Mateus 5
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Masa bajarã ĩgʉ pohro erã ejacʉ̃ ĩagʉ Jesu ʉtãgʉgue mʉriapʉ. Mʉrija, ero doajapʉ. Ero ĩgʉ doacʉ̃ ĩgʉ buherã ĩgʉ pohrogue ejañorã.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Erã ejacʉ̃ ĩagʉ õpa arĩ buhenʉgapʉ:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 —Erã ñerire bʉjawererã, Goãmʉre gamerã mucubirirã ãhrima. Ʉmaro majagʉ erã opʉ árĩroguere warãcoma erã. Ʉmaro maja erã ya ãhraa. Eropirã bʉrigã mucubirirãcoma.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 “Orerã sã mucubirirã ãhrima. Erãre mucubiricʉ̃ iimi mari Pagʉ. Eropirã mucubirirã árĩrãcoma.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 “Gajirãre tarinʉgadiabirã eropa árĩca arĩbirã mucubirirã ãhrima. Goãmʉ “Ogʉra,” ĩgʉ arĩrare oparãcoma. Eropirã erã sã mucubirirã árĩrãcoma.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 “Goãmʉ ĩgʉ dorero dopa iidiarã, õarire iidiarã mucubirirã ãhrima. Goãmʉ ĩgʉ itamucʉ̃ erã õarire ii ojogorocʉrãcoma. Eropirã mucubirirã árĩrãcoma.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 “Gajirãre mojomoro ĩarã mucubirirã ãhrima. Erã eropa mojomoro ĩacʉ̃ Goãmʉ erã sãre mojomoro ĩagʉcumi. Eropirã mucubirirãcoma.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 “Erã ñerire cóãnirã, mucubirirã ãhrima erã. Goãmʉre ĩarãcoma erã. Eropirã mucubirirãcoma.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 “Gajirãre gamequeãcʉ̃ bosarã mucubirirã ãhrima. Erãre “Yʉ porã ãhrima,” arĩgʉcumi Goãmʉ. Eropirã mucubirirãcoma.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 “Goãmʉ dorerire erã iira waja gajirã mera ñero tarinirãpʉ ʉmaro majagʉ erã opʉ árĩroguere ĩgʉ yare oparãcoma erã. Eropirã mucubirirãcoma.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 “Yahare mʉa iira waja gajirã mʉare erã turiquerecʉ̃ ta mucubirirã ãhraa mʉa. Mʉare erã ñero iicʉ̃ mucubirirã ãhraa mʉa. Yaharã mʉa árĩri waja mʉare árĩpehreri ñeri quere goroweoquerecʉ̃ ta mucubirirã ãhraa mʉa.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Goãmʉ yare weremʉhtanirãre mʉa core árĩnirãre erãguere ta ñero iimʉhtañuma. Mʉa sãre erãre iidiro dopa iicʉ̃ mucubirique. Õaro sĩporãcʉque. Eropigʉ ʉmarogue mʉa ejacʉ̃ wʉaro õaro iigʉcumi mʉare Goãmʉ. Eropirã mucubirique mʉa, arĩ werepʉ Jesu.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Eropi Jesu buhenemopʉ:
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 Eropi ĩgʉ buhenemopʉ:
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Eropi sihãgodirure masa sihãgorã gajino docague dibubeama. Irure sihãgogʉ ʉmarogue duhpeomi iri wihi majarã árĩpehrerã erã ĩaboro dopa.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Eropirã mʉa sã mʉa Goãmʉre mʉa umupeorire dibubiricãque. Õaro wereque. Eropirã õarire iique. Mʉa eropa iicʉ̃ ĩarã masa erã mari Pagʉ ʉmaro majagʉre umupeorãcoma. “Ĩgʉ turagʉ, õagʉ ãhrimi,” arĩrãcoma, arĩ werepʉ Jesu.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Eropa arĩtuhaja, erãre werenemopʉ:
