Lucas 23

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eropa arĩtuha erã árĩpehrerã wahgãnʉgaja, Jesure Pilato waĩcʉgʉ opʉ pohrogue aĩgãñorã.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Aĩ ejarã Jesure weresãnʉgañorã:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Erã eropa arĩ weresãra pʉhrʉ Pilato Jesure serẽpipʉ:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Pilato pahia oparãre, masa sãre werepʉ:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ĩgʉ eropa arĩquerecʉ̃ ta erã turaro weresãnemoñorã:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Erã eropa arĩ weresãcʉ̃ peegʉ Pilatopʉ serẽpipʉ:
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 —Ero majagʉ ta ãhrimi, arĩ yʉhriñorã gajirã.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Ero core Herode Jesure peemʉripʉ. Ĩgʉ eropa peera pʉhrʉ ĩgʉre bʉrigã ĩadiaripʉ. Jesu ĩgʉ deyoro moarire ĩgʉ ii ĩhmucʉ̃ ĩadiaripʉ ĩgʉ. Eropigʉ ĩgʉ Jesure ĩagʉ mucubiripʉ.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Eropigʉ baja serẽpipʉ Jesure. Ĩgʉ eropa serẽpiquerecʉ̃ ta Jesupʉ ne yʉhribiripʉ ĩgʉre.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Pahia oparã, judio masare buherã sã Herode pohro nʉgaja turaro Jesure weresãñorã.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Erã eropa arĩ weresãra pʉhrʉ Herode ĩgʉ surara mera wereya, Jesure ñero iiñorã. Eropa wereyarã, õariñe suhrirore opʉ yañe dopa bejariñere sãñorã erã Jesure. Eropa wereyatuha, iri suhrirore tuwea aĩ Pilato pohro obeoñorã daja.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Irinʉre Herode, Pilato mera õaro erã basi game iinʉgarã árĩnʉgañorã. Ero corere erã basi game ĩhaturirã árĩriñorã.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Eropi Pilato pahia oparãre, gajirã oparãre, masa sãre ĩgʉ sihubeocʉ̃ gamenereñorã.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Erã gamenerecʉ̃ ĩagʉ õpa arĩpʉ erãre:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Herode sã “Ĩgʉre ne ñeri dipuwaja mara,” arãmi. Eropa arĩgʉ dipaturi ĩre ohõ dujuami daja. Eropiro ĩre wejẽdorero mara. Mʉa sã irire ĩha masia.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Eropigʉ ĩgʉre tãraradari mera tãradoregʉca yʉhʉ. Erã eropa tãrara pʉhrʉ ĩgʉre wiugʉra, arĩripʉ Pilato.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Bojori nʉcʉ Pascua bosenʉri nʉcʉ peresu árĩdigʉre yujugʉre masa gamegʉre Pilato eropa wiubasamʉripʉ. Eropa iiro gameyoro ĩgʉre.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Eropirã Pilato “Jesure wiugʉra,” ĩgʉ arĩcʉ̃ peerã árĩpehrerã masa õpa arĩ gaguiniguiñorã:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Ero Barrabápʉ Jerusaléngue oparãre ĩgʉ cóãdorera dipuwaja, ĩgʉ gajirãre wejẽra dipuwaja peresu iiñorã ĩgʉre.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilato Jesupʉre wiudiaripʉ. Eropigʉ ĩgʉ masare ĩgʉ wiabure serẽpi ĩapʉ daja.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ĩgʉ Jesure eropa wiudiaquerecʉ̃ ta erã ĩgʉre arĩñorã daja:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Erã eroparĩcʉ̃ Pilato ʉhresubu waro gohra õpa arĩripʉ daja erãre:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ ta erã turaro mera gaguininemo, Jesure crusague wejẽdoreñorã. Erã eropa arĩ gaguinicʉ̃ peegʉ Pilato erã gamero dopa ta iidorepʉ.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Eropigʉ erã arĩro dopa ta Pilato Jesure wejẽdorepʉ.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Eropa doregʉ masa serẽdigʉre wiupʉ. Ĩgʉ peresugue árĩgʉre, masare gamewejẽcʉ̃ iidigʉre, masare wejẽdigʉre Pilato Barrabápʉre wiupʉ. Eropigʉ masa erã gamero dopa ta Pilato Jesure crusague wejẽdorepʉ.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Eropirã erã Jesure wejẽrã warã, aĩgãñorã. Erã eropa warisubu Simo waĩcʉgʉ Cirene majagʉ pohegue ejadigʉ erapʉ. Jerusaléngue ĩgʉ eracʉ̃ ĩarã Jesure aĩgãrã ĩgʉre bocatĩri, ñeha, crusare ĩgʉre coãtamudoreñorã Jesu pʉhrʉ.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Eropirã masa bajarã Jesure ĩhanʉrʉsiañorã. Eropirã gajirã nome ĩgʉre erã eropa iicʉ̃ ĩarã turaro ore nʉrʉsiañorã.