Mateus 19
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Irire ĩgʉ eropa arĩ werera pʉhrʉ ĩgʉ Galilea árĩdigʉ Judea yebague gʉare sihu wami. Dia Jordán waĩcʉriya gajipʉ masegue ejabʉ.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Erogue gʉa wacʉ̃ bajarã masa gʉare nʉrʉsiagãma. Erã mera majarãre dorecʉrãre õarã wacʉ̃ iimi ĩgʉ.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Eropi yujurãyeri fariseo masa gʉa pohro erama. Jesure weresãdiarã, ñero ĩgʉ wereniguicʉ̃ peediarã, ĩgʉre õpa serẽpima:
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Jesu yʉhrimi.
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Õpa ãhraa ĩgʉ arĩ gojanemora: “Eropigʉ ʉmʉ ĩgʉ pagʉ sʉmarãre cohã wiria, ĩgʉ marapo mera árĩgʉcumi. Eropirã erã perã árĩquererã ta yuju dʉpʉ iro dopa ta árĩrãcoma,” arĩ gojañumi.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Eropirã erã perã iro dopa árĩbeama. Yuju dʉpʉ iro dopa ta árĩrã iima. Goãmʉ doreri mera mojoto dirima. Eropirã duhubiricãro gahmea erãre, arĩmi Jesu erãre.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ fariseo masa serẽpima daja:
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Jesu yʉhri gamemi erãre:
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Mʉare arĩgʉ tiiaa: Masʉ ĩgʉ marapo igo gajigʉ mera ñero iibiriquerecʉ̃ ta igore cóãgʉ, gajigo mera marapocʉgʉ, ĩgʉ gajigo mera ñero iigʉ iimi. Eropigʉ ihĩ cóãdigo mera marapocʉgʉ sã igo mera ñero iigʉ iimi, arĩmi Jesu.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã, gʉa ĩgʉ buherãpʉ õpa arĩbʉ:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Jesu yʉhrimi gʉare:
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Ʉma marapocʉmasibirã yujurãyeri ãhrima. Yujurãyeri ʉma ero ta poyari masa mata nomere gamebirã masa dehyoama. Gajirã masa erã ãpiritõ diuri erã weanirãpʉ marapocʉmasibeama. Gajirã ʉma ʉmaro majagʉ erã Opʉ yare itamudiarã marapocʉbeama. Eropirã oã marapocʉdiabirã eropa ta pepicãrã, eropa ta erã árĩ ojogorocʉcʉ̃ õhaa, arĩmi Jesu gʉare.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Eropi masa majirãgãre Jesure mohmepiñadoremorã Jesu pohrogue aĩ erama. Eropa aĩ erarã, erã Jesure ĩgʉ mojotore erãgãre mohmepidorediama. Eropirã erãgãre erã õaro árĩburire Goãmʉre serẽbasadorediama Jesure. Erã eropa iicʉ̃ ĩarã gʉa ĩgʉ buherã erãre turiribʉ.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Gʉa eropa turicʉ̃ ĩagʉ, gʉare Jesu õpa arĩmi:
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Eropa arĩtuhaja erã majirãgãre mohmepituhaja waha wami.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ yujugʉ masʉ mamʉ Jesu pohrogue eraa, serẽpimi ĩgʉre:
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 —¿Dohpa arĩronore yʉre õagʉ arĩ piyuri mʉhʉ? Goãmʉ dihta õagʉ ãhrimi. Árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩdiagʉ ĩgʉ dorerire iique, arĩmi Jesu.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 —¿Di doreripʉre arĩgʉ iiri? arĩ serẽpinemomi ĩgʉ.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 Mʉ pagʉ sʉmarãre umupeoque. Mʉ basi mahiro dopa ta mʉ pohro árĩgʉ sãre mahique. I dorerire iiro gahmea, arĩmi Jesu.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 —I dorerire ne tarinʉgabirimʉrabʉ yʉhʉ. ¿Ñeheno dʉhyari yʉ iinemoburi yʉ árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera árĩdiagʉ? arĩmi ĩgʉ Jesure.
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ Jesu werenemomi:
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Ĩgʉ wʉaro opagʉ árĩpʉ. Eropigʉ Jesu ĩgʉre eroparĩcʉ̃ peegʉ ĩgʉ oparire mojomorocʉrãre odiabigʉ, turaro bʉjawere sʉabiri waha wami.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Ĩgʉ eropa wacʉ̃ Jesu gʉare ĩgʉ buherãre werenemomi:
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Mʉare werenemogʉra: Camellopʉ awiru gobegãgue ĩgʉ ñajatariwereadiacʉ̃ masiya mara ĩgʉre. Eropa ta doberi opagʉ Goãmʉ opʉ ĩgʉ árĩroguere wacʉ̃ diasataria, arĩmi ĩgʉ.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ gʉa ĩhamaria wa gʉa basi õpa arĩbʉ:
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Gʉa eroparĩcʉ̃ Jesu gʉare ĩhabeo, õpa weremi:
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Pedro ĩgʉre arĩmi:
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 —Mʉare diaye arĩgʉ tiiaa: Pehrerinʉ pʉhrʉ árĩpehreri mama gohrotoroca. Irisubuguere yʉhʉ masʉ Goãmʉ ĩgʉ obeodigʉ yʉ opʉ doaro gosesiriro doagʉca yʉhʉ. Yʉhʉ ero doacʉ̃ mʉa sã doce gohra árĩnirã oparã árĩri mera doarãca. Eropirã Israe masare doce cururi majarãre beyerãca õarã sãre ñerã sãre.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Eropirã mʉa árĩpehrerã õari buherire yaha árĩburire iimorã, mʉa wirire, mʉa pagʉ porãre, mʉa pagʉ sʉmarãre, mʉa porãre, mʉa poerire apicãnirã wʉaro wajatarãca. Eropirã árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera õaro árĩrãca.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Dohpaguere bajarã oparã árĩnirã mʉra irisubuguere bu árĩrã dujarãcoma. Eropirã dohpaguere bajarã bu árĩnirã mʉra irisubure oparã gohrotorãcoma daja, arĩ weremi Jesu gʉare ĩgʉ buherãre.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.