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Diaye ta mʉare arĩgʉ iiaa. I yeba ʉmaro árĩropẽ ta ĩgʉ doreri sã árĩroca. Goãmʉ ĩgʉ dorerare iipehogʉcumi.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Eropirã iri dorerire yujurãyeri tarinʉgarã, gajirãre eropa ta iidorerã bu árĩrã árĩrãcoma. Ʉmaro majagʉ opʉ ĩgʉ árĩrogue bu árĩrã iro dopa árĩrãcoma. Yujuñe doreriñe árĩquerecʉ̃ ta erã tarinʉgarã bu árĩrã iro dopa árĩrãcoma erã. Gajirãpʉ ĩgʉ dorerire õaro iirã, gajirãre erã iiro dopa iidorerã ʉmaro majagʉ ĩgʉ opʉ árĩrogue oparã iro dopa árĩrãcoma erã.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Mʉare arĩgʉ tiiaa yʉhʉ. Masare buherã, fariseo masa sã Goãmʉ gamerire queoro iibeama. Erã tauro Goãmʉ gamerire iique mʉa. Mʉa eropa iibirã, ĩgʉ opʉ árĩroguere ne ejasome mʉa, arĩ werepʉ Jesu.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Eropa arĩtuhaja erãre werenemopʉ:
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 I erã werera tauñariro mʉapʉre werenemogʉra. Ĩgʉ acaweregʉ mera papũridigʉpʉ masʉre wejẽdigʉ iro dopa ta ãhrimi. Eropigʉ erã dipuwaja moabu ãhrimi ĩgʉ sã. Ĩgʉ acaweregʉre gameturigʉ dipuwaja moadorerã pohro erã aĩgãbu ta ãhrimi ĩgʉ sã. “Ñegʉ pee masibigʉ ãhraa mʉhʉ,” ĩgʉ acaweregʉre arĩgʉre peamegue wama gʉhyataria ĩgʉre.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 “Mʉa acaweregʉ mʉare ĩgʉ ĩhaturicʉ̃ ĩgʉ mera amumʉhtaque Goãmʉre serẽboro core. Eropirã Goãmʉ wihigue mʉa Goãmʉre umupeorã waboro core, waibʉgʉre mʉa oboro core õpa iique.
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 Goãmʉre mʉa oburire duhucãnique dohpa. Mʉa acaweregʉ pohrogue waha, “Dipaturi ĩhaturibiricãrã. Irire iripẽta duhurã,” irire arĩque ĩgʉre. Mʉa eropa amura pʉhrʉ Goãmʉre umupeorã waque daja ĩgʉ ya wihigue.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 “Gajigʉ mʉare weresãdiagʉ, dipuwaja moadoreri wihigue mʉare ĩgʉ aĩgãdiacʉ̃, ĩgʉ mera guaro mariro árĩque. Dipuwaja moadoregʉ pohrogue ĩgʉ aĩ ejaboro core ĩgʉ mera õaro ahmu wereniguique. Mʉa eropa iicʉ̃ ĩagʉ mʉare weresãbiribocumi. Mʉa eropa iibiricʉ̃ eroguere mʉare aĩ ejacʉ̃ ĩgʉpʉ dipuwaja moadoregʉre weresãgʉcumi. Ĩgʉ eropa weresãcʉ̃, beyegʉpʉ peresu iirãguere mʉare ogʉcumi. Eropirã erã mʉare peresu iirãcoma.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Erogue árĩniguirãca mʉa. Ne erã wajayedorerare mʉa wajayepehocʉ̃gue wirirãca mʉa, arĩ werepʉ Jesu.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Õpa arĩ werenemopʉ Jesu:
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 I erã werera tauñariro mʉare ipʉre werenemogʉra: Nomeore ñeabiriqueregʉ ta yujugʉ igo mera árĩdiagʉ igore ñero ʉaribejagʉ ñero guña pepigʉ ñero iituhami igo mera.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 “Eropirã mʉa cuiru diayepʉ árĩdiru mera ñero iirã irirure mʉa gorawea cóãbodiro dopa ta iri ñerire duhucãque. Irire duhubirã peamegue warãca. Mʉa cuirure cóãcʉ̃ iri cuiru dihta dederea. Mʉa ñerire duhubirãpʉ peamegue waha ñetariaro tarirãca. Eropirã iri ñerire duhucãque.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Eropirã mʉa mojoto diayepʉ maja mojoto mera ñero iirã iri mojotore tabeta cóãbodiro dopa ta iri ñerire duhucãque. Irire duhubirã peamegue warãca. Mʉa mojotore mʉa cóãcʉ̃ iri mojoto dihta dederea. Mʉa ñerire duhubirãpʉ peamegue waha ñetariaro tarirãca. Eropirã iri ñerire duhucãque, arĩ werepʉ Jesu.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Õpa arĩ werenemopʉ Jesu:
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 I erã werera tauñariro mʉapʉre ire weregʉra: Yujugʉ ĩgʉ marapo ʉmʉ mera ñero iibiriquerecʉ̃ ta igore cóãbocumi. Ĩgʉ eropa cóãdigo gajigʉ mera marapʉcʉgo ñero iigo iicumo gajigʉ mera árĩgo. Eropigʉ igo marapʉ igore cóãdigʉ igore gajigʉ mera ñero iicʉ̃ iimi. Eropigʉ ĩgʉ cóãdigo mera marapocʉgʉ igo mera ñero iigʉ iimi ĩgʉ sã, arĩ werepʉ Jesu.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Õpa arĩ werenemopʉ Jesu:
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 I erã werera tauñariro mʉare weregʉra. “Ʉmaro mera diaye ta arĩgʉ iiaa,” arĩ ʉmaro mera arĩ waĩpeo arĩbiricãque. Ʉmaropʉ mari Opʉ ĩgʉ árĩro ãhraa. Bu árĩro árĩbeaa. Ero eropa árĩro árĩcʉ̃ ĩarã eropa arĩmaabiricãque.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 I yeba mera ne waĩpeo arĩbiricãque. I yeba sã Goãmʉ ya yeba ta ãhraa. Ero eropa árĩro árĩcʉ̃ ĩarã eropa arĩmaabiricãque. Jerusalén mera ne waĩpeobiricãque. Turagʉ mari Opʉ ya maca ãhraa Jerusalén. Bu árĩro árĩbeaa. Eropirã eropa arĩmaabiricãque.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 “Yʉ dipuru mera diaye arĩgʉ iiaa,” arĩ waĩpeobiricãque. Mʉa poari borecʉ̃ iimasibeaa mʉa. Iri ñiri wacʉ̃ sãre iimasibeaa mʉa. Eropa iimasibirã árĩrã “Yʉ dipuru mera diaye arĩgʉ iiaa,” arĩ waĩpeobiricãque.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 “Iirãra,” arĩrã waĩpeoro mariro diaye ta irire arĩniguicãque. “Iisome,” arĩrã sã waĩpeoro mariro arĩniguicãque. Mʉa waĩpeo arĩrã watĩ ñegʉ ĩgʉ dorero dopa ta iirã iica, arĩ werepʉ Jesu.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Õpa arĩ werenemopʉ daja Jesu:
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Erã werera tauñariro weregʉra daja mʉare. Mʉare ñero iidigʉre eropa ĩacãque. Yujupʉ mʉ wayuporãre pacʉ̃, “Gajipʉ sãre padiagʉ paque,” arĩque ĩgʉre.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Gajigʉ mʉre dipuwaja moagʉre ĩgʉ weresãcʉ̃, ĩgʉ dipuwaja moagʉpʉ mʉhʉ camisa mera mʉre weresãdigʉre wajayedorebocumi. Ĩgʉ eropa wajayedorecʉ̃ ĩgʉre oque. Iriñere otuhaja mʉ weca majañe suhriro sãre onemoque ĩgʉre.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Yujugʉ surara gajinore yuju kilómetro mʉre aĩgãbasadorecʉ̃, gaji kilómetro aĩgãnemobasaque daja ĩgʉre.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Mʉre serẽdigʉre ĩgʉ serẽropẽ ta oque ĩgʉre. Eropigʉ gajigʉ mʉre wayudorecʉ̃ wayuque ĩgʉre ĩgʉ wayudorerare, arĩ werepʉ Jesu.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Õpa arĩ werenemopʉ daja Jesu:
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Erã werera tauñariro weregʉra mʉare daja: Mʉare ĩhaturirãre mahi umupeoque. Mʉare ñero iirãre õaro árĩdoreque. Mʉare ĩhaturirãre õaro iique. Eropirã mʉare ñero wereniguirãre mʉare ñero iirã sãre “Erã sã õaro árĩporo,” arĩrã Goãmʉre serẽbasaque.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Mʉa eropa iirã mari Pagʉ ʉmaro majagʉ Goãmʉ porã ãhraa mʉa. Goãmʉpʉ yujuropa ta iimi masare. Ñerãre, õarã sãre abere asicʉ̃ iimi ĩgʉ. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ dorerire iirã sãre, iibirã sãre deco merecʉ̃ iimi ĩgʉ. Masare yujuropa ĩgʉ iiro dopa ta mʉa sã masare iique.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Mʉare umupeorã dihtare mʉa umupeocʉ̃ ne duhpiburi árĩbeaa iri. Ñerã masa wajasea corerã sã eropa ta iima. Eropirã árĩpehrerãre umupeoque.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Mʉa acawererã dihtare mʉa õaro bocatĩricʉ̃ ne duhpiburi árĩbeaa iri. Goãmʉre masibirã sã eropa ta iima. Eropirã árĩpehrerãre õaro bocatĩrique.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Ñeri marirã árĩque mʉa. Mari Pagʉ ʉmaro majagʉ ĩgʉ ñeri marigʉ ĩgʉ árĩdiro dopa ta mʉa sã ñeri marirã árĩque, arĩ werepʉ Jesu.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.