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Erã orecʉ̃ peegʉ Jesu erãre maji ĩha õpa arĩpʉ:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Gajinʉri árĩcʉ̃ masa õpa arĩrãcoma. “Porã marirã nome dohpaguere mari árĩcʉ̃ õatariaboaya,” arĩrãcoma masa.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Irisubure ʉtãgʉre õpa arĩ wereniguirãcoma masa. “Igʉ ʉtãgʉ gʉa weca yuri bejaporo. Gʉare wejẽcãporo,” arĩrãcoma masa.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Masa yʉre dipuwaja marigʉre erã õpa iicʉ̃, ñeri dipuwaja oparãpʉ ñetariaro warãcoma, arĩpʉ Jesu.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Gajirã perã dorerire tarinʉgarã erã árĩcʉ̃ erã sãre Jesu mera erã wejẽmorãre aĩgãñorã erã.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Erã aĩgã dipu pero waĩcʉrogue eja crusague Jesure pabiañorã. Eropirã gajirã perã sãre yujugʉre ĩgʉ diayepʉ gajigʉre ĩgʉ copʉ crusariguere pabiañorã.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Erã eropa iicʉ̃ Jesu õpa arĩpʉ:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Eropirã masa ero niguirã erã ĩaro judio masa oparã Jesure wereyañorã:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Surara sã ĩgʉre wereyañorã. Jesu pohro ejarã, vino sʉĩrire erã oriñorã.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Irire iirã õpa arĩñorã erã:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Eropi ĩgʉ weca õpa arĩ gojarapũre pabia tuñorã: “Ihĩ judio masa tauro opʉ árĩgʉ ãhrimi,” arĩ gojaturapũ árĩyoro. Griego ya mera, Roma majarã ya mera, judio masa ya mera gojarapũ árĩyoro.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Gajigʉ ĩgʉ mera erã pabia tudigʉ ĩgʉ ñero arĩ wereniguipʉ Jesure:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ ĩgʉ mera majagʉpʉ ĩgʉre yʉhripʉ:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Maripʉre mari ñeri dipuwajare dipuwaja moarã diaye iirã iima erã. Ihĩpʉ ñerire iibiriñumi, arĩpʉ gajigʉ tarinʉgagʉpʉ.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Eropa arĩgʉ ĩgʉ Jesure õpa arĩpʉ:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 —Mʉre ire arãa. Dohpagãre yʉ mera paraíso waĩcʉrogue yʉ mera árĩgʉca, arĩpʉ Jesu ĩgʉre.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Eropi goeri boje gohra árĩcʉ̃ árĩpehrerogue ʉhre hora gohra naitĩa wayoro.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Naitĩaro árĩrisubu Goãmʉ wihi majañe suhriro cãhmotara suhriro deco mera yehguea wayoro.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Eropigʉ Jesu turaro gaguinipʉ:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Eropa wacʉ̃ ĩagʉ surara opʉpʉ “Goãmʉ turagʉ ãhrimi,” arĩ, “Ihĩ Jesu diaye ta õagʉ ãhrañumi,” arĩpʉ ĩgʉ.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Eropirã ero gamenererã iri eropa wacʉ̃ ĩarã, Jesu ĩgʉ sĩricʉ̃ ĩarã, erã ya wihigue dujaa wañorã. Dujaa wa, bʉjawereri mera waha wañorã.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Árĩpehrerã Jesu mera majarã, Galileague ĩgʉ mera arinirã nome sã yoarogue Jesure ĩhu niguiñorã.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Eropigʉ Pilato pohrogue eja, Jesu mʉrʉ dʉpʉre serẽpʉ.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Serẽtuha Jesu dʉpʉre aĩ diju, õari suhriro mera ĩgʉ dʉpʉre omapʉ. Eropa omatuha masa gobegue ʉtãyegue erã seara gobegue apipʉ ĩgʉ dʉpʉre. Iri gobere ne yujugʉ sĩridigʉre yaanibiriñorã dohpa.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Irinʉ Sabadonʉ maja árĩburire erã amuyurinʉ árĩyoro. Sabado judio masa soorinʉ árĩboro merogã dʉhyayoro.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Eropirã Galileague Jesu mera arinirã nome masa gobegue José wacʉ̃ ĩarã nʉrʉsiañorã. Masa gobegue eja, iri gobere ĩha, Jesu dʉpʉre ĩgʉ apirare ĩañorã.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Pʉhrʉ erã ya wihigue dujaa wañorã. Poresurire ĩgʉ dʉpʉre sũburire amuñorã erã. Eropirã Sabado árĩcʉ̃ Goãmʉ ĩgʉ dorerire Moisere ĩgʉ apirare iri dorero dopa ta erã sooñorã.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.