Lucas 8
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Pʉhrʉ paga macarigue mʉta macarigãgue sãre eja, Goãmʉ ĩgʉ opʉ árĩrire, õari buherire werepʉ Jesu. Doce ĩgʉ buherãpʉ ĩgʉ mera árĩñorã.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Eropirã nome sã watẽa ñajasũnirã nome, dorecʉnirã nome, Jesu õarã ĩgʉ iinirã ĩgʉ mera árĩñorã. María waĩcʉgo Magdalena erã arĩ piyudigo Jesu mera curipo. Igo siete watẽare Jesu ĩgʉ cóãdigo árĩpo.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Juana sã Cuza waĩcʉgʉ Herodere itamudigʉ marapo sã Jesu mera curipo. Susana waĩcʉgo sã gajirã nome mera baja erã gajino opari mera ĩgʉre itamuñorã.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Eropi baja macari majarã Jesu pohrogue gamenereñorã. Erã gamenerera pʉhrʉ Jesu ĩgʉ werenigui queori mera erãre werepʉ buhebu:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —Oteri masʉ otegʉ wañumi. Ĩgʉ eropa otecʉ̃ gajiyeri ma tʉro yuri merejayoro. Eropirã iriyerire masa cʉradiuñuma. Eropirã mirimagʉ porã bajarã ahri iriyerire bañuma.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Eropi gajiyeri ʉtã watope yuri merejayoro. Erore yeba deco mariyoro. Eropiro iriyeri puhri wiriri niguiri ñañia wayoro.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Gajiyeri pora yucʉ watope yuri merejayoro. Pora yucʉpʉ puhri tiataria wa, oterayeripʉre wejẽcãyoro.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Gajiyeri õari yeba yuri merejayoro. Õaro puhri dʉcacʉyoro. Eropiro baja dʉcacʉyoro, arĩpʉ Jesu.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Pʉhrʉ ĩgʉ buherã iri werenigui queorire masidiarã, Jesure serẽpiñorã:
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Erã eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 Eropa arĩtuha erãre werenemopʉ:
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Eropiro ma tʉro yuri merejariyeripʉ õari buheri iro dopa ãhraa. Eropiro masa erã õari buherire peecʉ̃ ĩagʉ watĩpʉ ahri, iri buherire masidorebeami masare. Ĩgʉ eropa iibiricʉ̃ erã Goãmʉre umupeoboñuma. Erã eropa umupeocʉ̃ ĩagʉ Goãmʉpʉ erãre peamegue wabonirãre tauboñumi.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Ʉtã weca yuri merejarayeri õari buheri iro dopa ãhraa. Eropirã masa õari buherire pee, mucubiriri mera irire pee aĩma. Eropa pee aĩquererã ta ʉtã weca árĩri yucʉ nuguri mariri yucʉ iro dopa ta oã masa sã turabeama. Eropa turabirã yaha õari buherire erã peera dipuwaja gajirã erãre ñero iicʉ̃ ĩarã yahapʉre duhucãma.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Eropi pora yucʉ weca yurimerejarayeri õari buheri iro dopa ãhraa. Eropirã masa õari buherire peequererã ta, i yeba majare wʉaro pepirã, niyerure gamerã, i yeba majare gahmema erã. Eropirã iripʉ õari buherire cãhmotaa. Iri cãhmotacʉ̃ masa Goãmʉ gameripʉre iibeama.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Eropi õari yeba yurimerejarayeri õari buheri iro dopa ãhraa. Eropirã masa õari buherire õaro mera pee peenʉrʉcãma. Eropirã duhuro mariro Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ta õarire iima, arĩpʉ Jesu.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Eropa arĩtuha gaji queori mera buhepʉ Jesu.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Mari iiraguere Goãmʉre duhmasiya mara. Pʉhrʉguere árĩpehreri masisũroca. Sihãgodiru ñamire boyoro dopa ta iribojegue erã masibirirare masirãcoma masa.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 Eropirã mʉa peerã õaro peenʉrʉque. Õaro peenʉrʉgʉ, õaro masigʉcumi. Peenʉrʉbigʉ “Merogã peea,” ĩgʉ arĩquerecʉ̃ iripʉ dederea waroca ĩgʉre, arĩpʉ Jesu.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Pʉhrʉ Jesu pagʉ porã erã pago mera ĩgʉ pohrogue warã iiriñorã. Masa bajarã árĩcʉ̃ ĩgʉ pohro ejabiriñorã.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Eropigʉ yujugʉ Jesure werepʉ:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ õpa arĩ werepʉ Jesu árĩpehrerãre buhebu:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Gajinʉ Jesu ĩgʉ buherã mera dohodirugue ñaja
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Eropa taribujagʉ carĩa wapʉ ĩgʉ. Erã eropa taribujarisubu turaro miruñe ariyoro. Miruñe aricʉ̃ pãgúri wahgã, erãre miucãriyoro. Eropa waro mirimaja gʉhya árĩyoro erãre.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Eropa wacʉ̃ ĩha ʉca wa, Jesu pohro waha, ĩgʉre wahgũñorã.
