Goãmʉ cohãmi erãre. Eropirã erã mera majarã nome marapʉcʉrã nome iro dopa árĩbeama. Eropirã erã nome seyaro ñero iima erã basi.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Erã iro dopa ta árĩrã ʉma sã nomere gamebirã erã basi ta erã dʉpʉrire ʉaribejarã ãhrima. Eropirã erã basi ta erã ñero iira dipuwaja erã dʉpʉre ñero goroweoma.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Eropa Goãmʉre masidiabirã ĩgʉre gamebirira dipuwaja Goãmʉ “Erã gamero ii curaporo,” arĩgʉ erãre cohãmi. Ĩgʉ eropa cóãcʉ̃ erãpʉ ñerire guñanigui, ñerire ʉaribejarire iiniguicãma.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Eropirã erã bʉrigã ñero iiniguima. Nome mera ñero iiniguirã, erã ñerire ʉaribejaniguirã, gajirã yare gametarirã, gajirãre ñero iiniguirã, gajirã gajinore opacʉ̃ ĩhaturirã, masare wejẽrã, game dʉyasorã, gʉyaricʉrã, masare ĩhaturirã, ñeri quere iirã ãhrima erã.
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Gajirã erã iibiriquerecʉ̃ ta ñero arĩ werewʉarã, Goãmʉre ĩhaturirã, gajirãre papũro yʉhrirã, “Gʉa tamera gajirãre tarinʉgarã õarã ãhraa,” arĩ pepirã, gajirãre eropa arĩ weremaacãrã, gaji ñerire iinʉgarã, erã pagʉ sʉmarãre tarinʉgarã ãhrima.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Pee masibirã ãhrima. Erã werediro dopa ta iibirã, masare ne umupeobirã, erãre ñero iirare ne cãdijibirã, ne gajirãre mojomoro ĩabirã ãhrima.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Eropa árĩrãre Goãmʉ erãre dipuwaja moa peamegue cóãgʉcumi ĩgʉ erãre. Eropa ĩgʉ cóãburire masiquererã erã ñerire iiniguicãma. Eropirã gajirã erãre ĩhacũcʉ̃, erã iiro dopa ta ñero iicʉ̃ ĩarã “Gʉa iiro dopa ta iima,” arĩ mucubirima.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.