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Eropa wara pʉhrʉ Jesu erãre õpa arĩpʉ:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Eropirã erã gajipʉ masegue Gerasa majarã ya yebague taribujajañorã. Iri yeba Galilea yeba diaye árĩyoro.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Ero Jesu ĩgʉ majajanʉgarisubu ero majagʉ watẽa ñajasũdigʉ ĩgʉ pohrogue aripʉ. Ĩgʉ yoari boje goroweregʉ suhri marigʉ árĩgʉ, ĩgʉ wihiguere ne árĩbirimʉripʉ. Eropigʉ masa goberi ʉtã goberi watope árĩpʉ ĩgʉ.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesupʉ serẽpipʉ ĩgʉre:
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 —Ʉ̃hcãri gobegue gʉare wadorebita, arĩ, turaro serẽñorã watẽapʉ.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Irisubure ero ʉtãgʉ gubuye bajarã yesea barã iiñorã. Erã ero bacʉ̃ ĩarã watẽa õpa arĩ serẽñorã Jesure:
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Ĩgʉ eropa wadorera pʉhrʉ watẽapʉ masʉ mera árĩnirã waha, yesea pohrogue ejañorã. Erã pohrogue erã ejara pʉhrʉ yeseapʉ gorowere dipatʉrʉgue omabuha, ditarugue yuriñaja miri sĩripehrea wañorã.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Yeseare ĩhadibunirãpʉ yesea eropa miricʉ̃ ĩarã, güi omagã wañorã. Eropa omagãrã macague eja, iri maca majarãre campo majarã sãre erã ĩarare weresiripehocãñorã.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Erã eropa werera pʉhrʉ masa ĩarã wañorã. Eropirã Jesu pohro eja, watẽa ñajasũdigʉ mʉrʉ ĩgʉ suhri sañadigʉ pee masigʉ ĩgʉ ero õaro doacʉ̃ ĩañorã erã. Iri árĩpehrerire ĩarã erã güi árĩñorã.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Watẽa ñajasũdigʉ mʉrʉ ĩgʉ õaro árĩcʉ̃ ĩanirã gajirãre erã ĩarare wereñorã.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Eropa pee ero majarã Gerasa yeba majarã árĩpehrerã bʉrigã Jesure güiñorã. Eropirã ĩgʉre wadoreñorã. Erã eropa wadorecʉ̃ Jesu dohodirugue ñajapʉ wabu.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Watẽa ñajasũdigʉ mʉrʉpʉ Jesu ĩgʉ waborore ĩha turaro ĩgʉre serẽripʉ:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu ĩgʉre yʉhripʉ:
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Sipʉ masegue Jesu dipaturi ĩgʉ taribujajacʉ̃ ĩarã masa bajarã ĩgʉre corenirã bocatĩri serẽñorã ĩgʉre.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 — ausente —
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 — ausente —
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Eropigo yujugo nomeo doce bojori gohra duhuro mariro eropa behrego ero árĩpo. Ero corere duhturuare igo ya niyeru mera árĩpehrerire wajayeripo igo ocoyedorego. Erã eropa ocoyequerecʉ̃ ta mʉraro ta di waniguicãyoro igore.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Eropigo igo Jesu pʉhrʉ ahri, ĩgʉ suhriro ojogorore igo ñeacʉ̃ igore di wiriniguicãra pehrea wayoro.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Igo eropa ñeañacʉ̃ Jesu pepigʉ serẽpipʉ.
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Erã eroparĩcʉ̃ Jesu yʉhripʉ:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peego igo duhrimasibigo, naragãgo Jesu pohro merejapo. Eropigo árĩpehrerã masa erã peero igo arĩpo Jesure:
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Igo eropa arĩtuhajacʉ̃ Jesu igore werepʉ:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Ĩgʉ eropa arĩrisubu Jairo ya wihi árĩgʉ weregʉ erapʉ.
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ Jairore õpa arĩ werepʉ Jesu:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Eropa arĩtuha Jairo ya wihigue eja, Pedrore, Ñure, Santiagore, dorecʉgo pagʉ sʉmarãre aĩ ñajapʉ. Gajirãpʉre Jesu ñajadorebiripʉ.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Ero árĩpehrerã masa erã ñehamere orerã iiñorã. Jesu erãre arĩpʉ:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ erãpʉ igo sĩridigo árĩcʉ̃ masirã “Eroparĩcãgʉ iimi ihĩ,” arĩrã Jesure ĩayeñorã.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Eropigʉ Jesu igo mojotore ñeha, arĩpʉ igore:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Ĩgʉ eropa arĩcʉ̃ igo sĩridigo árĩquerego igo sĩporã goecʉ̃ masa wapo. Irisubu ta wahgãnʉgajapo igo. Igo eropa wahgãra pʉhrʉ Jesu igore barire odorepʉ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Igore eropa ĩgʉ masacʉ̃ ĩarã igo pagʉ sʉmarã ĩhamaria wañorã. Eropigʉ Jesu irire gajirãre weredorebiripʉ.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.